Nori, kad būtų stabdomas mokinių ugdymo turinio atnaujinimas

Anot mokytojų, šioms svarbioms reformoms nepasiruošta, jos vykdomos neapgalvotai ir neskaidriai, nėra aptartos bei suderintos su švietimo bendruomene, neaiškūs jų tikslai, sąnaudos bei pasekmės.

„Šiuo metu matome tik vieną išeitį – nepritarti bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairių ir ugdymo programų restruktūrizavimo projektams, tačiau esame pasirengę konstruktyviam dialogui, galinčiam padėti įveikti krizę švietimo sistemoje ir sėkmingai įgyvendinti bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo reformą“, – rašoma kreipimesi, kurį penktadienio vakarą pasirašė 39 įvairių mokytojų asociacijų, profsąjungų, taip pat Tėvų forumo atstovai. 

Kaip BNS sakė Rytas Šalna, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, ugdymo turinio atnaujinimas „stumiamas buldozeriu“, nesitariant su švietimo bendruomene. Tuo metu ministerijai pavaldus Ugdymo plėtotės centras, kuriam patikėta vykdyti minėtas pertvarkas, po skandalų dėl neskaidrių pirkimų praradęs bendruomenės pasitikėjimą.

„Dveji metai praėjo labai greitai, bet neatsakytų klausimų tik padaugėjo, jie kelia nerimą, ir mes manome, kad jei paskubomis bus vykdoma tokia plataus masto reforma, gali tik dar labiau pablogėti padėtis švietimo sistemoje, tai sukels neigiamų ir socialinių, ir ekonominių pasekmių“, – teigė p. Šalna.

Anot jo, pedagogų organizacijų atstovai reikalauja būti „teisiškai ir fiziškai“ įtraukti į ugdymo programų atnaujinimo procesą. 

„Mumis negali būti manipuliuojama, negali būti apeinamos asociacijos, mes privalome būti įtraukti į procesą, nes taip pat esame atsakingi už padėtį švietimo srityje ir jos ateitį“, – pabrėžė p. Šalna.

Pasigenda aiškios vizijos

Asociacijų atstovai sako neginčijantys būtinybės atsižvelgti į tarptautinių organizacijų siūlomas rekomendacijas, bet čia pat teigia pasigendantys nacionalinės Lietuvos švietimo strategijos ir vizijos. 

„Jeigu Lietuvos mokiniams skirtų ugdymo programų turinio atnaujinimas daugiausiai grindžiamas tarptautinių organizacijų išvadomis, tuomet patvirtinama, kad mūsų šalis neturi nacionalinės švietimo strategijos ir yra neįgali identifikuoti, kokius nacionalinius interesus gina Lietuvos švietimo sistema“, – teigia mokytojai. 

Anot jų, ugdymo turinio atnaujinimas turėtų būti pagrįstas aiškia vizija, kokį pilietį ir kokią asmenybę Lietuvos mokykla nori paruošti.

O šiuo metu trūksta būtent nacionalinio lygmens sociologiniais, demografiniais tyrimais pagrįstų argumentų. Švietimo reformų negebama sieti su skaudžiausiomis ilgalaikėmis visuomenės problemomis. 

„Pavyzdžiui, Lietuvos sociologų tyrimai rodo mažą mūsų visuomenės empatijos lygį, psichologai akcentuoja didelį savižudybių skaičių, prezidentė inicijuoja akcijas emociniam intelektui ugdyti, bet Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekte nurodytoje ugdymo rezultatų schemoje emocinio raštingumo sąvokos nėra“, – teigia kreipimosi autoriai.

Jie sako, kad numatomi pokyčiai susiję su didelėmis finansinėmis sąnaudomis, todėl ragina visuomenei paviešinti aiškius skaičiavimus, kiek lėšų reikės šioms reformoms.

„Be to, jeigu bus įrodyta, kad restruktūrizavimo procesas tikrai reikalingas, turi būti aiškus planas, kaip tas procesas bus organizuojamas, kaip užtikrinamas finansavimas ir visas restruktūrizavimo tęstinumas valdančios partijos pasikeitimo atveju“, – sako kelių dešimčių mokytojų asociacijų atstovai.

Kreipimesi, be to, išvardijama dar 10 planuojamas permainas kritikuojančių punktų. 

Kainavo postą UPC vadovui

Buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir jos politinės komandos inicijuotas ugdymo turinio atnaujinimo procesas jau pernai sulaukė didžiulės švietimo bendruomenės kritikos. 

Švietimo ministerija peikta dėl Ugdymo plėtotės centro (UPC) vykdyto beveik 8 mln. Eur vertės projekto, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.

Ketveriems metams tam numatyta skirti 7,8 mln. Eur, spalio pradžioje buvo paskelbtas pirmasis 1,3 mln. Eur vertės pirkimas, juo ieškota ugdymo programų rengėjų. Planuota, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo; numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Ekspertams sukritikavus šį pirkimą, jis sustabdytas, ministrė tuomet iš pareigų atleido Giedrių Vaidelį, ugdymo plėtotės centro direktorių.

Tačiau ministerija tuomet teigė nestabdanti ketinimų vykdyti planuojamas švietimo struktūrines pertvarkas, dalį jų pilotinių projektų būdu svarstyta išbandyti jau nuo šių metų rudens.

Tuo metu dalis švietimo bendruomenės atstovų piktinosi tik iš neoficialių šaltinių sužinoję apie įsibėgėjusias ir pirkimų stadiją jau pasiekusias pertvarkas.

Po praėjusių metų pabaigoje daugiau nei mėnesį trukusio pedagogų streiko dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, p. Petrauskienė buvo atstatydinta iš ministrės pareigų, ją šiuo metu pavaduoja susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Premjeras Saulius Skvernelis kol kas nėra pateikęs galimo kandidato į švietimo ministro postą.

Vyriausybės vadovas anksčiau yra pareiškęs, kad nepaisant to, kas bus ministru, pradėtos švietimo pertvarkos bus tęsiamos.

E. Jovaiša: „rimtai atsigręšime“ į mokinių ugdymo programų turinį

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) daugiau dėmesio skirs toms švietimo sistemos problemoms, kurios sukelia diskusijų ir kritikos, sako Eugenijus Jovaiša, komiteto pirmininkas „valstietis“.

nuotrauka::1left

„Iš tikrųjų ugdymo turiniui (mokinių ugdymo programų – BNS) skirsime dėmesio komitete, (...) rimtai atsigręšime į tą ugdymo turinio problemą“, – BNS teigė parlamentaras. 

Jis žada, kad iki valdančiųjų kadencijos pabaigos bus nuveikti „kažkokie darbai“. 

„Sieksime bent turėti aiškias gaires, ką mums čia reikia padaryti. Kas turėtų būti. Tegu kita vyriausybė daro šituos dalykus, jeigu matys esant reikalinga“, – teigė ŠMK vadovas. 

Tokiu pareiškimu jis reagavo į dalies pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų paraginus stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas. 

„Negaliu suprasti, kodėl tiek organizacijų norėtų, kad nieko Lietuvoje nevyktų. Gal reikia žiūrėti, kad gerai vyktų, o ne stabdyti“, – piktinosi p. Jovaiša.

Ponas Jovaiša pripažįsta, kad bus revizuojama, kas padaryta dėl ugdymo turinio, nors jis ir pasigenda strateginių planų. 

„Reikia žiūrėti, kas yra padaryta, o tai, kas padaryta ne taip, tai taisyti. Bet mano galva, ten nieko nėra padaryta. Nieko. Nemačiau nė vieno normalaus ugdymo turinio kaitos projekto, ne vieno ugdymo turinio tokio strateginio plano, kokias dalis turėsime, ką mes norėsime iš tų dalių. Tai ką stabdyti?“ –  kalbėjo p. Jovaiša. 

„Ugdymo dalykai, ir aš buvau tuo nepatenkintas, buvo nustumti į antrą planą. Sunku kaltinti tą nustūmimą, nes kitose vietose (dėl mokytojų etatinio apmokėjimo, profesinio ugdymo, mokyklų vadovų) darbai, sakyčiau, nemenki buvo“, – tvirtino ŠMK pirmininkas.  

FOTOGALERIJA Mokytojų streikas ŠMM (16 nuotr.)