Galvosūkius narpliosime patys

Publikuota: 2018-12-31
Žygimanto Gedvilos („Scanpix“) nuotr.
Žygimanto Gedvilos („Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės – analitikai, prognozuodami hipotetinę datą, piešė ir įvairių scenarijų. Artėjant praėjusio sunkmečio dešimties metų sukakčiai, svarstymų ir bauginimų dėl naujos krizės vis daugėja. Kokie bus rytoj pasibelsiantys 2019-ieji, parodys laikas, tačiau pravartu prisiminti, kad užklupę sunkumai būna ne tokie skausmingi, jei jiems ruošiamasi nuolat. Ekonomistai identifikuoja silpnas Lietuvos vietas – pernelyg didelę priklausomybę nuo eksporto ir didžiules skolas.

Nors krizė dar lyg ir nelūkuriuoja už kampo, ekonomikos augimo sulėtėjimo požymių jau matyti. Svarbiausios pasaulio ekonomikos pamažu spaudžia stabdžius, tą artimiausiais metais gali pajusti ir Lietuva. Mūsų labai atvira ekonomika, daug metų skaičiuojanti eksporto augimo tempus, yra stipriai priklausoma nuo eksporto rinkų. O šis sektorius yra itin jautrus bet kokiems, net ir švelniausiems pokyčiams – būtent eksporto rinkos yra ta kryptis, iš kurios labiausiai galima tikėtis ekonomikos nuosmukio.

Bene didžiausią prekybinį interesą Lietuva turi Europos Sąjungos (ES) rinkose. O čia žiebiasi nerimo židiniai, pirmiausia – Didžiosios Britanijos sumazgytas „Brexit“ galvosūkis. Kai kurių ES šalių skolos siekia 100% BVP ar net viršija šį rodiklį. Nekokia padėtis klostosi pietinėse ES valstybėse. VŽ kalbintas profesorius Rimantas Rudzkis tikina, kad geriausi ES laikai – jau praeityje, augimo nesimato. Ir kai tik Europos centrinis bankas pradės didinti palūkanų normą, jos augimas dar labiau prislops, brangs valstybių skolų administravimas. Auga ir Lietuvos įsiskolinimo lygis: iki 2008 m. skola buvo 16% nuo BVP, dabar ji siekia beveik 40%.

Beje, p. Rudzkis yra tų analitikų būryje, kurie nesutinka, kad Lietuva geriau nei 2008 m. yra pasirengusi galimai krizei. Pasak jo, kadangi pasaulinė krizė iškart kerta per tarptautinės prekybos apimtį, Lietuva nukentėtų labiau nei prieš dešimtmetį. Profesorius pateikia ir argumentų, kuriuos sunkoka nuginčyti, – Lietuvos gamintojai parduoda palyginti mažai galutinių produktų, t. y. eksporto krepšelyje vyrauja tarpinio vartojimo produktai. Jei užklumpa sunkmetis, paprastai pirmiausia nukenčia maži tiekėjai.

Lietuvos „Achilo kulnas“ – aukštesnio lygio gamybos trūkumas. Pasak p. Rudzkio, Lietuvoje faktiškai nebuvo investicijų skatinimo politikos, niekaip nepavyksta reformuoti specialistų rengimo sistemos, todėl nesukuriame pakankamos kritinės masės aukšto lygio specialistų. Išgyventi galimą krizę Lietuvai būtų lengviau, jei turėtume sukaupę kokį nors fondą, iš kurio staiga būtų galima skatinti, finansuoti investicijas. Tačiau tokio fondo nėra.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas, primena: nors minime krizės „jubiliejų“, ir egzistuoja ekonomikos pakilimo ir sulėtėjimo cikliškumas, vis dėlto krizės įvyksta ne dėl ciklo dešimtmečio. Jos įvyksta dėl to, kad susiformuoja struktūrinės problemos arba atsiranda išorinis šokas. Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios problemos, galinčios sukelti regionines ar net pasaulines krizes, yra perteklinis įsiskolinimas ir didėjanti skolinimosi kaina, taip pat karai arba geopolitiniai konfliktai, energijos ar žaliavų kainų šuolis, galiausiai – ekonominės politikos klaidos.

Nors analitikų stovykloje bendros nuomonės nėra, beveik nė vienas nesiryžta užtikrintai diagnozuoti krizės laipsnio ir datos. Tačiau sutariama, kad 2019-aisiais didelių nemalonumų nenusimato – vis dar bus pigios paskolos, nafta, tikimasi, kad pagrindinė ES rinka – Vokietija – išsisuks nuo recesijos ir šalies ūkis pradės augti. Kita vertus, priežasčių atsipalaiduoti taip pat nėra.

VŽ nuomone, ir verslui, ir politikams derėtų sekti pasaulinės ekonomikos raidos tendencijas, neignoruojant ekonomistų prognozių. Vertėtų įsiklausyti ir į p. Mačiulio mintis – jis ragina nepanikuoti ir nepulti veržtis diržų. „Ruošimasis krizei“ turi būti natūrali ir nuolatinė būsena, nepriklausanti nuo vyraujančių baimių ir pasaulinių tendencijų. Susilaikymas nuo perteklinio skolinimosi ir bent dešimtadalio pajamų atidėjimas taupymui gali padėti sukurti pakankamą finansinę pagalvę ir leisti ramiau miegoti. Pasak jo, dabar yra tinkamas metas pasidžiaugti pasiekimais ir pažanga, atsakingai planuoti ir kelti naujus ambicingus tikslus, o ne žiūrėti į bedugnę. Atverkime duris 2019-iesiems, palinkėkime vieni kitiems sėkmės, laimės ir stiprios sveikatos!

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros ministras formuoja savo komandą

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pradėjo formuoti savo politinio pasitikėjimo komandą, praneša...

Laisvalaikis
11:02
 Į LSDP pirmininkus pretenduos G. Paluckas, M. Sinkevičius ir A. Sysas 1

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) lyderį šių metų pavasarį rinks iš trijų kandidatų – dabartinio...

EK paskelbė ataskaitą dėl „auksinių pasų“

Pirmą kartą Europos Komisija (EK) pateikė išsamią ataskaitą dėl pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo...

Teks atsakyti už „aitvarų“ lobius 2

Neteisėtai pralobę valdininkai ir verslininkai tokio turto gali ir netekti – valdžia kloja tam kelius. Seime...

Kinijos ir JAV prekybos derybos – vis dar migloje Premium

Nors pastarąsias savaites įtampa dėl Kinijos ir JAV prekybos karo slūgsta ir pranešama apie teigiama linkme...

Inovatyviausios Baltijos šalies poziciją „Bloomberg“ reitinge Lietuva užleido Estijai

„Bloomberg“ Inovatyviausių pasaulio šalių indekse 2019 m. pirmąją vietą, kaip ir pernai, užima Pietų Korėja.

Technologijos
2019.01.23
Tirs buvusio RC Sertifikatų centro vadovo elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą, ar buvęs Registrų centro Sertifikatų centro...

Vadyba
2019.01.23
V. Pranckietis sieks tapti „valstiečių“ kandidatų prezidento rinkimuose 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sieks tapti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2019.01.23
Verslas su kinais: „ne“ sakyti nemoka, bet „taip“ gali tekti palaukti Premium

Į elektroninius laiškus kinai neatsakinėja, angliškai kalbėti, net mokėdami, nelabai nori, o išpešti iš jų...

Pramonė
2019.01.23
NMA vadovas: D. Gudelio įmonių pasiūlymai buvo pigiausi 4

Dariaus Gudelio valdomos ryšių su visuomene agentūros pernai laimėjo tris Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Rinkodara
2019.01.23
Viešieji pirkimai: charakteringo neprofesionalaus atvejo analizė Premium 3

Viešieji pirkimai Lietuvoje neretai vyksta neefektyviai dėl perteklinio reguliavimo, biurokratijos,...

Verslo aplinka
2019.01.23
109 dienas trukusi krizė baigta: Latvija turi naują vyriausybę

Po beveik keturis mėnesius užtrukusios nežinios ir politinio nestabilumo Latvija pagaliau suformavo naują...

Verslo aplinka
2019.01.23
Sporto rėmimo fondui skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai

Pertvarkomam Sporto rėmimo fondui šiemet numatyta skirti 13,6 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2018-aisiais.

Verslo aplinka
2019.01.23
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs 13

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Verslo aplinka
2019.01.23
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Verslo aplinka
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 5

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau