Šešėlį didina socialinėje sistemoje įsigalėjęs „gyvulių ūkis“

Publikuota: 2018-12-27
VSAT nuotr.
VSAT nuotr.

Kas antras pasienio miestelių gyventojas Lietuvoje ir Latvijoje žino, kas užsiima kontrabanda, o daugiau nei pusė – žino, kur įsigyti nelegalių prekių. Palyginti, Estijoje tokių gyventojų apie trečdalis.

Tai atskleidė konsultavimo įmonės „Civitta“ atliktas tyrimas apie šešėlio paplitimą Baltijos šalių pasienyje.

Tyrimas atskleidė, kad Latvijos pasienio miesteliuose kas antras gyventojas žino, kas jo aplinkoje užsiima nelegalia veikla ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo. 66% gyventojų žinotų, kur kreiptis, norint įsigyti kontrabandinių prekių. Palyginti, Estijoje tik trečdalis gyventojų žino, kur gauti kontrabandinių prekių ir ryžtųsi tokiam žingsniui.

Tyrimo autoriai daro išvadą, kad prie bendro šešėlinės ekonomikos toleravimo, kuris būdingas ne tik pasienio regionuose, bet ir kituose miestuose, prisideda nepasitikėjimas sistema.

Pasitikėjimą pjauna mokantys suktis

Kęstutis Jovaišas, „Civittos“ vadovas, teigia, kad jeigu asmuo jaučiasi nuskriaustas savo valstybės, kuomet jis pats ar jo šeimos nariai negauna jam priklausančių socialinių garantijų, pvz., bedarbio pašalpos, sveikatos išmokų, reabilitacijos paslaugų po sunkios ligos, kai gyvybiškai to reikia, tačiau tuo pat metu gali stebėti kitą asmenį, nuomojantį jam priskirtą socialinį būstą ir taip uždarbiaujantį, o gal tuo pačiu ir vairuojantį prabangų automobilį – tuomet ir kyla nepasitenkinimas.

nuotrauka::1 left

„Jeigu valstybė sudaro sąlygas tokioms situacijoms ar nededa pakankamai pastangų jas taisyti, tuomet tas žmogus nesijaučia darantis kažką blogo. Taip pat, nesmerkia ir kitų“, – sako p. Jovaišas. Socialinės paramos ir išmokų, taip pat įvairių socialinių paslaugų gavėjai, kuriems tos paslaugos faktiškai nėra reikalingos ir kurie, anot eksperto, tiesiog „moka suktis“, ir yra tikrieji šešėlio ambasadoriai.

Tyrėjai mažesnį šešėlio toleravimą Estijoje aiškina tuo, kad ten yra geriau sutvarkyta išmokų sistema.

„Šalyje mažai pavyzdžių, kad kažkas gautų pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas tiek švietimo, tiek socialinės apsaugos sistema daug didesnis“, - tęsia „Civittos“ vadovas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnį susirūpinimą nei švietimas ar socialinė apsauga estams šiuo metu kelia bankinės sistemos skaidrumas ir pasitikėjimas bankų sistema, tikėtina, ir dėl kilusio pinigų plovimo skandalo, į kurį įsisuko „Danske bank“ filialas Estijoje.

Tyrimo autoriai akcentuoja, kad kova su pasekmėmis nėra tinkamas kelias spręsti šią įsisenėjusią problemą. Neužtenka tik gaudyti už rankos pavienių kontrabandininkų, svarbu pradėti nuo nuostatų ir požiūrio keitimo. Kol regionuose vis dar gajus įsitikinimas, jog „visi taip daro“, o nusistovėjusi sistema sudaro prielaidas šiai nelygybei skleistis, tol teks vytis kaimynus estus.

Svarbi ir tinkama komunikacija

Dar vienas svarbus tyrimo atskleistas aspektas, kad Lietuvoje gyventojai nesuvokia didelių pinigų sumų ir informaciniai pranešimai apie skiriamas lėšas visai sistemai nedidina gyventojų pasitikėjimo, kad mokesčių pavidalu jų sumokėti pinigai iš tiesų bus tinkamai ir skaidriai panaudoti.

„Jeigu mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 100 mln. Eur – dažno piliečio akyse tai gali pasirodyti kaip bendra suma į sistemą ar į „orą“. O komunikacija, kad konkrečioje mokykloje mokytojų atlyginimai padidėjo 20%, žmonėms keltų nepalyginamai didesnį pasitikėjimą“, - komentuoja p. Jovaišas.

Kas trečia prekė be čekio

VŽ rašė, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir paslaugų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.

Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atlikta gyventojų apklausa Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje.

[infogram id=“bb8d1426-c024-465d-a397-4e9f76702a33“ prefix=“jNX“ format=“interactive“ title=“šešėlio dydis“]

[infogram id=“0724bb2c-f22b-4a9a-b1e4-7c330394ee14“ prefix=“28e“ format=“interactive“ title=“Šešėlinės ekonomikos dydis 2017 m.“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 12

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Th. May grįžo į Bendruomenių rūmus pristatyti „plano B“ 3

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė pirmadienį kreipėsi į Bendruomenių rūmus, kad pristatytų savo „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.01.21
Penkios savivaldybės skelbia gripo epidemiją

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją.

Verslo aplinka
2019.01.21
TVF mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes 1

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino savo pasaulio ekonomikos augimo prognozę. TVF prognozuoja, kad...

Verslo aplinka
2019.01.21
Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkęs E. Masiulis negalės kandidatuoti į Klaipėdos merus 11

„MG Baltic“ byloje politine korupcija kaltinamas Klaipėdos mero posto norėjęs siekti Eligijus Masiulis...

Verslo aplinka
2019.01.21
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 40

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Prezidentė vetavo lengvatinį tarnybinių butų pardavimą 5

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo prieš pusantros savaitės Seimo priimtas pataisas dėl tarnybinių butų...

Verslo aplinka
2019.01.21
„Litexpo“ sklypo nuomos sutartis kempingui Vilniuje kelia abejonių – STT 4

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomos „Litexpo“...

Verslo aplinka
2019.01.21
Ekspertų apklausa: „Brexit“ bus atidėtas, yra galimybių Lietuvai

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) turbūt bus atidėtas, mano apklausti...

Verslo aplinka
2019.01.21
Statybų tempas Suomijoje lėtėja

Statybų tempas Suomijoje lėtėja – kai kuriuose šalies regionuose leidimų statyboms išduota penktadaliu...

Statyba ir NT
2019.01.21
Stringa Latvijos branduolinio reaktoriaus išmontavimas

Latvijoje, apie 20 km nuo sostinės Rygos esančio nebeveikiančio branduolinio reaktoriaus išmontavimo terminai...

Energetika
2019.01.21
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Verslo aplinka
2019.01.21
Būsto rinkos laukia dar viena veiksmo filmo dalis Premium 23

Praėjusių metų pradžioje naujo būsto rinkai prognozuotas pilkesnis scenarijus neišsipildė – didžiuosiuose...

Statyba ir NT
2019.01.21
Italijos populistai vilioja lenkų valdančiuosius kartu keisti ES kryptį Premium

Matteo Salvini, Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos Lygos lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras,...

Verslo aplinka
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
D. Trumpo siūlomus kompromisus demokratai vadina beverte kompiliacija

Siekdamas išbristi iš klampios padėties, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė du neva kompromisus – dėl...

Verslo aplinka
2019.01.20
10 įdomių ir naudingų programėlių moksleiviams

Anksčiau skaitmeninės technologijos buvo naudojamos daugiausia informatikos pamokose, o šiais laikais jos...

Technologijos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kada bus aiškus galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas

Sulig šią savaitę paskelbtu premjero pareiškimu, kad jis dalyvaus gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2019.01.20
Sankcijos Rusijai: kodėl izoliacija neįmanoma? Premium

Ji leidžia raketas, kurios skrieja 2 km per sekundę greičiu ir gali pataikyti į taikinius, kurie lekia...

Financial Times
2019.01.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau