P. Klimkinas: Rusijos tikslas – žlugusi Ukrainos valstybė

Publikuota: 2019-01-11
Pavlo Klimkinas. Reuters / Scanpix nuotr.
Pavlo Klimkinas. Reuters / Scanpix nuotr.

Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą. 

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministras.

Pono Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. 

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį. 

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą  Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės. 

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu. 

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų. 

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais. 

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Nausėda: susisiekimo ministru siūlomas V. Kondratovičius, VRM – J. Narkevičius

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį patvirtino, kad valdantieji susisiekimo ministru pasiūlė buvusį šios...

B. Johnsonas išrinktas naujuoju JK premjeru 7

Borisas Johnsonas antradienį paskelbtas naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) Konservatorių partijos lyderiu.

B. Johnsonas įneš dar daugiau chaoso į „Brexit“ rebusą Premium

Trečiadienį pareigas pradės eiti naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras. Juo, kaip ir prognozuota, tapo...

Premjeras: dar ne dėl visų kandidatų į ministrus sutarta su prezidentu 

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad dar ne dėl visų kandidatų į atnaujintą Vyriausybės sudėtį yra...

S. Skvernelis lieka premjeru, žada naujus mokesčius 14

Už pritarimą prezidento Gitano Nausėdos teikimui skirti Saulių Skvernelį premjeru šiandien balsavo 83 Seimo...

Prezidento dar vienas veto – irgi dėl disponavimo valstybės turtu  6

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nepalikti partijoms teisės neatlygintinai naudotis valstybės turtu.

Vyriausybėje pasikeis trys ministrai 9

Atnaujintoje Vyriausybėje tikrai pasikeis vidaus reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai. Tai patvirtino...

Rusija pirmą kartą pažeidė Pietų Korėjos oro erdvę 1

Pietų Korėja praneša, kad antradienį iššovė įspėjamųjų šūvių į Rusijos karinį orlaivį šiam, pasak Pietų...

R. Karbauskis: A. Širinskienė paliks „tvarkiečių“ frakciją, ją pakeis kitas politikas  2

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad į „tvarkiečių“ frakciją perėjusi parlamentarė...

Pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas augo, antrasis pusmetis gali būti kuklesnis Premium

Atsargios Klaipėdos uosto direkcijos prognozės dėl kiek mažesnės nei pernai krovos apimties 2019 m. pirmąjį...

Kelių įstatymas didina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo  11

Kelių įstatymas yra ypač nepalankus kaimo gyventojams, gyvenantiems šalia valstybinės reikšmės kelių, kurie...

Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium 3

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
05:45
Valstybės valdomų įmonių pertvarka vėluoja  Premium

Vyriausybei tenka pripažinti: gerokai vėluoja dalies valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos planai.

G. Nausėdos pirmasis veto – dėl valstybės turto panaudojimo  13

Prieš dešimt dienų pradėjęs eiti pareigas prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vetavo pirmąjį įstatymą –...

Verslo aplinka
2019.07.22
Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Verslo aplinka
2019.07.22
Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

Verslo aplinka
2019.07.22
STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 8

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

Verslo aplinka
2019.07.22
KAM: šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų 23

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.22
Išbandymas po esminio kabineto perkratymo – tik vienąsyk ir jau senokai   Premium

Prieš 25 metus Lietuvos Vyriausybei pirmą ir kol kas paskutinį kartą teko konstitucinis išbandymas atgauti...

Verslo aplinka
2019.07.22
Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Verslo aplinka
2019.07.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau