LLRI tyrimas: privatizuotina 81 iš 104 valstybės valdomų įmonių

Didžiosios dalies (81) VVĮ veikimas yra nepagrįstas jokia kita priežastimi tik siekiu išlaikyti nuosavybę valstybės rankose. Tokia išvada skelbiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrime, kuriuo vertinos Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl VVĮ.

Lietuvos teisės aktuose šiuo metu nėra nustatytų konkrečių kriterijų, kodėl valstybė išlaiko nuosavybės teises valstybės valdomų įmonių atžvilgiu. O nesant nustatytų kriterijų, kyla grėsmė, kad bus steigiamos naujos VVĮ arba plečiamos esamų VVĮ veiklos. Tai savo ruožtu gali pažeisti sąžiningos konkurencijos principus, iš rinkos išstumti privatų verslą, o taip, tikėtina, būtų neefektyviai naudojami ir viešieji finansiniai ištekliai.

Privatizuoti planuoja iki 14 VVĮ

Lietuvoje po dalies VVĮ konsolidavimo šiuo metu veikia 65 VVĮ, o kartu su antrinėmis  bendrovėmis jų yra 104.

Valdžios vertinimu, galėtų būti pateisinamas 90-ies iš 104 VVĮ veikimas. Likusias 14 VVĮ planuojama privatizuoti arba keisti jų juridinę formą, dėl ko jos prarastų VVĮ statusą.

Tačiau LLRI manymu, Vyriausybė kuklinasi, todėl privatizuotinų VVĮ yra gerokai daugiau.

VVĮ skaičius pastaraisiais metais mažėjo dėl VVĮ pertvarkos metu vykdomo įmonių apjungimo ir įmonių juridinių formų keitimo, bet ne dėl to, kad valstybė atsisakytų su valstybės funkcijoms nesuderinamų ūkinių veiklų.

„Iš 104 VVĮ, valstybė planuoja privatizuoti tik 14 įmonių. Nors pagal aukščiau minėtus EBPO kriterijus, sunku būtų pateisinti net penktadalio šių VVĮ veikimą. Taigi, turime situaciją, kad didžiosios daugumos VVĮ veikimo negalima pateisinti jokia pagrįsta priežastimi, nebent tik paprasčiausiu noru išlaikyti įmonių nuosavybę valdžios rankose“, - atsiųstame komentare teigia Gintarė Deržanauskienė, LLRI analitikė.

Tyrimas atliktas atsižvelgiant į EBPO  penkis pagrindinius dažniausiai EBPO šalyse narėse nustatomus kriterijus, kuriais dažniausiai grindžiami valstybių sprendimai steigti VVĮ ar išlaikyti valstybės nuosavybės teises VVĮ.

Net ir sąžiningai laikantis visų EBPO rekomendacijų ir užtikrinus, kad VVĮ būtų valdomos skaidriai ir efektyviai, o jų naudojami ištekliai neštų maksimalią naudą visuomenei, lieka dar viena nepajudinama rizika.

Ekspertės teigimu, valdžia ne tik gali daryti įtaką tiesiogiai savo įmonėms, bet ir nustatyti žaidimo taisykles tiek sau, t. y. VVĮ, tiek kitiems privatiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Kai privatūs ūkio subjektai galimybės daryti  įtakos taisyklėms neturi.

„Iš nelygių veikimo rinkoje sąlygų kalasi nesąžiningos konkurencijos šaknys, su kuriomis tvarkytis valdžia vis nesukaupia politinės valios. Šio dvigubo agento vaidmens galima išvengti tik valdžiai atsisakant ūkinės komercinės veiklos, nes reguliatoriaus ar taisyklių kūrėjo vaidmens ji išvengti negali“, - tęsia p. Deržanauskienė.

LLRI siūlo nustatyti kriterijus, kuriais ateityje būtų grindžiamas VVĮ steigimo pagrįstumas ir veiklos tęstinumas, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkose, bei atitinkamai tuos kriterijus koreguoti, apsvarstant privatizacijos galimybę.

Valdžios verslai klesti regionuose

VŽ rašė, kad ypač didelį norą dalyvauti versle rodo savivaldybių politikai.

„Pažiūrėkite, kiek bet kurio miestelio šilumos tinklų įmonės direktorius turi pavaduotojų. Tiek, kiek koalicijoje yra partijų, nes tokias žaidimo taisykles visuomenė dar toleruoja“, – yra teigęs Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Savivaldybės valdo ne tik komunalinių paslaugų bendroves, bet ir 80 pirčių, 11 laidojimo namų, 3 viešbučiai, 3 kenkėjų naikinimo įstaigos, 11 vaistinių, 7 veterinarinės klinikos, 10 knygynų.

Dalis savivaldybių tebesteigia naujus viešbučius, valdo knygynus ir vaistines, tačiau tikrai ne visos. Pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybė pasuko priešingu keliu: nusprendė parduoti savo valdomas įmones ir paslaugas išskirtinai pirkti iš rinkos.

Vyriausybė šių metų pradžioje apsisprendė, kad patvirtinus valstybės įmonių (VĮ) pertvarkos planą, VĮ juridinį statusą išlaikys tik penkios bendrovės iš dabar egzistuojančių 65 VVĮ. Visos kitos bus pertvarkytos į UAB ar AB, apjungtos, likviduotos arba privatizuotos.

Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, anksčiau yra sakęs, kad daugumą Ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės pasiūlymų dėl įmonių privatizavimo, įskaitant „Epso-G“, „Litexpo“, Lietuvos paštą, kai kurias „Lietuvos energijos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ antrines įmones, ketinama atmesti.

Bet esą bus siūloma privatizuoti bendroves „Būsto paskolų draudimas“, „Problematika“ ir „Detonas“.

Strateginių neprivatizuos

Rinkų ekspertai nuolat pabrėžia, kad biržoje galėtų būti išplatinta Lietuvos pašto akcijų emisija, kuri papildytų jau šiuo metu listinguojamas energetikos VVĮ, tokias kaip ESO, „Amber Grid“, „Litgrid“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Klaipėdos nafta“.

Tačiau politikai mano kitaip. Tas VVĮ, kurioms pavesta vykdyti specialius įpareigojimus, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“ vežti keleivius, ar Lietuvos paštui regionuose užtikrinti laiškų ar prenumeratos išvežiojimą, kai kurių politikų manymu, reikėtų ne privatizuoti, o deramai finansuoti iš biudžeto, kas šiuo metu daroma tik iš dalies. Joms neturėtų būti keliami aukšti grąžos reikalavimai, o siekiama palankių kainų vartotojams.