Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka

Publikuota: 2019-01-22
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas  Ramojus Reimeris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą besiorientuojančių įmonių skaičius liko toks pat kaip prieš 10-metį, o darbuotojų skaičius kol kas nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Taip tvirtina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas ir atsako į klausimą, ko reikia, kad Lietuva galutinai sugriautų pigios darbo jėgos ir žemos pridėtinės vertės šalies stereotipą.

Per dešimtmetį pažangiųjų technologijų gamybos įmonių importas ir eksportas išaugo daugiau nei dvigubai. Lyginant 2016 ir 2017 m. importo ir eksporto rodiklius skaičiuojamas, atitinkamai, 19% ir 21% augimas. Šių įmonių apyvarta, pirminiais Statistikos departamento duomenimis, 2007–2017 m. augo 2,8 karto. 2017 m. pažangiųjų technologijų gamybos įmonių apyvarta sudarė 583 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m., augo 9%.

„Tiesa, kad mokslo žinioms ir inovacijoms imlus verslo sektorius Lietuvoje auga: per pastarąjį dešimtmetį pažangiųjų technologijų gamybos įmonės daugelį savo finansinių rodiklių sugebėjo padvigubinti. Vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius per 10 m. išaugo 5.000. Visgi didžiausią pridėtinę vertę kuriančiame pažangiųjų technologijų gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo. Taigi, stebint sparčias ekonomines ir darbo rinkos transformacijas ES, norėtųsi, kad Lietuvoje ši transformacija vyktų ta pačia kryptimi, kaip ir vakarų kaimynystėje – orientuojantis į gamybą, kuriančią daugiausiai pridėtinės vertės“, – teigia Ramojus Reimeris, MOSTA vadovas.

Skatina bendradarbiauti

Finansiniai rodikliai auga – puiku, tačiau kodėl neauga įmonių skaičius? Kokios yra pagrindinės kliūtys steigtis pažangiųjų technologijų gamybos įmonėms? Ko reikia, kad ši transformacija vyktų sparčiau?

R. Reimeris tikina, kad pažangiųjų technologijų sektorius savo veikla yra rizikingesnis nei kiti. „Dažnai reikia investicijų į naujoves, kurios neaišku ar pasiteisins ir ar atsipirks. Šio sektoriaus plėtra – Lietuvos, ES ir visų EBPO valstybių prioritetas. ES skiria struktūrinių fondų investicijas, kad padėtų šiam sektoriui augti, tačiau viena iš būtinų sąlygų – naujų žinių absorbcija iš mokslo sektoriaus“, – nurodo MOSTA vadovas.

Pernai MOSTA pristatė tyrimą, kuriame dalyvavo 1.086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 – verslo įmonėse, vykdančiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Jis atskleidė, kad verslininkai, norintys bendradarbiauti su mokslu, pasigenda informacijos, leidžiančios užmegzti bendradarbiavimą, o mokslininkams koją kišą ne tik laiko ar lėšų trūkumas, bet ir sudėtinga verslo partnerių paieška.

MOSTA tyrimas atskleidė ne tik bendradarbiavimui trukdančius veiksnius, bet ir pagrindinius motyvus vykdyti MTEP projektus. Verslininkai kaip pagrindines partnerystės naudas įvardija mokslininkų gebėjimą pateikti verslui reikalingų žinių bei technologijų. Verslininkai taip pat tikisi išgirsti tyrėjų idėjų dėl tolimesnės įmonės veiklos ir bendradarbiaujant spręsti aukštos kompetencijos darbuotojų trūkumo problemą.

Tyrėjus bendradarbiauti su verslu skatina galimybė pasidalyti turimomis žiniomis bei technologijomis, taip kurti naujus, inovatyvius produktus bei paslaugas. Žinoma, tyrėjams aktuali ir galimybė iš šio bendradarbiavimo užsidirbti, įgyti naujų žinių bei kompetencijų ir pagerinti asmeninius mokslo rezultatus.

Nepaisant motyvuojančių veiksnių, mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra žemas, tai atskleidžia pasauliniai rodikliai. Pasauliniame konkurencingumo indekse pagal universitetų ir verslo bendradarbiavimo rodiklį Lietuva yra 37-ta iš 137 stebimų valstybių, vos 2% 2014–2017 m. išduotų patentų sudarė bendri mokslo ir verslo patentai, o bendrų publikacijų rodiklis siekia vos 0,8% visų mokslininkų publikacijų ir nuo 2011 m. beveik nekinta.

nuotrauka:: 1 left

„Šie ir kiti rodikliai rodo, kad nors ir skatiname mokslo bei verslo partnerystę, tačiau jos mastai išlieka riboti, o tai iš dalies lemia nedidelį Lietuvos ūkio poslinkį link aukštųjų technologijų gamybos“, – paaiškina R. Reimeris.

Projektas tobulėti

MOSTA jau antrus metus dalyvauja „Interreg Europe“ programos projekte „Inovacijų politikos tobulinimas Europos regionuose pažangių gamybos procesų srityje“ (MANUMIX), kuriame keturių ES regionų partneriai vertina bei tobulina nacionalines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos priemones. Projektu siekiama, keičiantis sėkmingiausiais politikos įgyvendinimo pavyzdžiais, gerinti inovacines iniciatyvas pažangių gamybos procesų srityje ne tik regioniniu, nacionaliniu, bet ir visos ES lygiu.

„MOSTA dalyvauja projekte siekdama padėti Lietuvos viešajam sektoriui tobulinti mokslo, technologijų ir inovacijų politiką. Tikime, kad atliekami vertinimai, analitinės įžvalgos ir rekomendacijos gali padėti Lietuvos institucijoms įgyvendinti sprendimus dėl inovacijų politikos tobulinimo rezultatyviau ir efektyviau“, – sako R. Reimeris.

Dalyvaudama projekte MOSTA Švietimo ir mokslo ministerijai padeda tobulinti tris mokslo, technologijų ir inovacijų politikos priemones: „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“, „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ bei „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

nuotrauka:: 2 left

„Manome, kad patobulinus šias priemones Lietuvos universitetai, tyrimų institutai, universitetinės ligoninės ir mažos tyrėjų kuriamos įmonės galės gausiau ir efektyviau siekti paramos bei įgyvendinti inovacinius projektus“, – teigia MOSTA vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  10

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija 

Nauja liberalų politinė jėga vadinsis Laisvės partija, pranešė Aušrinė Armonaitė, viena jos steigėjų Seimo...

Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
15:22
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 3

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 10

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
11:11
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
10:36
D. Grybauskaitė: Lietuva pasirengusi prisidėti atstatant Paryžiaus katedrą 22

Lietuva sukrėsta Paryžiaus Dievo Motinos šventovės tragedija, bet yra pilna ryžto padėti Prancūzijai...

10:25
Viskas apie kandidatus į prezidentus – vienoje vietoje 1

„Verslo žinios“ nori padėti savo skaitytojams geriau pažinti kandidatus ir jų pažiūras svarbiausiais...

Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Lietuvoje kuriami ateities keliai: kur kas atsparesni ir su nanomedžiagomis Verslo tribūna 7

Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone...

Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
Lūžių gydymui planuojama naudoti 3D spausdintuvus Verslo tribūna

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kelia iššūkį verslo atstovams sukurti inovatyvių įtvarų...

Verslo aplinka
2019.04.16
Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas nustatė minimalias teises dirbantiesiems pagal netipines darbo sutartis

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas Europos Sąjungos (ES) taisykles, kuriomis stiprinamos asmenų,...

Verslo aplinka
2019.04.16
Generalinė prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad...

Verslo aplinka
2019.04.16
Atsakomybė už kartelius gresia 17-kai vadovų 6

Asmeninė atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia 17-likai įmonių vadovų – jiems gali būti apribota teisė...

Paslaugos
2019.04.16
Pesimistinis scenarijus: iki 2030 m. Lietuvoje liks 2,4 mln. gyventojų 38

Per ateinančius šešerius metus žmonių skaičius Lietuvoje gali sumažėti iki 2,5 mln. žmonių, o iki 2030 m.

Vadyba
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau