27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP

Reklama publikuota: 2018-12-11
Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.
svg svg
Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt nusivylėte. Pirmiausia, kištukas neatitiko rozetės. Ir net jei turėjote adaptuojantį kištuką, prietaisai, gavę 110 voltų vietoje įprastų 220, labiau zirzė nei džiovino. Taip yra dėl to, kad šiapus ir anapus vandenyno mes pasirinkome skirtingą elektros įtampą. Taip pat drabužių dydžius, svorio matus ir daugelį kitų dalykų. Pasaulis yra skirtingas ir įvairus. Tačiau kartais jis būna bendras, tapatus, suderintas. Kada? Tada, kai kalbame apie spynas, tarptautinius telefonų kodus, kamštelius plastikiniams buteliams, švirkštus, mokėjimo korteles ir dar milijonus dalykų, supančių mus kiekviename žingsnyje. Tada, kai kalbame apie standartus.

Viskas prasidėjo pramonės perversmo metu 1800 m. Didžiojoje Britanijoje, kai kūrybingi inžinieriai pagamino pirmąsias tekinimo stakles, o su jomis ir visiškai vienodus sriegius. Tai buvo taip patogu, kad praėjus 40 metų sriegių matai tapo pirmuoju britų pramonės standartu, o 1901 m. atsirado ir valstybinis inžinerijos standartų komitetas, tapęs pavyzdžiu žemyninei Europai ir JAV, įsteigusioms panašias tarnybas. Kadangi sparčiai ir chaotiškai vyko pastatų elektrifikacija, kiekvienam pastatui pasirenkant savo elektros įtampą, dažnį ir stiprumą, buvo parengti ir šios srities standartizacijos dokumentai, leidę įkurti Tarptautinę elektrotechnikos komisiją (IEC). O 1947 m. 25 valstybės sutarė įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją, žinomą kaip ISO, arba ženklą, kurį atpažinus ant gaminio galima nebesirūpinti dėl jo saugos, patikimumo ar kokybės, nes tai jau padarė kiti. Šiandien ISO vienija 162 nares, tarp jų ir Lietuvą.

Lietuvoje standartus platina Lietuvos standartizacijos departamentas. Vos 40 darbuotojų turinti įstaiga įkurta dar 1990 metais. Priklausanti trims Europos ir dviems tarptautinėms organizacijoms, ši nacionalinė standartizacijos institucija yra išleidusi apie 27 tūkstančių standartų, kurie, skandinavų skaičiavimu, gali atnešti šaliai apčiuopiamą naudą – net iki 1,5 procento BVP. Įmonės nurodo, kad taikydamos standartus, jos pasiekia aukštesnę kokybę, lengviau integruojasi užsienio rinkose, mažina rizikas ir padidina saugumą. Kas nenorėtų tokio konkurencinio pranašumo? Tik tie, kas net nežino apie galimybę įsigyti ir taikyti standartus.

„Standartai – tai tam tikros sutarimu parengtos taisyklės, taikomos produkto gamybai, proceso valdymui, paslaugos teikimui ar medžiagų tiekimui. Tai yra daugkartiniam naudojimui skirta savanoriško taikymo techninė specifikacija. Ji tampa privaloma tam, kas paskelbia jos besilaikantis. Kai mes savanoriškai laikomės taisyklių, pasaulio chaosas tampa suvaldytas, gyvenimas lengvesnis ir saugesnis. Gamintojai gamina pagal standartą, pirkėjai perka tai, kas pažymėta, kad atitinka standartą. Mus suvienija sistema – ar tai būtų asmens kodo, kuro, banko sąskaitos ar akinių lęšių žymėjimo atvejai. Mes gauname kokybę, nes standartas – tiesiausios kelias tai kokybei pasiekti. Standartas – tai tarsi oras, kurio nematai, bet be jo negali gyventi“, – pasakoja Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iš maždaug 12 tūkst. per metus išplatinamų standartų Lietuvos verslui ir įstaigoms šiuo metu aktualiausi proceso valdymo standartai. Jau treti metai perkamiausių standartų lyderiai yra kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos sistemų standartai, tačiau prieš metus išleistas antikorupcinės vadybos sistemos standartas taip pat įsitvirtino perkamiausiųjų pirmajame penketuke:

  • Kokybės vadybos sistemos
  • Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės
  • Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai
  • Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis
  • Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės

Sumokėjus vieną mažiausių Europoje autorių teisių mokestį, elektroninėje Standartizacijos departamento parduotuvėje įsigijus standartą ir taikant jį, verslo galimybės auga, nes tai pigiausias būdas įrodyti klientams, kad produktas ar paslauga yra saugūs ir geros kokybės: nuo langų termoizoliacijos iki vaikų žaidimo aikštelių, nuo sudėtingų mašinų iki rašiklio. 

Tačiau Ketvirtoji pramonės revoliucija, dalijimosi ekonomikos, kibernetinio saugumo ir kitos tendencijos keičia ir standartų žemėlapį – ypač svarbūs tampa duomenų apsaugos, skaitmeninio projektavimo, robotizacijos, bankininkystės standartai. Būtent verslo žodis standartų kūrime yra labiausiai laukiamas – verslas žino vartotojus ir naujų susitarimų poreikį. 

Pasak Standartizacijos departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo, be verslo atstovų būtų neįsivaizduojamas net 79 technikos komitetų darbas, nes būtent juose kuriamos naujos taisyklės, kurias verslas vėliau taiko. „Kviečiame įmones aktyviai deleguoti ekspertus, tapti komitetų nariais, gauti naujausią informaciją apie inovacijas, galimybes modernizuoti gamybą ir paslaugas. Standartai yra elementas, sujungiantis verslo galimybes ir vartotojų interesus“, – sako R. Sanajevas. Be to, lietuviškos įmonės, siūlydamos savo atstovus į technikos komitetus, gali pasiūlyti visai Europai aktualių idėjų, virsiančių visuotina vartotojų nauda. Kasmet Lietuvoje sukuriama produktų ir paslaugų už 7 mlrd. eurų, ir žinant, kad visose srityse diegiamos inovacijos, standartų svarba auga – nuo viešųjų pirkimų ar statybos sričių iki dronų veiklos. 

„Lietuvos verslui ir institucijoms ne tik siūlome geriausius Europos ir tarptautinius standartus, tačiau siekiame skirtingų sričių – technologijų, biologijos, etikos – suderinamumo,“ – sako R. Sanajevas. „Šiandien Lietuvos verslas, įstaigos ar akademinė bendruomenė gali naudotis patogiu standartų įsigijimu, nenorintys įsigyti – skaityklos paslaugomis. Svarbu ir tai, kad departamentas pasiruošęs rengti nemokamus seminarus bet kuria tema apie standartizaciją – mes siekiame prisidėti prie mūsų šalies verslo konkurencingumo didinimo visame pasaulyje“, – akcentuoja Lietuvos standartizacijos departamento vadovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
JAV nusitaikė į Rusijos technologijų įmones, sankcionavo didžiausią lustų gamintoją 1

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant...

Inovacijos
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
Kinijoje dėl naujų COVID-19 protrūkių smuko gamybos apimtys 1

Kinijos gamyklų veikla kovo mėnesį susitraukė, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nes dėl...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Levada“ apklausa: V. Putino populiarumas nuo karo Ukrainoje pradžios padidėjo ir perkopė 80% 9

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80% respondentų...

Verslo aplinka
2022.03.31
8 iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2% nuo BVP

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas...

Verslo aplinka
2022.03.31
LVAT patvirtino KT skirtas 18.700 Eur ir 151.400 Eur baudas „Jadranai“ ir „Pasvalio melioracijai“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino Konkurencijos tarybos (KT) ir bendrovių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 6

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be prekių ženklų savininkų sutikimo

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Pasaulis gręžiasi nuo Rusijos IT bendrovių, jų įrangą vis dar naudoja Lietuvos įstaigos Premium 1

Iš Rusijos kilusios IT bendrovės, kaip „Kaspersky“ ar „Yandex“, pastarąjį mėnesį atsidūrė po Vakarų...

Inovacijos
2022.03.31
Pietų Osetijos lyderis nori viešų konsultacijų dėl prisijungimo prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis trečiadienį sakė, kad turėtų būti surengtos viešos...

Verslo aplinka
2022.03.31
ES skirs 60 mln. Eur karinės svarbos kelių atnaujinimui

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis...

Verslo aplinka
2022.03.31
Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8% 2

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Finansai
2022.03.31
G. Nausėda: sankcijos Rusijai turi būti griežtinamos nesitikint sąmonės prašviesėjimo

Sankcijos Ukrainoje kariaujančiai Rusijai turi būti griežtinamos kuo anksčiau, nesitikint Kremliaus „sąmonės...

Verslo aplinka
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
JK sankcionavo Kremliaus propagandos kanalus

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir...

Verslo aplinka
2022.03.31
ERPB: Rusijos ekonomika 2022 m. sunyks 10%, Ukrainos – 20%

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos smogs agresorės ir jos sąjungininkės Baltarusijos ekonomikoms,...

Verslo aplinka
2022.03.31
A. Armonaitė: dėl infliacijos verslui planuojama skirti lengvatines paskolas 1

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sako, kad priemonės, kurios turėtų amortizuoti itin...

Verslo aplinka
2022.03.31
Viliasi, kad naujas bandymas perkrauti valstybės tarnybą nemeluos Premium 3

Ingridos Šimonytės Vyriausybė puoselėja planus padėti viešojo administravimo sistemos pertvarkos pagrindus,...

Verslo aplinka
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku