Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pritarti Konkurencijos įstatymo pakeitimams

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte prezidentės pasiūlymams ketinama pritarti iš esmės, tuo pačiu siūlant patobulinti teikiamus Konkurencijos ir Teisėkūros įstatymų pakeitimus.

Prezidentė siūlo, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatymo pakeitimų projektais būtų nustatyta, jog už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama bauda iki 3% metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100.000 Eur.

Tais atvejais, kai pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 6% metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200.000 Eur.

Šiuo metu už sąžiningos komercinės veiklos ir reklamos pažeidimus maksimali bauda gali siekti 8.688 Eur, o pakartotinai per metus padarius pažeidimą – 34.754 Eur, neviršijant atitinkamai 3 ir 6% įmonės metinių pajamų praėjusiais metais.

Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad, apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo paskirta bauda, teismui, bauda turėtų būti sumokama per 3 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo arba turėtų būti pateikiama banko garantija, kuria bankas raštu įsipareigotų sumokėti skolininko kreditoriui skirtą baudą ir palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį pagal kreditoriaus reikalavimą. 

Ministerija siūlo papildomai nustatyti, kad apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą dėl naudos skyrimo ir pateikus finansų įstaigos garantiją dėl baudos sumokėjimo, Konkurencijos taryba priimtų sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiui.

Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti 22 atvejus (pavyzdžiui, išimtinių teisių suteikimas subjektui vykdyti ūkinę veiklą, ūkio subjektų atžvilgiu nustatomas apribojimas laisvai nustatyti prekių ar paslaugų kainas, nustatant geografinius ribojimus prekių ir paslaugų pardavimui ir taip toliau), kai teisės akto projekto rengėjas turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, siekiant įstatyminiu lygiu sukonkretinti pareigą vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai.

Anot ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika yra skirta ir poveikiui konkurencijai įvertinti, detalizuotus atvejus, kai teisės akto projekto rengėjas turėtų atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, siūloma nustatyti nustatyti ne įstatyme, o metodikoje.

Rašyti komentarą