P. Klimkinas: Rusijos tikslas – žlugusi Ukrainos valstybė

Publikuota: 2019-01-11
Pavlo Klimkinas. Reuters / Scanpix nuotr.
Pavlo Klimkinas. Reuters / Scanpix nuotr.

Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą. 

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministras.

Pono Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. 

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį. 

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą  Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės. 

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu. 

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų. 

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais. 

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Britai iki rinkimų komisaro nesiūlys, EK darbo pradžia vėl gali nusikelti

Jungtinė Karalystė (JK) savo kandidatą į naujos sudėties Europos Komisijos (EK) narius pateiks tik po šalies...

„Achema“ skųsis Europos teismui dėl pagalbos SkGD terminalui

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ planuoja skųsti Europos Sąjungos Bendrojo...

Pramonė
12:17
Į Seimo vicepirmininkus valdantieji siūlo K. Bartkevičių

Į Seimo vicepirmininko pareigas vietoje atstatydinto Remigijaus Žemaitaičio valdantieji siūlo skirti...

Vokietija recesijos vis dėlto išvengė: trečiąjį ketvirtį jos ekonomika šiek tiek augo

Nors baimintasi, kad Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, susitrauks ir šalis pateks į...

Atmetė prezidento veto dėl įmonių „Problematika“ ir „Kelių priežiūra“

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą iš strateginių, neprivatizuotinų įmonių sąrašo išbraukti...

S. Skvernelis tikisi, kad subalansuotas biudžetas bus priimtas

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas patvirtins subalansuotą ir socialiai atsakingą kitų metų...

Prekybos mokestis – sprangus kąsnis, kurį greičiausiai teks nuryti Premium

Prekybos sektorius visuomet buvo vienas konkurencingiausių Lietuvoje, o pastaruoju metu iššūkių kreivės kils...

Prekyba
00:01
Pasibaigiant kadencijoms, prezidentas atšaukė ambasadorius NATO, Rusijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atšaukė ambasadorius Rusijoje, NATO bei UNESCO, pasibaigiant jų...

Prezidentas D. Trumpas apkaltos nestebėjo, nes susitiko su Turkijos prezidentu

Pirmųjų tiesiogiai transliuojamų apkaltos klausymų JAV prezidentas Donaldas Trumpas nestebėjo, nes tuo metu...

Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
05:50
Prekes nuteistiesiems ir suimtiesiems tieks „Pontem“ ir „Lobby Baltic“

Kalėjimų departamento konkursus dėl prekių tiekimo nuteistiesiems ir suimtiesiems laimėjo bendrovės „Pontem“...

Verslo aplinka
2019.11.13
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūne tapo R. Budbergytė

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūne trečiadienį išrinkta Rasa Budbergytė.

Verslo aplinka
2019.11.13
V. Pranckietis su frakcijų atstovais sutarė, kad R. Žemaitaičio vieta liks tuščia

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su parlamentinių frakcijų atstovais sutarė, kad atstatydinus iš...

Verslo aplinka
2019.11.13
Seimo komisija: paskubinęs balsavimą dėl nepasitikėjimo V. Pranckietis veikė savo naudai

Paskubinęs balsavimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis veikė asmeniniais interesais,...

Verslo aplinka
2019.11.13
Dėl pensijų reformos Estijos ekonomika gali sulaukti trumpalaikio impulso

Kitais metais Estijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2%, nuo 3,2% šiemet, naujausioje apžvalgoje...

Rinkos
2019.11.13
Lietuvoje ir Ispanijoje dėl įtariamos prekybos žmonėmis sulaikyta 15 žmonių

Lietuvoje ir Ispanijoje dėl įtariamos prekybos žmonėmis sulaikyta 15 žmonių, trečiadienį spaudos...

Verslo aplinka
2019.11.13
Lietuvos pašto valdyba ministrui darkart kartoja, kad nebeina pareigų 2

Buvę Lietuvos pašto valdybos nariai dar kartą kartoja, kad valdyba nedirba ir pareigų nevykdo, nors...

Kitos valdžios neploja prezidento pasiūlymams dėl biudžeto

Vyriausybė ir Seimas atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos pateiktus pasiūlymus labiau apmokestinti...

Verslo aplinka
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau