27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP

Publikuota: 2018-12-11
Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.
Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt nusivylėte. Pirmiausia, kištukas neatitiko rozetės. Ir net jei turėjote adaptuojantį kištuką, prietaisai, gavę 110 voltų vietoje įprastų 220, labiau zirzė nei džiovino. Taip yra dėl to, kad šiapus ir anapus vandenyno mes pasirinkome skirtingą elektros įtampą. Taip pat drabužių dydžius, svorio matus ir daugelį kitų dalykų. Pasaulis yra skirtingas ir įvairus. Tačiau kartais jis būna bendras, tapatus, suderintas. Kada? Tada, kai kalbame apie spynas, tarptautinius telefonų kodus, kamštelius plastikiniams buteliams, švirkštus, mokėjimo korteles ir dar milijonus dalykų, supančių mus kiekviename žingsnyje. Tada, kai kalbame apie standartus.

Viskas prasidėjo pramonės perversmo metu 1800 m. Didžiojoje Britanijoje, kai kūrybingi inžinieriai pagamino pirmąsias tekinimo stakles, o su jomis ir visiškai vienodus sriegius. Tai buvo taip patogu, kad praėjus 40 metų sriegių matai tapo pirmuoju britų pramonės standartu, o 1901 m. atsirado ir valstybinis inžinerijos standartų komitetas, tapęs pavyzdžiu žemyninei Europai ir JAV, įsteigusioms panašias tarnybas. Kadangi sparčiai ir chaotiškai vyko pastatų elektrifikacija, kiekvienam pastatui pasirenkant savo elektros įtampą, dažnį ir stiprumą, buvo parengti ir šios srities standartizacijos dokumentai, leidę įkurti Tarptautinę elektrotechnikos komisiją (IEC). O 1947 m. 25 valstybės sutarė įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją, žinomą kaip ISO, arba ženklą, kurį atpažinus ant gaminio galima nebesirūpinti dėl jo saugos, patikimumo ar kokybės, nes tai jau padarė kiti. Šiandien ISO vienija 162 nares, tarp jų ir Lietuvą.

Lietuvoje standartus platina Lietuvos standartizacijos departamentas. Vos 40 darbuotojų turinti įstaiga įkurta dar 1990 metais. Priklausanti trims Europos ir dviems tarptautinėms organizacijoms, ši nacionalinė standartizacijos institucija yra išleidusi apie 27 tūkstančių standartų, kurie, skandinavų skaičiavimu, gali atnešti šaliai apčiuopiamą naudą – net iki 1,5 procento BVP. Įmonės nurodo, kad taikydamos standartus, jos pasiekia aukštesnę kokybę, lengviau integruojasi užsienio rinkose, mažina rizikas ir padidina saugumą. Kas nenorėtų tokio konkurencinio pranašumo? Tik tie, kas net nežino apie galimybę įsigyti ir taikyti standartus.

„Standartai – tai tam tikros sutarimu parengtos taisyklės, taikomos produkto gamybai, proceso valdymui, paslaugos teikimui ar medžiagų tiekimui. Tai yra daugkartiniam naudojimui skirta savanoriško taikymo techninė specifikacija. Ji tampa privaloma tam, kas paskelbia jos besilaikantis. Kai mes savanoriškai laikomės taisyklių, pasaulio chaosas tampa suvaldytas, gyvenimas lengvesnis ir saugesnis. Gamintojai gamina pagal standartą, pirkėjai perka tai, kas pažymėta, kad atitinka standartą. Mus suvienija sistema – ar tai būtų asmens kodo, kuro, banko sąskaitos ar akinių lęšių žymėjimo atvejai. Mes gauname kokybę, nes standartas – tiesiausios kelias tai kokybei pasiekti. Standartas – tai tarsi oras, kurio nematai, bet be jo negali gyventi“, – pasakoja Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Iš maždaug 12 tūkst. per metus išplatinamų standartų Lietuvos verslui ir įstaigoms šiuo metu aktualiausi proceso valdymo standartai. Jau treti metai perkamiausių standartų lyderiai yra kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos sistemų standartai, tačiau prieš metus išleistas antikorupcinės vadybos sistemos standartas taip pat įsitvirtino perkamiausiųjų pirmajame penketuke:

  • Kokybės vadybos sistemos

  • Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės
  • Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai
  • Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis
  • Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės

Sumokėjus vieną mažiausių Europoje autorių teisių mokestį, elektroninėje Standartizacijos departamento parduotuvėje įsigijus standartą ir taikant jį, verslo galimybės auga, nes tai pigiausias būdas įrodyti klientams, kad produktas ar paslauga yra saugūs ir geros kokybės: nuo langų termoizoliacijos iki vaikų žaidimo aikštelių, nuo sudėtingų mašinų iki rašiklio. 

Tačiau Ketvirtoji pramonės revoliucija, dalijimosi ekonomikos, kibernetinio saugumo ir kitos tendencijos keičia ir standartų žemėlapį – ypač svarbūs tampa duomenų apsaugos, skaitmeninio projektavimo, robotizacijos, bankininkystės standartai. Būtent verslo žodis standartų kūrime yra labiausiai laukiamas – verslas žino vartotojus ir naujų susitarimų poreikį. 

Pasak Standartizacijos departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo, be verslo atstovų būtų neįsivaizduojamas net 79 technikos komitetų darbas, nes būtent juose kuriamos naujos taisyklės, kurias verslas vėliau taiko. „Kviečiame įmones aktyviai deleguoti ekspertus, tapti komitetų nariais, gauti naujausią informaciją apie inovacijas, galimybes modernizuoti gamybą ir paslaugas. Standartai yra elementas, sujungiantis verslo galimybes ir vartotojų interesus“, – sako R. Sanajevas. Be to, lietuviškos įmonės, siūlydamos savo atstovus į technikos komitetus, gali pasiūlyti visai Europai aktualių idėjų, virsiančių visuotina vartotojų nauda. Kasmet Lietuvoje sukuriama produktų ir paslaugų už 7 mlrd. eurų, ir žinant, kad visose srityse diegiamos inovacijos, standartų svarba auga – nuo viešųjų pirkimų ar statybos sričių iki dronų veiklos. 

„Lietuvos verslui ir institucijoms ne tik siūlome geriausius Europos ir tarptautinius standartus, tačiau siekiame skirtingų sričių – technologijų, biologijos, etikos – suderinamumo,“ – sako R. Sanajevas. „Šiandien Lietuvos verslas, įstaigos ar akademinė bendruomenė gali naudotis patogiu standartų įsigijimu, nenorintys įsigyti – skaityklos paslaugomis. Svarbu ir tai, kad departamentas pasiruošęs rengti nemokamus seminarus bet kuria tema apie standartizaciją – mes siekiame prisidėti prie mūsų šalies verslo konkurencingumo didinimo visame pasaulyje“, – akcentuoja Lietuvos standartizacijos departamento vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ką darytų Wendy Kopp, tapusi Lietuvos švietimo ministre? Premium

Wendy Kopp niekada nevedė pamokų vaikams. Tačiau apie švietimo pokyčius ją kviečia kalbėti į Pasaulio...

Kim Jong Unas perspėjo D. Trumpą dėl JAV sankcijų šaliai

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos diktatorius, pasinaudojo savo naujametiniu kreipimųsi į tautą, kad įspėtų...

14:43
Keičiasi dviejų ministerijų pavadinimai

Antradienį keičiasi dviejų ministerijų pavadinimai – Švietimo ir mokslo ministeriją pervadinama į Švietimo,...

Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Rinkiminiais 2019-aisiais prezidentė linki išminties

Sveikindama tautą su Naujaisiais metais prezidentė Dalia Grybauskaitė palinkėjo, kad rinkimų kupinais...

Dvidešimtmečio sulaukusio euro taikinys – dolerio užimtos teritorijos Premium 1

Prieš 20 metų įvestas euras per šį laikotarpį išaugo iki antros populiariausios pasaulio valiutos, tačiau...

Verslo aplinka
2018.12.31
Investuotojai Lietuvoje šiemet „augino raumenis“

2018 m. žinomų užsienio įmonių, pranešusių apie sprendimą investuoti Lietuvoje, nebuvo daug, o metų pabaigą...

Verslo aplinka
2018.12.31
2009 m. krizę tiriantis S. Jakeliūno komitetas pateikė klausimus D. Grybauskaitei 3

2009 m. krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus...

Verslo aplinka
2018.12.31
A. Merkel: Vokietija didins savo tarptautinį vaidmenį

2019 m. Vokietija prisiims daugiau atsakomybės tarptautinėje arenoje ir veiks, vadovaudamasi savo...

Verslo aplinka
2018.12.31
Už kyšininkavimą nuteistas Druskininkų NVSC vadovas

Kauno apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie...

Verslo aplinka
2018.12.31
Rusijos daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas 5

Pirmadienio paryčiais Rusijos Magnitogorskio mieste Uralo regione daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas.

Verslo aplinka
2018.12.31
BNS apžvalga: 100 svarbių 2018-ųjų Lietuvos įvykių

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių...

Verslo aplinka
2018.12.31
Galvosūkius narpliosime patys

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės...

Verslo aplinka
2018.12.31
Parlamentinės lėšos naudojamos taksi, gėlėms, knygoms Premium 4

Seimo nariai, be kelis tūkstančius eurų per mėnesį siekiančių atlyginimų, dar gauna bemaž 900 Eur dydžio...

Verslo aplinka
2018.12.31
Technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos: „Deloitte“ prognozės 2019 m. Premium

Kitais metais verslas verslui srityje prognozuojamas spartus dirbtinio intelekto sprendimų augimas, o plataus...

Technologijos
2018.12.31
STT už informaciją atsilygino šešiolikai pranešėjų, FNTT – vienam 1

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet šešiolikai asmenų atsilygino už suteiktą informaciją apie korupcinius...

Verslo aplinka
2018.12.30
Kariuomenė ketina įsigyti modernių techniką maskuojančių tinklų 12

Lietuvos kariuomenė ketina įsigyti apie 200 radarais neaptinkamų maskuojamųjų tinklų.

Verslo aplinka
2018.12.30
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
D. Trumpas džiaugiasi pokalbiu su Kinijos prezidentu 1

Pasaulyje prekybos karus užkūręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasigyrė, kad...

Verslo aplinka
2018.12.30
Druskininkų mero R. Malinausko sodybos byloje bus atliekama ekspertizė 1

Bylą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto nagrinėjantis teismas...

Statyba ir NT
2018.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau