Darbo santykių lankstumas - Lietuvos proveržis ir lyderiaujančių valstybių pamokos

Publikuota: 2018-12-26
LLRI nuotr.
LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė

Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas Lietuvoje tapo lankstesnis. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje darbo santykiai yra reguliuojami mažiau. Darbo lankstumo indeksas rodo, kad pasikeitė darbo santykių reguliavimo kokybė.

Lietuva Darbo lankstumo indekse (vertinamos 42-i ES ir EBPO valstybės) pakilo iš 27-osios pozicijos į 15-ąją, aplenkdama kaimynes Estiją (28-a vieta) ir Latviją (20-a vieta), bei tokias šalis kaip Norvegija (16-a vieta) ar Islandija (19-a vieta).

Geresnę Lietuvos poziciją Darbo lankstumo indekse lemia tai, kad šalyje buvo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo terminai ir sumažinti darbdaviui tenkantys atleidimo kaštai. Tačiau pagerėjimas yra truputį “popierinis”, nes dalis išeitinių išmokų bus apmokama iš specialaus - Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Viena vertus, principas, kad už valstybės socialinę politiką mokėti turėtų pati valstybė (o ne konkretūs ūkio subjektai) yra teisingas. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad pinigai į ilgalaikio darbo išmokų fondą atkeliauja iš tų pačių ūkio subjektų, t.y. darbdavių.

Taip pat nereikia pamiršti, kad Darbo lankstumo indeksas matuoja, kiek darbuotojas ir darbdavys turi laisvės susitarti, o ne tai, ką jie susitaria. Indeksu vertinamos įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo, atleidimo taisyklės, bet ne situacija rinkoje ar, kiek žmonės uždirba. Taigi indeksu vertinamos taisyklės ir prielaidos, o konkretūs rezultatai priklauso nuo to, kaip darbdaviai ir darbuotojai pasinaudos šiomis galimybėmis. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad lankstesnis darbo reguliavimas skatina darbuotojų ir jaunimo užimtumą, atitinkamai mažėja nedarbas, žmonės lengviau keičia darbą iš vieno sektoriaus į kitą. Taip sudaromos prielaidos greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie ekonomikos pakilimų ir nuosmukių.

Būtent kitų šalių patirtys siekiant lankstumo yra itin iškalbingos. Štai Danijos, JAV ir Japonijos darbo reguliavimas yra vienas lanksčiausių, nors šių valstybių teisinės sistemos yra labiausiai besiskiriančios tiek pagal socialinį kontekstą, tiek pagal teisinio reguliavimo tradicijas. Pavyzdžiui, šiose šalyse teisės aktais terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu, Danijoje teisės aktais nėra nustatomas minimalus darbo užmokestis. Tačiau ES kontekste Danija vertinama kaip valstybė, pasiekusi bene geriausius rezultatus derinant darbo lankstumą su darbuotojų apsauga (angl. Flexicurity modelis), nes dėl tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo darbuotojai ir darbdaviai yra skatinami susitarti patys. Taigi, lankstumas gali eiti išvien su darbuotojų apsaugos užtikrinimu.

Tai, kad Danija, JAV, Japonija, skirtingos šalys su skirtingais darbo santykių reguliavimo stiliais, sugeba pasiekti lankstumo, rodo, kad teisinio reguliavimo tradicijos ir socialinis kontekstas – ne kliūtis kurti palankias sąlygas darbuotojams ir darbdaviams susitarti. Ir Lietuvai užmigti ant laurų nereikėtų. Gerai šiandien nebūtinai bus gerai rytoj. Tai tik turėtų paskatinti toliau darbuotis didinant darbo lankstumą, pavyzdžiui, išplėsti darbo sutarčių spektrą, leisti darbdaviams susitarti su darbuotojais dėl viršvalandžių apmokėjimo, dėl darbo nakties metu.

Taigi, naujasis Darbo kodeksas yra šiek tiek lankstesnis už seną. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi, ir tikrai ne tiek, kiek gąsdino oponentai. Lietuvos Darbo kodeksas įtvirtina prioritetinį darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimą, o darbo sąlygų lankstumo didinimas sistemiškai šio principo nepaveikė. Dar yra ką keisti: pašalinti nepagrįstus suvaržymus naujoviškoms darbo sutartims, atsisakyti terminuotų darbo sutarčių darbovietėje ribojimų, nepersistengti reguliuojant įmonės vidaus reikalus (pvz., naujai įvestos prievolės turėti viešą darbo užmokesčio nustatymo sistemą). Bet didžiausia klaida būtų bandyti atsukti laiką atgal ir į naująjį Drabo kodeksą bandyti sugrąžinti senojo nuostatas.

Komentaro autorė - Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs 4

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
05:45
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 4

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 2

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
Vokietija ir Prancūzija pasirašė naują draugystės sutartį 1

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 19

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 22

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22
Švietimo ministras: mokytojų atlyginimai turi iki 30% viršyti vidutinę algą 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Tvarkos ir teisingumo“ byla prasidėjo bandymu nušalinti teisėją

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės korupcijos byla Panevėžio apygardos teisme antradienį prasidėjo...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Google“ gavo 50 mln. Eur baudą už BDAR pažeidimus 4

Prancūzijos duomenų prievaizdai (CNIL) nubaudė JAV milžinę už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Technologijos
2019.01.22
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
JK Leiboristų partija ruošia dirvą antrajam „Brexit“ referendumui 1

Jungtinės Karalystės (JK) pagrindinė opozicinė Leiboristų partija rengia planą, kuriuo būtų atvertas kelias...

Verslo aplinka
2019.01.22
Lietuvoje mažai girdėta įmonė Švedijoje – viena stipriausių Rėmėjo turinys 8

Konkurencijai Lietuvos statybos sektoriuje vis didėjant, ne viena įmonė žengia į užsienio rinkas, dažniausiai...

Statyba ir NT
2019.01.22
Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys 3

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

Verslo aplinka
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Th. May grįžo į Bendruomenių rūmus pristatyti „plano B“ 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė pirmadienį kreipėsi į Bendruomenių rūmus, kad pristatytų savo „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau