Šešėlį didina socialinėje sistemoje įsigalėjęs „gyvulių ūkis“

Tai atskleidė konsultavimo įmonės „Civitta“ atliktas tyrimas apie šešėlio paplitimą Baltijos šalių pasienyje.

Tyrimas atskleidė, kad Latvijos pasienio miesteliuose kas antras gyventojas žino, kas jo aplinkoje užsiima nelegalia veikla ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo. 66% gyventojų žinotų, kur kreiptis, norint įsigyti kontrabandinių prekių. Palyginti, Estijoje tik trečdalis gyventojų žino, kur gauti kontrabandinių prekių ir ryžtųsi tokiam žingsniui.

Tyrimo autoriai daro išvadą, kad prie bendro šešėlinės ekonomikos toleravimo, kuris būdingas ne tik pasienio regionuose, bet ir kituose miestuose, prisideda nepasitikėjimas sistema.

Pasitikėjimą pjauna mokantys suktis

Kęstutis Jovaišas, „Civittos“ vadovas, teigia, kad jeigu asmuo jaučiasi nuskriaustas savo valstybės, kuomet jis pats ar jo šeimos nariai negauna jam priklausančių socialinių garantijų, pvz., bedarbio pašalpos, sveikatos išmokų, reabilitacijos paslaugų po sunkios ligos, kai gyvybiškai to reikia, tačiau tuo pat metu gali stebėti kitą asmenį, nuomojantį jam priskirtą socialinį būstą ir taip uždarbiaujantį, o gal tuo pačiu ir vairuojantį prabangų automobilį – tuomet ir kyla nepasitenkinimas.

nuotrauka::1 left

„Jeigu valstybė sudaro sąlygas tokioms situacijoms ar nededa pakankamai pastangų jas taisyti, tuomet tas žmogus nesijaučia darantis kažką blogo. Taip pat, nesmerkia ir kitų“, – sako p. Jovaišas. Socialinės paramos ir išmokų, taip pat įvairių socialinių paslaugų gavėjai, kuriems tos paslaugos faktiškai nėra reikalingos ir kurie, anot eksperto, tiesiog „moka suktis“, ir yra tikrieji šešėlio ambasadoriai.

Tyrėjai mažesnį šešėlio toleravimą Estijoje aiškina tuo, kad ten yra geriau sutvarkyta išmokų sistema.

„Šalyje mažai pavyzdžių, kad kažkas gautų pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas tiek švietimo, tiek socialinės apsaugos sistema daug didesnis“, - tęsia „Civittos“ vadovas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnį susirūpinimą nei švietimas ar socialinė apsauga estams šiuo metu kelia bankinės sistemos skaidrumas ir pasitikėjimas bankų sistema, tikėtina, ir dėl kilusio pinigų plovimo skandalo, į kurį įsisuko „Danske bank“ filialas Estijoje.

Tyrimo autoriai akcentuoja, kad kova su pasekmėmis nėra tinkamas kelias spręsti šią įsisenėjusią problemą. Neužtenka tik gaudyti už rankos pavienių kontrabandininkų, svarbu pradėti nuo nuostatų ir požiūrio keitimo. Kol regionuose vis dar gajus įsitikinimas, jog „visi taip daro“, o nusistovėjusi sistema sudaro prielaidas šiai nelygybei skleistis, tol teks vytis kaimynus estus.

Svarbi ir tinkama komunikacija

Dar vienas svarbus tyrimo atskleistas aspektas, kad Lietuvoje gyventojai nesuvokia didelių pinigų sumų ir informaciniai pranešimai apie skiriamas lėšas visai sistemai nedidina gyventojų pasitikėjimo, kad mokesčių pavidalu jų sumokėti pinigai iš tiesų bus tinkamai ir skaidriai panaudoti.

„Jeigu mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 100 mln. Eur – dažno piliečio akyse tai gali pasirodyti kaip bendra suma į sistemą ar į „orą“. O komunikacija, kad konkrečioje mokykloje mokytojų atlyginimai padidėjo 20%, žmonėms keltų nepalyginamai didesnį pasitikėjimą“, - komentuoja p. Jovaišas.

Kas trečia prekė be čekio

VŽ rašė, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir paslaugų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.

Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atlikta gyventojų apklausa Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje.

[infogram id=“bb8d1426-c024-465d-a397-4e9f76702a33“ prefix=“jNX“ format=“interactive“ title=“šešėlio dydis“]

[infogram id=“0724bb2c-f22b-4a9a-b1e4-7c330394ee14“ prefix=“28e“ format=“interactive“ title=“Šešėlinės ekonomikos dydis 2017 m.“]