Valstybės kontrolė: pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemoje – rimtos spragos

Publikuota: 2018-12-06
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema atliekų tvarkytojams sudaro sąlygas piktnaudžiauti – tokią problemą atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Auditas parodė, kad pavojingųjų atliekų (PA) tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia taip, kad visos atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Joje yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163.000 t PA – panaudotos alyvos, cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, pakuočių ir gamybos atliekų, taip pat tirpiklių, rūgščių, druskų atliekų, pavojingų atliekų iš senos elektronikos ir automobilių ir kt. Netinkamai tvarkomos PA gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Anot auditorių, savivaldybės, organizuodamos PA surinkimą, beveik pusės jų nesurenka, todėl jos patenka į komunalinių atliekų srautą. Nustatyta, kad 2014–2017 m. laikotarpiu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiuojant gyventojus buvo surinkta 10.424 t buityje susidarančių PA, o net 9.473 t pateko į buitinių atliekų konteinerius.

„Žmonės mažai informuojami ir skatinami atskirti PA ir išmesti ne su buitinėmis atliekomis. Trūksta ir infrastruktūros – kai kuriose savivaldybėse, pvz., Vilniuje ir Kaune, yra beveik 2 kartus mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nei turėtų būti, 42% savivaldybių nevykdo prievolės PA rinkti apvažiavimo būdu“, – nurodo p. Milčiūnas.

PA virsta nepavojingomis

Kita auditorių nustatyta sistemos yda, kuri aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms ES šalims – verslui paliekama galimybė PA identifikuoti kaip nepavojingąsias ir tvarkyti jas žymiai pigiau.

Auditoriai nurodo, kad identifikuojant atliekas, būtina žinoti jas sudarančių cheminių medžiagų sudėtį ir jų pavojingumą, tačiau iki šiol nepriimti sprendimai dėl ¾ cheminių medžiagų klasifikavimo. Todėl atliekų turėtojai gali skirtingai identifikuoti atliekas, kurių sudėtyje yra tų pačių cheminių medžiagų. Netinkamai identifikavus atliekas, PA surenkamos ir tvarkomos kartu su nepavojingosiomis, taip neužtikrinamas saugus pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Valstybės kontrolieriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, kurį galėtų nustatyti atliekose esančių cheminių medžiagų pavojingumą. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai atliekų turėtojai PA priskiria nepavojingoms atliekoms. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016 m. atlikusi korupcijos rizikos analizės vertinimą, taip pat nustatė, kad atliekų identifikavimo procese esama spragų.

Šią problemą anksčiau ne kartą į viešumą kėlė ir valstybinė PA tvarkymo UAB „Toksika“, užsiimanti PA surinkimu, eksploatuojanti PA sąvartyną bei deginimo įrenginius.

Anot Arūno Dirvinsko, „Toksikos“ vadovo, Lietuvoje taikoma liberalesnė nei kai kuriose kitose ES šalyse atliekų identifikavimo tvarka, todėl atveriamas kelias dalį PA įvardinti kaip nepavojingas atliekas. Tai parodė ir „Toksikos“ kartu su Lietuvos pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija neseniai atlikta studija, kurioje buvo nagrinėjama ir lyginama atliekų identifikavimo tvarka Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Pas mus atliekas identifikuoja ir jų kodą parenka patys atliekų turėtojai. Verslininkai, kurie nori sutaupyti, gana dažnai atliekoms suteikia tokį kodą, kuris reikalauja pigesnio atliekų tvarkymo. Todėl PA neretai „virsta“ nepavojingomis, yra tvarkomos kaip nepavojingos ir atsiduria komunalinių atliekų sąvartynuose ar sudeginamos atliekų jėgainėje“, – aiškina p. Dirvinskas.

Vokietijoje, anot jo, gamybos procesuose susidarančias atliekas identifikuoja ne jų šeimininkas, o akredituotos valstybinės ar privačios laboratorijos.

„Vokietijoje laboratorija, o ne atliekų turėtojas, nustato tų atliekų kodą, kilmę ir nurodo jų tvarkymo būdus. Improvizacijai vietos nebelieka“, – sako p. Dirvinskas.

Permeta valstybei

Valstybės kontrolės audito rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kurios PA tvarkymo bendrovės veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo sąnaudų.

„Jei atliekų kiekis ir numatyta jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad banko suteikta garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų“, – aiškina p. Milčiūnas.

Todėl kai kurių veiklą nutraukusių atliekų tvarkymo įmonių paliktas PA tenka tvarkyti valstybės lėšomis. Anot auditorių, 2012–2017 m. trims atliekų tvarkytojams nutraukus veiklą ir palikus 2.542 t nesutvarkytų PA, jų tvarkymui valstybė jau panaudojo 0,9 mln. Eur, o likusioms sutvarkyti reikės dar 2,6 mln. Eur.

Panašios problemos užprogramuotos ir ateičiai. Auditoriai nustatė, kad bendrovių sąmatose 40-ies PA rūšių (iš 52) kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus, o kai kurių jų tvarkymo kainos tais pačiais metais parengtose sąmatose skiriasi daugiau nei 100 kartų. Pareiga kas dvejus metus tikslinti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo sąmatą teisės aktuose nenumatyta beveik 65% atliekų tvarkytojų, o ir tie tvarkytojai, kuriems numatyta pareiga tikslinti sąmatas, ne visada tai daro.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ar šalinantys PA, privalo turėti garantą, užtikrinantį atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju, tačiau auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkytojams sudaromos sąlygos šias atliekas naudoti ar šalinti garanto neturint. Jų teigimu, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš daugiau nei 700 Lietuvoje veikusių atliekų tvarkytojų 71šią veiklą tam tikrais laikotarpiais vykdė be jokių garantų.

Taip pat atskleista, kad dalis tvarkytojų PA tvarko nesilaikydami leidimuose numatytų sąlygų: 2014–2017 m. laikotarpiu 46 atliekų tvarkytojai laikė didesnius PA kiekius nei nurodyta jų turimuose leidimuose. Nustatyta, kad jie leidžiamus maksimalius PA kiekius kasmet viršija vidutiniškai 5.500 tonų, o kai kurios įmonės – daugiau kaip 20 kartų.

Be to, teisė tvarkyti PA įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

VK audite pateiktose rekomendacijose Aplinkos ministerijai siūloma stiprinti atliekų turėtojų kontrolę, kad nebūtų galimybės PA tvarkyti kaip nepavojingąsias, įvertinti, ar savivaldybės įgyvendina efektyvias priemones buityje susidariusioms PA surinkti, numatyti ir vykdyti priemones, kurios užtikrintų, kad derinant įmonių pateiktas veiklos nuraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatas būtų įsitikinama, ar jose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitinka rinkos kainas, stiprinti pavojingųjų atliekų tvarkymo kontrolę ir kt.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad išvados dėl planuojamos PA tvarkymo veiklos būtų teikiamos tik įsitikinus, kad būsimos taršos sklaidos skaičiavimai yra teisingi.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pasaulyje kaistant klimatui ir politinei prasideda Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja

Prasideda pagrindiniai debatai 74-ojoje Jungtinių Valstijų Generalinės asamblėjos sesijoje. Joje pirmą kartą...

Vokiečių analitikai įspėja dėl kinų įtakos

Fondo „Bertelsmann-Stiftung“ užsakymu atlikta analizė parodė, kad Europos Sąjungos ir kitos Vakarų šalys į...

Per rinkimus trijose apygardose ryte balsavo 6,64% rinkėjų

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų...

Naujas D. Trumpo skandalas: reikalaujama paviešinti jo pokalbį su V. Zelenskiu

JAV Kongreso narių grupė reikalauja, kad Prezidento administracija pateiktų Donaldo Trumpo ir Ukrainos...

UŽ B. Brazdžionio archyvą internetiniame aukcione prašoma 2,5 mln. USD

Poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio archyvo dalis, kurioje, kaip manoma yra jo ranka rašyti...

Laisvalaikis
08:32
Liberalų sąjūdžio pirmininke tapo V. Čmilytė-Nielsen 5

Liberalų sąjūdis pirmininke šeštadienį išrinko Seimo narę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Verslo aplinka
2019.09.21
Vairuotoja už apgadintą automobilį iš savivaldybės prisiteisė per 2.000 Eur 10

Panevėžio apylinkės teismas visiškai patenkino panevėžietės vairuotojos ieškinį miesto savivaldybei atlyginti...

Verslo aplinka
2019.09.21
Į Šiaurės Korėją galėjo būti tiekiama baltarusiška degtinė 6

Jungtinių Tautų ekspertų ataskaitose nurodoma, kad pernai buvo sulaikytos dvi partijos baltarusiškos...

Verslo aplinka
2019.09.21
IKEA pageidauja daugiau gaminių iš Baltarusijos 3

Švedų prekybos milžinė IKEA planuoja prekių tiekimo iš Baltarusijos apimtis iki 2021 m. padidinti du kartus –...

Verslo aplinka
2019.09.21
Valstybės ir savivaldybių pajamos šiemet 3,2% viršijo prognozę 2

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio-rugpjūčio mėnesiais siekė 7,063 mlrd. Eur – 3,2% (arba...

Finansai
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 11

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
Radikalūs projektai dėl klimato kaitos: ką rems ir apmokestins vokiečiai Premium 9

Šiandien Vokietijos vyriausybė turėtų patvirtinti priemones, skirtas klimato kaitai suvaldyti. Valdžia...

Pramonė
2019.09.20
Kablelio galia – prievaizdo rankose 1

Bausti negalima pasigailėti“ – kur dėti kablelį, sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba...

Verslo aplinka
2019.09.20
Konstitucinis Teismas atmetė Seimo opozicijos prašymą įvertinti Vyriausybės patvirtinimą

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį atmetė Seimo opozicijos prašymą įvertinti, ar Sauliaus Skvernelio...

Verslo aplinka
2019.09.19
Izraelis vėl išsirinko užstrigusį parlamentą Premium 2

Antradienį vykusių Izraelio parlamento rinkimų rezultatai beveik nesiskiria nuo balandžio rinkimų. Rinkėjai...

Verslo aplinka
2019.09.19
SAM įstaigų pertvarka: turi nebelikti ULAC, Lošimų tarnybos, Radiacinės saugos centro 2

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, ketvirtadienį Seimui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijai...

Verslo aplinka
2019.09.19
Suomijos premjeras: britai turi 12 dienų pateikti „Brexit“ planą, jei ne – viskas baigta 3

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, per ateinančias 12 dienų turi pateikti Europos...

Verslo aplinka
2019.09.19
2018 m. ES sulaikyta padirbtų ir galimai pavojingų prekių už beveik 740 mln. Eur

Europos Komisijos (EK) paskelbti nauji duomenys rodo, kad 2018 m. padaugėjo į Europos Sąjungą (ES)...

Verslo aplinka
2019.09.19
Tyrimas: užsieniečių registracijos centro darbuotojai vaikus laiko už grotų, nemoka kalbų 

Užsieniečių registracijos centro (URC) darbuotojai nemoka užsienio kalbų, sulaikytos šeimos su vaikais...

Verslo aplinka
2019.09.19
EBPO regi lėčiausią ekonomikos augimą nuo krizės laikų 6

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) reikšmingai nukirpo pasaulio ekonomikos augimo...

Rinkos
2019.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau