Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos

Publikuota: 2018-12-26
LLRI nuotr.
LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas Lietuvoje tapo lankstesnis. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje darbo santykiai yra reguliuojami mažiau. Darbo lankstumo indeksas rodo, kad pasikeitė darbo santykių reguliavimo kokybė.

Lietuva Darbo lankstumo indekse (vertinamos 42-i ES ir EBPO valstybės) pakilo iš 27-osios pozicijos į 15-ąją, aplenkdama kaimynes Estiją (28-a vieta) ir Latviją (20-a vieta), bei tokias šalis kaip Norvegija (16-a vieta) ar Islandija (19-a vieta).

Geresnę Lietuvos poziciją Darbo lankstumo indekse lemia tai, kad šalyje buvo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo terminai ir sumažinti darbdaviui tenkantys atleidimo kaštai. Tačiau pagerėjimas yra truputį “popierinis”, nes dalis išeitinių išmokų bus apmokama iš specialaus - Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Viena vertus, principas, kad už valstybės socialinę politiką mokėti turėtų pati valstybė (o ne konkretūs ūkio subjektai) yra teisingas. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad pinigai į ilgalaikio darbo išmokų fondą atkeliauja iš tų pačių ūkio subjektų, t.y. darbdavių.

Taip pat nereikia pamiršti, kad Darbo lankstumo indeksas matuoja, kiek darbuotojas ir darbdavys turi laisvės susitarti, o ne tai, ką jie susitaria. Indeksu vertinamos įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo, atleidimo taisyklės, bet ne situacija rinkoje ar, kiek žmonės uždirba. Taigi indeksu vertinamos taisyklės ir prielaidos, o konkretūs rezultatai priklauso nuo to, kaip darbdaviai ir darbuotojai pasinaudos šiomis galimybėmis. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad lankstesnis darbo reguliavimas skatina darbuotojų ir jaunimo užimtumą, atitinkamai mažėja nedarbas, žmonės lengviau keičia darbą iš vieno sektoriaus į kitą. Taip sudaromos prielaidos greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie ekonomikos pakilimų ir nuosmukių.

Būtent kitų šalių patirtys siekiant lankstumo yra itin iškalbingos. Štai Danijos, JAV ir Japonijos darbo reguliavimas yra vienas lanksčiausių, nors šių valstybių teisinės sistemos yra labiausiai besiskiriančios tiek pagal socialinį kontekstą, tiek pagal teisinio reguliavimo tradicijas. Pavyzdžiui, šiose šalyse teisės aktais terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu, Danijoje teisės aktais nėra nustatomas minimalus darbo užmokestis. Tačiau ES kontekste Danija vertinama kaip valstybė, pasiekusi bene geriausius rezultatus derinant darbo lankstumą su darbuotojų apsauga (angl. Flexicurity modelis), nes dėl tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo darbuotojai ir darbdaviai yra skatinami susitarti patys. Taigi, lankstumas gali eiti išvien su darbuotojų apsaugos užtikrinimu.

Tai, kad Danija, JAV, Japonija, skirtingos šalys su skirtingais darbo santykių reguliavimo stiliais, sugeba pasiekti lankstumo, rodo, kad teisinio reguliavimo tradicijos ir socialinis kontekstas – ne kliūtis kurti palankias sąlygas darbuotojams ir darbdaviams susitarti. Ir Lietuvai užmigti ant laurų nereikėtų. Gerai šiandien nebūtinai bus gerai rytoj. Tai tik turėtų paskatinti toliau darbuotis didinant darbo lankstumą, pavyzdžiui, išplėsti darbo sutarčių spektrą, leisti darbdaviams susitarti su darbuotojais dėl viršvalandžių apmokėjimo, dėl darbo nakties metu.

Taigi, naujasis Darbo kodeksas yra šiek tiek lankstesnis už seną. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi, ir tikrai ne tiek, kiek gąsdino oponentai. Lietuvos Darbo kodeksas įtvirtina prioritetinį darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimą, o darbo sąlygų lankstumo didinimas sistemiškai šio principo nepaveikė. Dar yra ką keisti: pašalinti nepagrįstus suvaržymus naujoviškoms darbo sutartims, atsisakyti terminuotų darbo sutarčių darbovietėje ribojimų, nepersistengti reguliuojant įmonės vidaus reikalus (pvz., naujai įvestos prievolės turėti viešą darbo užmokesčio nustatymo sistemą). Bet didžiausia klaida būtų bandyti atsukti laiką atgal ir į naująjį Drabo kodeksą bandyti sugrąžinti senojo nuostatas.

Komentaro autorė - Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vėl buvo sutrikusi m. parašo sistema 2

Pirmadienį Estijoje ir Lietuvoje nuo 09:12 val. buvo sutrikusi elektroninio mobiliojo parašo sistema. Apie...

Paslaugos
12:02
Dėl atpigusio skolinimo sutaupėme per 600 mln. Eur, trečdalį dėl euro

Praėjus penkeriems metams nuo euro įvedimo Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad, lyginant su 2013 m.

Finansai
12:49
Darkart supaprastinti reikalavimai maisto gamybai namų virtuvėje

Gruodžio viduryje įsigaliojo supaprastinti reikalavimai gaminti maistą namuose. Pagal juos, maisto tvarkymo...

Gazelė
12:15
Premjeras apie J. Narkevičių: „Kol kas pasitikiu, bet viskas gyvenime keičiasi“

Prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė premjero Sauliaus Skvernelio pažado, kad susisiekimo ministro Jaroslavo...

Socialiniams įsipareigojimams vykdyti įšaldys keliams numatytus milijonus 1

Vyriausybė sutinka su Seime gimusiais „paskutinės minutės“ pasiūlymais dėl papildomų milijoninių socialinių...

„Brexit“ įvyks. Gerai, bet ne pabaiga

„Brexit“ užkniso juodai. Pasakė Jungtinės Karalystės (JK) rinkėjai. Ir jeigu klaustumėme Europos Sąjungos...

„Lifosą“ ir „Achemą“ neramina Ukrainos trąšų rinkos tyrimas

Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ nerimauja, kad...

Plečiamos profesinio mokymo galimybės pameistrystės forma

Profesinis mokymas pastaruoju metu stipriai atsinaujina. Viena iš aktyviai diegiamų naujovių – mokymasis...

Didesnė dalis gyventojų norėtų valstybinio komercinio banko 1

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas,...

Finansai
08:59
Studentų idėjų štormas – impulsas Raseinių rajono įvaizdžio tobulinimui Verslo tribūna 1

Keičiantis Lietuvos demografiniam žemėlapiui, šalies miestams ir rajonams tenka ieškoti savito identiteto,...

Užburto rato įkaitai

Ne vienus metus besitęsiančios problemos statybos viešuosiuose pirkimuose (VP) šiemet sprogo, „padovanodamos“...

Britanijos lietuviai: migla dėl „Brexit“ sklaidosi, bet nežinios dar gausu  Premium

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantys ir dirbantys lietuviai tvirtina, kad po Boriso Johnsono konservatorių...

3 „schemutės“ statybos viešuosiuose pirkimuose Premium

Rasti landų ir ne visai etiškų būdų laimėti statybos valstybinių užsakymų ieškančioms įmonėms tai padaryti...

Madride baigėsi susitikimas dėl klimato kaitos 

Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25).

Verslo aplinka
2019.12.15
„Lietuvos paštas“ atleidžia dar 120 darbuotojų

Kai kuriems darbuotojams atsisakius dirbti mobiliaisiais laiškininkais, valstybės valdomas „Lietuvos paštas“...

Verslo aplinka
2019.12.15
Kariuomenė sudarė preliminarią sutartį dėl ryšio sistemų pirkimo už 8,7 mln. Eur

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lapkritį sudarė preliminarią sutartį dėl...

Paslaugos
2019.12.15
Eurokomisaras V. Sinkevičius: kovojant su klimato kaita reikės keisti gyvenimo būdą 1

Šį mėnesį darbą pradėjęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Sąjungai (ES)...

Verslo aplinka
2019.12.15
M. Katkus: matėme ne vieną laikinąjį premjerą, turėjusį daugiau įtakos nei šiandien S. Skvernelis 6

Daugelis ekspertų teigiamai atsiliepia apie pirmuosius kelis Vyriausybės veiklos metus ir kritika palydi...

Rinkodara
2019.12.15
Vokiečiai dažniausiai emigruoja dėl didesnio atlyginimo

Iš Vokietijos kasmet išvažiuoja daugiau žmonių nei sugrįžta į šalį. Dažniausiai iš didžiausios ES ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.12.15
Europa bites gelbės mažindama pesticidų naudojimą 2

Bičių populiacijos išsaugojimu susirūpinęs Europos Parlamentas pesticidų naudojimą bendrijos žemės ūkyje...

Verslo aplinka
2019.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau