Valstybės kontrolė: pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemoje – rimtos spragos

Publikuota: 2018-12-06
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema atliekų tvarkytojams sudaro sąlygas piktnaudžiauti – tokią problemą atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Auditas parodė, kad pavojingųjų atliekų (PA) tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia taip, kad visos atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Joje yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163.000 t PA – panaudotos alyvos, cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, pakuočių ir gamybos atliekų, taip pat tirpiklių, rūgščių, druskų atliekų, pavojingų atliekų iš senos elektronikos ir automobilių ir kt. Netinkamai tvarkomos PA gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Anot auditorių, savivaldybės, organizuodamos PA surinkimą, beveik pusės jų nesurenka, todėl jos patenka į komunalinių atliekų srautą. Nustatyta, kad 2014–2017 m. laikotarpiu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiuojant gyventojus buvo surinkta 10.424 t buityje susidarančių PA, o net 9.473 t pateko į buitinių atliekų konteinerius.

„Žmonės mažai informuojami ir skatinami atskirti PA ir išmesti ne su buitinėmis atliekomis. Trūksta ir infrastruktūros – kai kuriose savivaldybėse, pvz., Vilniuje ir Kaune, yra beveik 2 kartus mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nei turėtų būti, 42% savivaldybių nevykdo prievolės PA rinkti apvažiavimo būdu“, – nurodo p. Milčiūnas.

PA virsta nepavojingomis

Kita auditorių nustatyta sistemos yda, kuri aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms ES šalims – verslui paliekama galimybė PA identifikuoti kaip nepavojingąsias ir tvarkyti jas žymiai pigiau.

Auditoriai nurodo, kad identifikuojant atliekas, būtina žinoti jas sudarančių cheminių medžiagų sudėtį ir jų pavojingumą, tačiau iki šiol nepriimti sprendimai dėl ¾ cheminių medžiagų klasifikavimo. Todėl atliekų turėtojai gali skirtingai identifikuoti atliekas, kurių sudėtyje yra tų pačių cheminių medžiagų. Netinkamai identifikavus atliekas, PA surenkamos ir tvarkomos kartu su nepavojingosiomis, taip neužtikrinamas saugus pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Valstybės kontrolieriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, kurį galėtų nustatyti atliekose esančių cheminių medžiagų pavojingumą. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai atliekų turėtojai PA priskiria nepavojingoms atliekoms. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016 m. atlikusi korupcijos rizikos analizės vertinimą, taip pat nustatė, kad atliekų identifikavimo procese esama spragų.

Šią problemą anksčiau ne kartą į viešumą kėlė ir valstybinė PA tvarkymo UAB „Toksika“, užsiimanti PA surinkimu, eksploatuojanti PA sąvartyną bei deginimo įrenginius.

Anot Arūno Dirvinsko, „Toksikos“ vadovo, Lietuvoje taikoma liberalesnė nei kai kuriose kitose ES šalyse atliekų identifikavimo tvarka, todėl atveriamas kelias dalį PA įvardinti kaip nepavojingas atliekas. Tai parodė ir „Toksikos“ kartu su Lietuvos pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija neseniai atlikta studija, kurioje buvo nagrinėjama ir lyginama atliekų identifikavimo tvarka Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Pas mus atliekas identifikuoja ir jų kodą parenka patys atliekų turėtojai. Verslininkai, kurie nori sutaupyti, gana dažnai atliekoms suteikia tokį kodą, kuris reikalauja pigesnio atliekų tvarkymo. Todėl PA neretai „virsta“ nepavojingomis, yra tvarkomos kaip nepavojingos ir atsiduria komunalinių atliekų sąvartynuose ar sudeginamos atliekų jėgainėje“, – aiškina p. Dirvinskas.

Vokietijoje, anot jo, gamybos procesuose susidarančias atliekas identifikuoja ne jų šeimininkas, o akredituotos valstybinės ar privačios laboratorijos.

„Vokietijoje laboratorija, o ne atliekų turėtojas, nustato tų atliekų kodą, kilmę ir nurodo jų tvarkymo būdus. Improvizacijai vietos nebelieka“, – sako p. Dirvinskas.

Permeta valstybei

Valstybės kontrolės audito rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kurios PA tvarkymo bendrovės veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo sąnaudų.

„Jei atliekų kiekis ir numatyta jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad banko suteikta garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų“, – aiškina p. Milčiūnas.

Todėl kai kurių veiklą nutraukusių atliekų tvarkymo įmonių paliktas PA tenka tvarkyti valstybės lėšomis. Anot auditorių, 2012–2017 m. trims atliekų tvarkytojams nutraukus veiklą ir palikus 2.542 t nesutvarkytų PA, jų tvarkymui valstybė jau panaudojo 0,9 mln. Eur, o likusioms sutvarkyti reikės dar 2,6 mln. Eur.

Panašios problemos užprogramuotos ir ateičiai. Auditoriai nustatė, kad bendrovių sąmatose 40-ies PA rūšių (iš 52) kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus, o kai kurių jų tvarkymo kainos tais pačiais metais parengtose sąmatose skiriasi daugiau nei 100 kartų. Pareiga kas dvejus metus tikslinti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo sąmatą teisės aktuose nenumatyta beveik 65% atliekų tvarkytojų, o ir tie tvarkytojai, kuriems numatyta pareiga tikslinti sąmatas, ne visada tai daro.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ar šalinantys PA, privalo turėti garantą, užtikrinantį atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju, tačiau auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkytojams sudaromos sąlygos šias atliekas naudoti ar šalinti garanto neturint. Jų teigimu, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš daugiau nei 700 Lietuvoje veikusių atliekų tvarkytojų 71šią veiklą tam tikrais laikotarpiais vykdė be jokių garantų.

Taip pat atskleista, kad dalis tvarkytojų PA tvarko nesilaikydami leidimuose numatytų sąlygų: 2014–2017 m. laikotarpiu 46 atliekų tvarkytojai laikė didesnius PA kiekius nei nurodyta jų turimuose leidimuose. Nustatyta, kad jie leidžiamus maksimalius PA kiekius kasmet viršija vidutiniškai 5.500 tonų, o kai kurios įmonės – daugiau kaip 20 kartų.

Be to, teisė tvarkyti PA įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

VK audite pateiktose rekomendacijose Aplinkos ministerijai siūloma stiprinti atliekų turėtojų kontrolę, kad nebūtų galimybės PA tvarkyti kaip nepavojingąsias, įvertinti, ar savivaldybės įgyvendina efektyvias priemones buityje susidariusioms PA surinkti, numatyti ir vykdyti priemones, kurios užtikrintų, kad derinant įmonių pateiktas veiklos nuraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatas būtų įsitikinama, ar jose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitinka rinkos kainas, stiprinti pavojingųjų atliekų tvarkymo kontrolę ir kt.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad išvados dėl planuojamos PA tvarkymo veiklos būtų teikiamos tik įsitikinus, kad būsimos taršos sklaidos skaičiavimai yra teisingi.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV persekioja su Rusijos valdžia siejamus kibernetinius nusikaltėlius

Jungtinės Valstijos paskelbė persekiojančios Rusijos kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, kurios...

Investicijos – tarsi iš gausybės rago

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
05:50
Prezidento ir valdančiųjų medaus mėnuo baigėsi Premium

Politikai ir politologai pastebi, kad griežtėja prezidento Gitano Nausėdos užimta pozicija valdančiosios...

Autonominių fabrikų dar teks palaukti – 5G diegimas Lietuvoje prasidės 2021 m. Premium

Gigabitinę spartą, nejuntamą vėlinimą ir kitus pranašumus žadantis 5G ryšys Lietuvoje bus pradėtas diegti po...

Paslaugos
05:45
NATO susitikimas šįkart be durų trankymo Premium

Retorika prieš NATO lyderių susitikimą žadėjo, jog jis ne tik kad nebus lengvas, bet galbūt ir pakartos 2018...

Japonija skirs 120 mlrd. USD ekonomikai stimuliuoti

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 120 mlrd. USD vertės ekonomikos skatinamųjų...

Verslo aplinka
2019.12.05
Prancūziją apėmė masinis streikas

Dėl Prancūzijoje ketvirtadienį prasidėjusio transporto sektoriaus ir mokytojų streiko sustojo viešasis...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kinija: prekybos susitarimas įmanomas tik atšaukus dalį tarifų

Kinija ketvirtadienį patvirtino savo poziciją, jog tam, kad būtų sudarytas JAV ir Kinijos prekybos pirminis...

Verslo aplinka
2019.12.05
VPT: statybos viešuosiuose pirkimuose – teigiamas pokytis 1

Statybos viešuosiuose pirkimuose didėja konkurencija, todėl paslaugas pradėjo teikti daugiau įmonių. Nors...

Statyba ir NT
2019.12.05
Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama  3

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne...

Finansai
2019.12.05
Seime stringa pataisa dėl rinkimų kartelės nuleidimo 2

Opozicija bent kol kas geba blokuoti valdančiųjų iniciatyvą nuo 5% iki 3% sumažinti Seimo rinkimų kartelę.

Verslo aplinka
2019.12.05
Padidinus akcizą kaitinamojo tabako pakelis brangs 33 centais 

Nuo 2020 m. kovo kaitinamojo tabako akcizas didės 65%. Skaičiuojama, kad jo pakelis brangs 33 centais ir...

Prekyba
2019.12.05
J. Narkevičius nesako, ar leis pasirašyti geležinkelių elektrifikavimo sutartį 2

Maždaug 360 mln. Eur vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, teigia Jaroslavas...

Kitąmet bus kilstelėtos biudžetininkų, įskaitant ir politikus, algos

Nuo 2020 m. pradžios keliais procentais padidės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Tarp tų, kuriems...

Verslo aplinka
2019.12.05
Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio 1

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau,...

Verslo aplinka
2019.12.05
LSDDP į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlo J. Bernatonį 1

Valdančioji Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcija siūlo Konstitucinio Teismo teisėju skirti savo...

Verslo aplinka
2019.12.05
Suomijos siūlymas dėl ES biudžeto apsunkintų Lietuvos padėtį 

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymas dėl naujos daugiametės finansinės programos...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Olandai siūlo ES augintis raumenis kovai su Kinija Premium 1

Europoje ir toliau stiprėja noras apsaugoti Europos Sąjungos (ES) ekonominius interesus ir užtikrinti...

Verslo aplinka
2019.12.05
NATO „pirmūnių“ lyderius D. Trumpas vaišino pietumis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, dalyvaujantis netoli Londono surengtame NATO viršūnių susitikime,...

Verslo aplinka
2019.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau