Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia

Ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kurį, priėmus būtų sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių stambiems investiciniams projektams, Vyriausybė pritarė. Šiame pakete numatytos greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo Lietuvoje procedūros ir papildomos dotacijos savivaldybėms, kuriose bus įgyvendinami tokie investiciniai projektai. Stambiu investiciniu projektu bus laikomas toks, kurio investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 30 mln. Eur ir kuris sukurtų ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų. Tokius reikalavimus atitinkantiems bendrovių apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų (prieglobos) investiciniams projektams bus sudaromos sąlygos pasinaudoti spartesnėmis procedūromis teritorijų planavimo, statybos, žemėtvarkos, žemės nuosavybės, migracijos ir kitose srityse. Numatoma, kad su stambiais projektais susiję klausimai institucijose bus nagrinėjami skubos tvarka per 3 darbo dienas.

Taip pat trumpės pusmečiu valstybei svarbaus projekto statuso suteikimo investuotojo projektui terminas. Puse metų trumpės ir teritorijų planavimo dokumentų rengimas: jiems skirtos teritorijos bus vystomos pagal vietovės arba savivaldybės lygmens bendruosius planus.

Verslininkai palankiai vertina tokį Vyriausybės sprendimą sudaryti „žaliąjį koridorių“ stambioms investicijoms – Vidurio ir Rytų Europoje vyksta arši konkurencija dėl stambių investuotojų, todėl, siekiant jų pritraukti į mūsų šalį, būtina sukurti palankesnes sąlygas. Tai, beje, reikalinga ir plėstis siekiančiam lietuviškam verslui.

Naujausias Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas atskleidė neraminančią tiesą: investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika pasiekė trejų metų žemumas – tai fiksavo didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“, nuo 2014 m. atliekantis minėto indekso tyrimą. Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimo ir darbo našumo. Sumenkusį pasitikėjimą lėmė nepalankus dalies Seimo narių ir valstybės tarnautojų požiūris į verslą, kontroversiški valdžios sprendimai, politiką vis labiau persmelkiančios ateinančių metų rinkimų nuotaikos. Šie ir kiti Lietuvoje stebimi procesai kuria mažiau patrauklios verslui ir investicijoms šalies įvaizdį.

O tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, tikrai ne tik nepadidins Lietuvos patrauklumo investuotojams, tačiau gali dar ir atgrasyti juos nuo sumanymo investuoti į mūsų šalį. Neatsakingi politikų pareiškimai apie per didelę Skandinavijos bankų koncentraciją neliko be atgarsio, dabar apie „krizę ir krachą“ prašneko premjeras Saulius Skvernelis. Niūrias prognozes jis ėmė skleisti sulaukęs daug kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto. Net „tradicinėje“ opozicijos kritikoje ministras pirmininkas sugebėjo įžvelgti konservatorių kėslus „sužlugdyti biudžetą“. Jo supratimu, jie nori „visiems gyventojams, visiems dirbantiesiems, pensininkams, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, visiems norima padaryti krizę ir krachą“. Nusišnekėjimą vainikavo kaltinimas konservatoriams, esą jie – Rusijos agentai.

Tarsi to būtų negana, premjeras įsismarkavo dar labiau, pareiškęs, kad nepriėmus biudžeto kitais metais rinkimai gali ir neįvykti. Tiesa, politologai, Konstitucijos žinovai tokias p. Skvernelio pranašystes argumentuotai paneigė ir teigė, kad toks kalbėjimas yra neatsakingas ir rodo Konstitucijos neišmanymą.

„Tai aiškus Konstitucijos nepaisymas. Nes pagal Konstituciją rinkimai turi įvykti visais atvejais, negali neįvykti rinkimai, ir tokie visuomenės bauginimai yra visiškai nepagrįsti. Yra vienas rinkimų teisės principų – rinkimų būtinumas. Tai reiškia, kad valstybės institucijos – nei Seimas, nei dar kas nors – negali priimti nei įstatymo, nei kito teisės akto, kad rinkimai nevyktų. Pati tauta nustatė, kad ir prezidentas renkamas kas penkerius metus, ir nesvarbu, kokia yra biudžeto situacija, rinkimai privalo įvykti. Todėl tas pareiškimas neturi nieko bendro su Konstitucija“, – portalui „Delfi“ aiškino Vytautas Sinkevičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

VŽ stebisi, kodėl Vyriausybė, viena ranka pasišovusi daryti gerus darbus – gerinti sąlygas investuotojams, kita ranka mėgina viską suvelti. Tokie pareiškimai, kuriuos sistemingai pradėjome girdėti iš premjero lūpų, net jei jie ir emocijų padiktuoti, gali grįžti bumerangu ir skaudžiai smogti net patiems geriausiems ketinimams. O padarinius pajus visa Lietuva.