Verslo prievaizdai: veiklos „reitingas“

Švieslente ŪM vadina įrankį (išsamų tyrimą), kuriuo vertinama priežiūros institucijų taikomų pažangių priemonių visuma – „nuotrauka“. Tyrimas turi padėti identifikuoti esmines verslo priežiūros problemas, imtis konkrečių veiksmų tai priežiūrai gerinti, vertinti priežiūros institucijų pažangą ir ją spartinti. Tokios švieslentės tikslas – įvertinti VPI veiklos metodus ir priemones, o ne jų veiklos rezultatus.

Švieslentė išryškino lyderius, tai – Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau net 61%, arba 33, VPI įvertintos nepatenkinamai, t. y. trys iš penkių. Prasčiausius pažymius gavo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Švieslentės apačioje atsidūrė ir Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir kt.

„Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tos priežiūros institucijos, kurių pagrindinė funkcija yra priežiūra, dažniausiai taiko pažangias verslo priežiūros priemones, metodus, jų procesai yra pažangesni, na o tos institucijos, kurioms verslo priežiūros funkcija yra viena iš nedaugelio, pagal mūsų vertinimą atrodo prasčiau“, – VŽ komentavo Marius Skuodis, ūkio viceministras. Net 46% institucijų savo veiklos rezultatyvumą tebevertina atsižvelgdamos į nustatytų pažeidimų dalį ar skaičių.

Visos verslo priežiūros institucijos vertintos pagal 10 kriterijų: veiklos rodiklius, ar institucija naudoja rizikos vertinimo sistemas, ar naudoja kontrolinius klausimynus, kurie verslui leidžia žinoti, ką tikrins, o ko – ne. Taip pat vertinata, kaip vykdomi patikrinimai, ar verslas konsultuojamas, kokios taikomos poveikio priemonės ir apskundimo tvarka, ar aiškiai verslui pateikiama informacija internete, ar aiškiai apibrėžta, kas yra mažareikšmis pažeidimas (už kurį nebaudžiama) ir kt.

ŪM visoms VPI pateikė rekomendacijų, ką reikėtų daryti, kad po 2 metų švieslentėje jos užimtų kuo geresnes vietas. Viceministras tikina, kad tokių institucijų, kurioms nereikėtų nieko keisti, tiesiog nėra. Užtat įgyvendinus rekomendacijas, t. y. patobulinus veiklą, reguliavimo našta verslui sumažėtų. Įdomiausia, kad vieni verslo prievaizdai yra pasirengę daryti išvadas, kitos institucijos su vertinimais nesutinka – dažniausiai tos, kurios švieslentėje velkasi sąrašo gale.

O verslas labiausiai iš VPI pasigenda aiškios informacijos, skirtos konkrečiai tikslinei auditorijai. Tačiau priduria, kad inspektoriai dabar elgiasi profesionaliau, yra mandagesni. Verslininkai mano, kad valstybė neturėtų reguliuoti vartotojų saugos ir konkurencijos, o štai sveikatos apsaugai būtini esminiai reguliavimo pokyčiai.

Ne viena Vyriausybė buvo užsimojusi mažinti VPI skaičių, jis po truputį ir traukėsi. Šiuo keliu žengia ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, planuojanti iki 2020 m. konsoliduoti dar 8 VPI veiklą nuo 55 iki 47 priežiūros institucijų. Palyginti su 2013 m., bus 16 institucijų mažiau.

VŽ nuomone, derėtų įsiklausyti į ekspertų perspėjimus, kad kol kalbama tik apie funkcijų perdavimą iš vienos institucijos kitai ar jas sujungiant, manyti, kad verslas atsikvėps nuo administracinės naštos, negalima. Tikros naudos galima sulaukti tik tada, jei būtų nuspręsta inventorizuoti visas priežiūros funkcijas ir atsisakyti nebūtino ar perteklinio verslų reguliavimo.