2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė

Publikuota: 2019-01-15

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos, kurios kaip masalas iš paskos traukia ir kitus investuotojus. 2017 metus lydėjo „Continental“ ir „Booking.com“ investicijos. Pernai žinią apie „Barclays“ technologijų centro uždarymą pakeitė „Moody‘s“ ir „Google“ sprendimai įsikurti Lietuvoje.  Ekspertai 2019 metais tikisi daugiau užsienio investicijų regionuose ir savivaldybėms dalina patarimus, kaip jų nenubaidyti.

2018 m. į Lietuvą pritraukti 45 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Tai 22% daugiau nei 2017 m., kai pritraukti 36 TUI projektai, pranešė „Investuok Lietuvoje“ (IL). Įgyvendinus šiuos investicinius projektus per 2-3 metus bus sukurta 4.600 naujų darbo vietų.

TUI skaičius Lietuvoje auga nuo 2012 m.  Naujų darbo vietų 2018 metais planuojama sukurti 350 mažiau nei per 2017 m. skelbtus TUI projektus (4.950 darbo vietų).

2018 metai buvo ypatingi tuo, kad iškilo ir sparčiai augo šalies finansinių technologijų (fintech) sektorius.

Be to, 2018 m. buvo pasiekta paslaugų centrų industrijos branda bei įmonės ėmė aktyviau rodyti interesą vykdyti tiriamąją veiklą Lietuvoje.

Kartu patirta ir netekimų: britų bankas „Barclays“ oficialiai pranešė, kad per šiuos metus Lietuvoje uždarys savo technologijų centrą – šis projektas 2009 m. tapo ledlaužiu pritraukiant globalių kompanijų investicijas į Lietuvą.

Savo ruožtu naujai ateinančioms kompanijoms lieka aukštos kvalifikacijos IT specialistai, kuriems nėra kada sėdėti be darbo.

VŽ šaltiniai taip pat nurodo, kad „Moody‘s“, „Revolut“ ir „Google“ investicijos Lietuvoje yra ne tik šalies pastangų pritraukti šias kompanijas vaisius, bet ir pavasarį planuojamo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES („Brexit“) pasekmė.

[infogram id="a8fb2956-ac47-4809-9ffd-1d1c2ab1baef" prefix="EIU" format="interactive" title="tui 2018 metais"]

„Revolut“ ir „Google“ metai

Metų pabaigoje Lietuvos bankas išdavė jau šimtąją licenciją, kurios leidžia „fintech“ įmonėms teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje. Tarp jų – ir „Google Payment Lithuania“ suteikta elektroninių pinigų  licencija bei startuoliui „Revolut“ išduota specializuoto banko licencija.

Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pranešime teigia, kad Lietuvos „fintech“ sektoriui iki šiol trūko gerai žinomo tarptautinio rinkos dalyvio pripažinimo.

„Praeiti metai atnešė net dvi tokias įmones – „Revolut“ ir „Google“. Šių pasaulinio lygio rinkos dalyvių pripažinimas reiškia, kad apie Lietuvą, kaip galimą lokaciją plėtrai, svarstys ir daugiau panašaus kalibro įmonių. Ir kalba eina ne tik apie „fintech“ sferą, bet ir apie platesnę technologijų rinką“ , pabrėžia p. Katinas.

Išėjo „Barclays“, atėjo „Moody‘s“

Virginijus Sinkevičius, Ekonomikos ir inovacijų ministras pranešime teigia, užsienio bendrovės, pasirinkusios Lietuvą pernai, planuoja mokėti 2-4 kartus didesnius atlyginimus nei šalies vidurkis.

Pastarieji metai parodė, kad paslaugų centrų sektorius toliau auga į plotį ir į gylį. Beveik pusė šalies paslaugų centrų patys kuria robotikos sprendimus.

„Moody‘s“ atvedimas šalies paslaugų centrų industrijai svarbus taip pat, kaip gamybos sektoriui pernai Lietuvoje kurtis nusprendę didieji automobilių komponentų gamintojai („Continental“, 2017 m. – „Hella“) – tai industriją stumtels į dar aukštesnį lygmenį ir padės Lietuvai tapti šios industrijos centru Vidurio ir Rytų Europoje“, – teigia p. Sinkevičius.

Šiuo metu šalyje veikiančiuose paslaugų centruose (apie 70) dirba daugiau nei 17.000 specialistų.

IL taip pat pastebi, kad vis daugiau įmonių renkasi Lietuvą vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP). Dėl šios priežasties mūsų šalį pasirinkusių įmonių spektras itin platus – nuo dirbtinio intelekto sprendimus kuriančių olandų „Convious“ iki vaizdo atpažinimo sistemas savavaldžiams automobiliams vystančių „Tonbo Imaging“.

„Fintecho“ srautas nesustos

Andrius Francas, personalo paieškos UAB „Alliance for Recruitment“ partneris, prognozuoja, kad 2019 metais ir toliau tęsis proveržis „fintech“ srityje. Čia didžiausią nuopelną jis priskirtų Lietuvos bankui ir IL.

„Didžiausias iššūkis, kad nebūtų išduota licencija tiems, kas jos nėra verti, kad šaukštas deguto nepagadintų medaus statinės. Kol kas panašu, kad tvarkosi sėkmingai“, - sako p. Francas.

Jam keistokai atrodo diskusija dėl išduotos licencijos „Revolut“, kai tą patį gruodžio  mėnesį buvo išduotas leidimas iš Lietuvos veikti visoje ES kur kas stambesnio kalibro investuotojui „Google Payment Lithuania“.

„Kalbama, ar viena organizacija bankrutuos ar nebankrutuos, kai apie „Google“ niekas nekalba, o tai organizacija, kuri yra daug didesnė savo tinklu ir turiniu nei „Revolut“. O jei jau licencija buvo suteikta, tai vadinasi ta įmonė buvo jos verta“, - tęsia p. Francas. 

Nubyrėjo ir regionams

Vienas svarbiausių 2018 m. investicinių projektų regionuose buvo britų „Intersurgical“ sprendimas investuoti Visagine, kur bus gaminamos vienkartinės kvėpavimo sistemos medicinos sektoriui. Bendrovės ryšys su Visaginu prasidėjo nuo švietimo, kai 2016 m. bendrovė pasiūlė stažuotes Visagino profesinės mokyklos mechatronikos studijų krypties studentams. Bemaž dvidešimt metų Pabradėje veikiantis „Intersurgical“ yra didžiausias darbdavys regione.

Investuotojų dėmesio pernai sulaukė ir kiti šalies regionai. Pavyzdžiui, Kėdainiuose už 20 mln. Eur bus pastatyta moderni Vokietijos bendrovės ‚Aga“ pramoninių dujų gamykla.

nuotrauka::1 left

Ponas Francas įžvelgia, kad toliau plėtosis gamybinio sektoriaus investicijos iš užsienio, daugiausia regionuose.

„Mes jaučiame, kad po kelių banginių atėjimą į Kauną, tikėtina, kad autokomponentų sektorius turėtų toliau“, - prognozuoja p. Francas. Naujos pramoninės investicijos nebūtinai rinksis Kauną, bet galima tikėtis, kad jos rinksis ir Panevėžį ar Kėdainius.

Jo teigimu, smulkesni investuotojai ateina dėl gerėjančios investicinės aplinkos, bet taip pat, kad gal kiek netikėtai tapome ir pramoninių investuotojų traukos centru.

„O regionams, norintiems pritraukti kompanijų, svarbu kad toje vietoje būtų jaunimo, kad veiktų mokymo institucija. Nereikia universiteto, bet turi veikti kolegija arba rimti profesinio rengimo centrai, kurie užtikrintų specialistų parengimą. Niekas neinvestuos ten, kur nieko rimto nėra“, - kalba personalo paieškos ekspertas.

Kalbėdamas apie 2019 metus, ekspertas akcentuoja, kad yra dalis bendrovių, kurios plečia savo pajėgumus Europoje ir žiūri, kuri yra didesnis naudos ir kaštų santykis.

Kas dėl gamybos, tai Lietuva stoja į vieną gretą su Lenkija, Bulgarija ir Rumunija. „Nesame pigesni nei bulgarai ar rumunai, bet mus renkasi dėl siūlomos aukštesnės kokybės.  Gal būti, kad  geriau parengiami mūsų specialistai, turime mažesni biurokratijos ir korupcijos lygi“, - priduria pašnekovas.

Iššūkis Lietuvai lieka, kaip išnaudoti darbo jėgą, kuri nėra išnaudojama ypač regionuose, nes angliškai kalbantys talentai Vilniuje ar Kaune darbo visada turės.

„Na o potencialias vietas proveržiui matyčiau Panevėžį, Kėdainius, Šiaulius“, - mano p. Francas. Vilniuje, Kaune, iš dalies Klaipėdoje,  kur investicijų sulaukta daugiau, jau stinga darbuotojų, o papildomos darbo jėgos per daug neplanuojama, tad investuotojų žvilgsniai kryps ten, kur jų yra.

Ko reikia naujoms investicijoms

Lietuva tampa vis labiau matoma verslo pasaulyje. Vienas iš to rodiklių yra Lietuvos pakilimas į 14 vietą „Doing Business“ reitinge 2018 m. spalį. Siekiama, kad Lietuva patektų į patraukliausių valstybių dešimtuką, kol kas tam labai koją kiša neefektyviai veikianti ir reformuoti suplanuota įmonių bankroto ir restruktūrizavimo sistema (šiuo metu tik 70 vieta tarp 190 valstybių).

Prie kitų teigiamų pokyčių priskiriamas šiemet pradedamas vykdyti tiesioginis verslo skrydis iš Londono.  Investuotojai dažnai nurodo, kad vienas prioritetų renkantis šalį yra patogus susisiekimas su pasirinkta investuoti vieta (t. y. kai vadovai tą pačia dieną gali atvykti, sutvarkyti reikalus antrinėje įmonėje ir išvykti atgal).

Rūta Skyrienė, investuotojų asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės teigimu, 2018 metai buvo tikrai sėkmingi investicijų pritraukimo prasme. Nors investuotojų pasitikėjimo indeksas rodo kad dėl artėjančių rinkimų ir neatsakingų pavienių politikų pasisakymų  užtikrintumas politiniu stabilumu 2018 metų pabaigoje sumažėjo, bendra investicinė aplinka yra labai palanki. Kylame konkurencingumo reitinguose ir buvo rekordiškai įvertintas Lietuvos atvirumas užsienio investicijoms.

„Žiūrint į priekį yra dvi esminės sritys kuriose reikia proveržio. Tai švietimas ir migracija. Švietime reikia atvirumo dėstytojams ir mokytojams iš geriausių pasaulio universitetų ir mokyklų bei platesnio požiūrio į reformų būtinumą, neapsiribojant asmeniniais ar regioniniais interesais. Migracijos politikoje atvirumo kvalifikuotiems darbuotojams iš kitų valstybių ir lankstesnių procedūrų. Tapę atviresni galėsime žengti dar vieną kokybinį žingsnį į priekį ir 2019 bus dar sėkmingesni investicijų prasme“, - komentare teigia p. Skyrienė.

Kaip teigia „Investuok Lietuvoje“ specialistai, siekiant gausinti naujų investicinių projektų skaičių būtina gerinti šalies investicinę aplinką.

IL išskiria tris pagrindines investicinės aplinkos gerinimo kryptis, kas padėtų ateityje gausinti naujų investicinių projektų skaičių.

Pirma – pramonės infrastruktūros vystymas, ypatingą dėmesį skiriant šalies regionams. Antra – švietimo sistemos orientavimas, užtikrinantis, kad absolventai būtų pasirengę moderniai ekonomikai, o šalis ir toliau trauktų investuotojus aukštos kokybės talentais. Trečia – susisiekimo su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais gerinimas plečiant verslo skrydžių geografiją.

[infogram id="cd0a3ee3-4f1f-4ba0-8eb3-156ce452a070" prefix="3uK" format="interactive" title="TUI gyventojui 2017"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
S. Skvernelio vardu pateikta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“

Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai skelbiama, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti...

Seimas neprieštarauja bankų pelno papildomam apmokestinimui 

Seimo daugumai patinka pasiūlymas nuo 15 iki 20% padidinti bankų pelno mokestį. Šio tarifo pakėlimui jau nuo...

Finansai
17:29
J. Narkevičiaus buvimas ministru diskredituoja Vyriausybę, sako prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Jaroslavo Narkevičiaus buvimas susisiekimo ministro pareigose...

„Amazon“ įtaria D. Trumpą piktnaudžiavus valdžia

„Amazon“ teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas piktnaudžiavo savo administracijos galia, kad JAV...

Paslaugos
16:46
Atstovų rūmų demokratai paskelbė du apkaltos straipsnius D. Trumpui

JAV demokratai antradienį paskelbė, kad Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, bus inicijuojama apkalta remiantis...

Seimas: individualiai dirbantys įmokas „Sodrai“ gali mokėti nuo 60% pajamų 

Seime skinasi kelią LVŽS inicijuotos pataisos, kuriomis siūloma suvienodinti visų individualiai dirbančių...

G. Nausėda užsimena, kad bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas nedelsiant 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad didesnis bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas nedelsiant, tačiau...

V. Kantauskas grįžo vadovauti „Biovelos“ valdytojai  2

Verslininkas Virginijus Kantauskas grįžo vadovauti mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ valdytojai „Biovela...

Pramonė
14:52
„Morgan Stanley“ ruošiasi neramiems 2020 m.: atleis darbuotojų

JAV investicinis bankas „Morgan Stanley“ planuoja panaikinti 1.500 darbo vietų visame pasaulyje. Tokio...

Urėdijų reforma patvirtinta pagal Konstitucinio Teismo reikalavimus 

Antradienį Seimas pakartotinai priėmė Miškų įstatymą, kaip tai padaryti įpareigojo Konstitucinis Teismas...

M. Bartuškos interviu: apie įmonės pertvarką, planus ir politinį palaikymą Premium 2

Reorganizaciją baigusios ir veiklas į atskiras įmones išskaidžiusios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“...

Lietuvos eksportas šiemet augo 5,8%, importas – 4 %

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais siekė 24,726 mlrd. Eur, importas – 26,731 mlrd. Eur, arba...

Valdantiesiems pavyko prastumti Seimo rinkimų kartelės nuleidimą

Valdančiajai koalicijai pavyko surinkti pakankamą kvorumą, kad būtų priimta iniciatyva nuo 5% iki 3%...

Jungtinės Karalystės ekonomika stagnuoja

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika rugpjūčio–spalio laikotarpiu neaugo, „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo fone...

Rinkos
12:31
Mirė buvęs Maskvos meras J. Lužkovas

Eidamas 84 metus mirė buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, antradienį pranešė šaltinis iš jo aplinkos.

Pareigūnų profesinė sąjunga Seimo nariams įteikė naudotų batų ir pirštinių 1

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas antradienį prie Seimo surengė įspėjamąją protesto...

Biudžeto priėmimas Seime – kitą antradienį

Vyriausybė tikisi, kad su Seimo politikais bus rastas sutarimas dėl pakoreguoto 2020 m. biudžeto priėmimo.

Būta, kad ministrai dirbo ir be prezidento paramos Premium

Prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimą praradusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas...

„Normandijos ketverto“ susitikime sutarta įgyvendinti paliaubas iki šių metų pabaigos

Per svarbų viršūnių susitikimą Paryžiuje pirmadienį buvo susitarta dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo iki šių...

Pensijų kaupimo programa įmonėse: patirtimi dalinasi „Jotron“ ir „Baltnetos komunikacijos“ Verslo tribūna

Pensijų kaupimą savo darbuotojams siūlančios įmonės atskleidžia, kad pradžioje tenka susidurti su skeptišku...

Finansai
06:00

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau