Valstybės kontrolė: pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemoje – rimtos spragos

Publikuota: 2018-12-06
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema atliekų tvarkytojams sudaro sąlygas piktnaudžiauti – tokią problemą atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Auditas parodė, kad pavojingųjų atliekų (PA) tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia taip, kad visos atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Joje yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163.000 t PA – panaudotos alyvos, cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, pakuočių ir gamybos atliekų, taip pat tirpiklių, rūgščių, druskų atliekų, pavojingų atliekų iš senos elektronikos ir automobilių ir kt. Netinkamai tvarkomos PA gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Anot auditorių, savivaldybės, organizuodamos PA surinkimą, beveik pusės jų nesurenka, todėl jos patenka į komunalinių atliekų srautą. Nustatyta, kad 2014–2017 m. laikotarpiu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiuojant gyventojus buvo surinkta 10.424 t buityje susidarančių PA, o net 9.473 t pateko į buitinių atliekų konteinerius.

„Žmonės mažai informuojami ir skatinami atskirti PA ir išmesti ne su buitinėmis atliekomis. Trūksta ir infrastruktūros – kai kuriose savivaldybėse, pvz., Vilniuje ir Kaune, yra beveik 2 kartus mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nei turėtų būti, 42% savivaldybių nevykdo prievolės PA rinkti apvažiavimo būdu“, – nurodo p. Milčiūnas.

PA virsta nepavojingomis

Kita auditorių nustatyta sistemos yda, kuri aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms ES šalims – verslui paliekama galimybė PA identifikuoti kaip nepavojingąsias ir tvarkyti jas žymiai pigiau.

Auditoriai nurodo, kad identifikuojant atliekas, būtina žinoti jas sudarančių cheminių medžiagų sudėtį ir jų pavojingumą, tačiau iki šiol nepriimti sprendimai dėl ¾ cheminių medžiagų klasifikavimo. Todėl atliekų turėtojai gali skirtingai identifikuoti atliekas, kurių sudėtyje yra tų pačių cheminių medžiagų. Netinkamai identifikavus atliekas, PA surenkamos ir tvarkomos kartu su nepavojingosiomis, taip neužtikrinamas saugus pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Valstybės kontrolieriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, kurį galėtų nustatyti atliekose esančių cheminių medžiagų pavojingumą. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai atliekų turėtojai PA priskiria nepavojingoms atliekoms. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016 m. atlikusi korupcijos rizikos analizės vertinimą, taip pat nustatė, kad atliekų identifikavimo procese esama spragų.

Šią problemą anksčiau ne kartą į viešumą kėlė ir valstybinė PA tvarkymo UAB „Toksika“, užsiimanti PA surinkimu, eksploatuojanti PA sąvartyną bei deginimo įrenginius.

Anot Arūno Dirvinsko, „Toksikos“ vadovo, Lietuvoje taikoma liberalesnė nei kai kuriose kitose ES šalyse atliekų identifikavimo tvarka, todėl atveriamas kelias dalį PA įvardinti kaip nepavojingas atliekas. Tai parodė ir „Toksikos“ kartu su Lietuvos pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija neseniai atlikta studija, kurioje buvo nagrinėjama ir lyginama atliekų identifikavimo tvarka Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Pas mus atliekas identifikuoja ir jų kodą parenka patys atliekų turėtojai. Verslininkai, kurie nori sutaupyti, gana dažnai atliekoms suteikia tokį kodą, kuris reikalauja pigesnio atliekų tvarkymo. Todėl PA neretai „virsta“ nepavojingomis, yra tvarkomos kaip nepavojingos ir atsiduria komunalinių atliekų sąvartynuose ar sudeginamos atliekų jėgainėje“, – aiškina p. Dirvinskas.

Vokietijoje, anot jo, gamybos procesuose susidarančias atliekas identifikuoja ne jų šeimininkas, o akredituotos valstybinės ar privačios laboratorijos.

„Vokietijoje laboratorija, o ne atliekų turėtojas, nustato tų atliekų kodą, kilmę ir nurodo jų tvarkymo būdus. Improvizacijai vietos nebelieka“, – sako p. Dirvinskas.

Permeta valstybei

Valstybės kontrolės audito rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kurios PA tvarkymo bendrovės veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo sąnaudų.

„Jei atliekų kiekis ir numatyta jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad banko suteikta garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų“, – aiškina p. Milčiūnas.

Todėl kai kurių veiklą nutraukusių atliekų tvarkymo įmonių paliktas PA tenka tvarkyti valstybės lėšomis. Anot auditorių, 2012–2017 m. trims atliekų tvarkytojams nutraukus veiklą ir palikus 2.542 t nesutvarkytų PA, jų tvarkymui valstybė jau panaudojo 0,9 mln. Eur, o likusioms sutvarkyti reikės dar 2,6 mln. Eur.

Panašios problemos užprogramuotos ir ateičiai. Auditoriai nustatė, kad bendrovių sąmatose 40-ies PA rūšių (iš 52) kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus, o kai kurių jų tvarkymo kainos tais pačiais metais parengtose sąmatose skiriasi daugiau nei 100 kartų. Pareiga kas dvejus metus tikslinti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo sąmatą teisės aktuose nenumatyta beveik 65% atliekų tvarkytojų, o ir tie tvarkytojai, kuriems numatyta pareiga tikslinti sąmatas, ne visada tai daro.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ar šalinantys PA, privalo turėti garantą, užtikrinantį atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju, tačiau auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkytojams sudaromos sąlygos šias atliekas naudoti ar šalinti garanto neturint. Jų teigimu, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš daugiau nei 700 Lietuvoje veikusių atliekų tvarkytojų 71šią veiklą tam tikrais laikotarpiais vykdė be jokių garantų.

Taip pat atskleista, kad dalis tvarkytojų PA tvarko nesilaikydami leidimuose numatytų sąlygų: 2014–2017 m. laikotarpiu 46 atliekų tvarkytojai laikė didesnius PA kiekius nei nurodyta jų turimuose leidimuose. Nustatyta, kad jie leidžiamus maksimalius PA kiekius kasmet viršija vidutiniškai 5.500 tonų, o kai kurios įmonės – daugiau kaip 20 kartų.

Be to, teisė tvarkyti PA įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

VK audite pateiktose rekomendacijose Aplinkos ministerijai siūloma stiprinti atliekų turėtojų kontrolę, kad nebūtų galimybės PA tvarkyti kaip nepavojingąsias, įvertinti, ar savivaldybės įgyvendina efektyvias priemones buityje susidariusioms PA surinkti, numatyti ir vykdyti priemones, kurios užtikrintų, kad derinant įmonių pateiktas veiklos nuraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatas būtų įsitikinama, ar jose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitinka rinkos kainas, stiprinti pavojingųjų atliekų tvarkymo kontrolę ir kt.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad išvados dėl planuojamos PA tvarkymo veiklos būtų teikiamos tik įsitikinus, kad būsimos taršos sklaidos skaičiavimai yra teisingi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miestų ligoninės baiminasi pacientų antplūdžio Premium 1

Gydymo įstaigų tinklo reforma turi būti kompleksinė ir orientuota ne vien į mažų ligoninių pertvarką, antraip...

Verslo aplinka
2019.02.17
Savivaldos rinkimuose – 244 teisti kandidatai, daugiausiai – iš Darbo partijos  6

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžysis 244 teisti kandidatai, tai sudaro beveik 2 proc. visų...

Verslo aplinka
2019.02.17
Vyriausybės pavasario planuose – maisto kuponai, pelno mokesčio lengvatos  7

Vyriausybė Seimui per pavasario sesiją ketina teikti beveik 130 projektų paketą, tarp jų – siūlymai įteisinti...

Verslo aplinka
2019.02.17
Tyrimas: dėl muitų kinams laimėtų ne JAV, o ES bendrovės Premium 2

Vašingtonui nubaudus Kiniją naujais importo muitais didžiausia nauda tektų ne JAV, o ES kompanijoms, rodo...

Pramonė
2019.02.17
Teikiant nacionalines kultūros premijas, prezidentė paragino gerbti meno įvairovę

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį paragino žmones...

Verslo aplinka
2019.02.16
V. Landsbergis: nevokim ir nemeluokim, toks tebūnie devizas 35

Vytautas Landsbergis, pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo, Aukščiausios Tarybos...

Verslo aplinka
2019.02.16
Valstybės apdovanojimai – NATO sekretoriui ir Lietuvos teisėsaugininkams

Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentė beveik keturioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių skyrė...

Verslo aplinka
2019.02.16
Septyni pretendentai į prezidentus planuoja įteikti dokumentus VRK 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį pradeda priimti pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento...

Verslo aplinka
2019.02.16
Prezidentė Vasario 16-osios proga ragina branginti laisvę 7

Vasario 16-osios akto 101-ųjų metinių proga prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino tautą saugoti laisvės...

Verslo aplinka
2019.02.16
Ukraina remia A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos vadovo postą 12

Ukraina palaiko buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio...

Verslo aplinka
2019.02.15
D. Trumpas skelbia nepaprastąją padėtį 15

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė skelbsiantis nepaprastąją padėtį šalyje tam, kad galėtų...

Verslo aplinka
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
Th. May susiskambino su D. Grybauskaite 20

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjere Theresa May.

Verslo aplinka
2019.02.15
Vyriausybė atšaukia rekomendacijas įstaigoms konkursuose telktis Vyriausybės ekspertus 

Vyriausybė atšaukia rekomendacijas ministerijoms ir pavaldžioms institucijoms viešuosiuose...

Verslo aplinka
2019.02.15
V. Andriukaitis sutiko dalyvauti prezidento rinkimuose 16

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis pranešė priimąs raginimą dalyvauti šiemet gegužę...

Verslo aplinka
2019.02.15
Dviejų dienų referendumas su pertrauka prieštarauja Konstitucijai 32

Konstitucija neleidžia rengti referendumo dvi ar daugiau dienų, dar ir su pertrauka tarp jų. Tačiau tai...

Verslo aplinka
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
D. Grybauskaitė siūlo atverti žiniasklaidai RC istorinius duomenis  2

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys Seimui pavasarį spręsti dėl platesnio valstybės kaupiamų duomenų...

Verslo aplinka
2019.02.15
JAV ir Kinijos derybos dėl prekybos – be rezultatų

Steve’as Mnuchinas, JAV Iždo sekretorius, diskusijas su Kinija dėl paliaubų prekybos kare pavadino...

Verslo aplinka
2019.02.15
VŽ paaiškina: ar galima balsuojant rinkimuose nedalyvauti referendume 13

Įstatymai nedraudžia rinkėjams atėjus į balsavimo apylinkę pasirinkti, kiek ir kokių biuletenių paimti,...

Verslo aplinka
2019.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau