Valstybės kontrolė: pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemoje – rimtos spragos

Publikuota: 2018-12-06
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema atliekų tvarkytojams sudaro sąlygas piktnaudžiauti – tokią problemą atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Auditas parodė, kad pavojingųjų atliekų (PA) tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia taip, kad visos atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Joje yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163.000 t PA – panaudotos alyvos, cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, pakuočių ir gamybos atliekų, taip pat tirpiklių, rūgščių, druskų atliekų, pavojingų atliekų iš senos elektronikos ir automobilių ir kt. Netinkamai tvarkomos PA gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Anot auditorių, savivaldybės, organizuodamos PA surinkimą, beveik pusės jų nesurenka, todėl jos patenka į komunalinių atliekų srautą. Nustatyta, kad 2014–2017 m. laikotarpiu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiuojant gyventojus buvo surinkta 10.424 t buityje susidarančių PA, o net 9.473 t pateko į buitinių atliekų konteinerius.

„Žmonės mažai informuojami ir skatinami atskirti PA ir išmesti ne su buitinėmis atliekomis. Trūksta ir infrastruktūros – kai kuriose savivaldybėse, pvz., Vilniuje ir Kaune, yra beveik 2 kartus mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nei turėtų būti, 42% savivaldybių nevykdo prievolės PA rinkti apvažiavimo būdu“, – nurodo p. Milčiūnas.

PA virsta nepavojingomis

Kita auditorių nustatyta sistemos yda, kuri aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms ES šalims – verslui paliekama galimybė PA identifikuoti kaip nepavojingąsias ir tvarkyti jas žymiai pigiau.

Auditoriai nurodo, kad identifikuojant atliekas, būtina žinoti jas sudarančių cheminių medžiagų sudėtį ir jų pavojingumą, tačiau iki šiol nepriimti sprendimai dėl ¾ cheminių medžiagų klasifikavimo. Todėl atliekų turėtojai gali skirtingai identifikuoti atliekas, kurių sudėtyje yra tų pačių cheminių medžiagų. Netinkamai identifikavus atliekas, PA surenkamos ir tvarkomos kartu su nepavojingosiomis, taip neužtikrinamas saugus pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Valstybės kontrolieriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, kurį galėtų nustatyti atliekose esančių cheminių medžiagų pavojingumą. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai atliekų turėtojai PA priskiria nepavojingoms atliekoms. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016 m. atlikusi korupcijos rizikos analizės vertinimą, taip pat nustatė, kad atliekų identifikavimo procese esama spragų.

Šią problemą anksčiau ne kartą į viešumą kėlė ir valstybinė PA tvarkymo UAB „Toksika“, užsiimanti PA surinkimu, eksploatuojanti PA sąvartyną bei deginimo įrenginius.

Anot Arūno Dirvinsko, „Toksikos“ vadovo, Lietuvoje taikoma liberalesnė nei kai kuriose kitose ES šalyse atliekų identifikavimo tvarka, todėl atveriamas kelias dalį PA įvardinti kaip nepavojingas atliekas. Tai parodė ir „Toksikos“ kartu su Lietuvos pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija neseniai atlikta studija, kurioje buvo nagrinėjama ir lyginama atliekų identifikavimo tvarka Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Pas mus atliekas identifikuoja ir jų kodą parenka patys atliekų turėtojai. Verslininkai, kurie nori sutaupyti, gana dažnai atliekoms suteikia tokį kodą, kuris reikalauja pigesnio atliekų tvarkymo. Todėl PA neretai „virsta“ nepavojingomis, yra tvarkomos kaip nepavojingos ir atsiduria komunalinių atliekų sąvartynuose ar sudeginamos atliekų jėgainėje“, – aiškina p. Dirvinskas.

Vokietijoje, anot jo, gamybos procesuose susidarančias atliekas identifikuoja ne jų šeimininkas, o akredituotos valstybinės ar privačios laboratorijos.

„Vokietijoje laboratorija, o ne atliekų turėtojas, nustato tų atliekų kodą, kilmę ir nurodo jų tvarkymo būdus. Improvizacijai vietos nebelieka“, – sako p. Dirvinskas.

Permeta valstybei

Valstybės kontrolės audito rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kurios PA tvarkymo bendrovės veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo sąnaudų.

„Jei atliekų kiekis ir numatyta jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad banko suteikta garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų“, – aiškina p. Milčiūnas.

Todėl kai kurių veiklą nutraukusių atliekų tvarkymo įmonių paliktas PA tenka tvarkyti valstybės lėšomis. Anot auditorių, 2012–2017 m. trims atliekų tvarkytojams nutraukus veiklą ir palikus 2.542 t nesutvarkytų PA, jų tvarkymui valstybė jau panaudojo 0,9 mln. Eur, o likusioms sutvarkyti reikės dar 2,6 mln. Eur.

Panašios problemos užprogramuotos ir ateičiai. Auditoriai nustatė, kad bendrovių sąmatose 40-ies PA rūšių (iš 52) kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus, o kai kurių jų tvarkymo kainos tais pačiais metais parengtose sąmatose skiriasi daugiau nei 100 kartų. Pareiga kas dvejus metus tikslinti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo sąmatą teisės aktuose nenumatyta beveik 65% atliekų tvarkytojų, o ir tie tvarkytojai, kuriems numatyta pareiga tikslinti sąmatas, ne visada tai daro.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ar šalinantys PA, privalo turėti garantą, užtikrinantį atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju, tačiau auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkytojams sudaromos sąlygos šias atliekas naudoti ar šalinti garanto neturint. Jų teigimu, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš daugiau nei 700 Lietuvoje veikusių atliekų tvarkytojų 71šią veiklą tam tikrais laikotarpiais vykdė be jokių garantų.

Taip pat atskleista, kad dalis tvarkytojų PA tvarko nesilaikydami leidimuose numatytų sąlygų: 2014–2017 m. laikotarpiu 46 atliekų tvarkytojai laikė didesnius PA kiekius nei nurodyta jų turimuose leidimuose. Nustatyta, kad jie leidžiamus maksimalius PA kiekius kasmet viršija vidutiniškai 5.500 tonų, o kai kurios įmonės – daugiau kaip 20 kartų.

Be to, teisė tvarkyti PA įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

VK audite pateiktose rekomendacijose Aplinkos ministerijai siūloma stiprinti atliekų turėtojų kontrolę, kad nebūtų galimybės PA tvarkyti kaip nepavojingąsias, įvertinti, ar savivaldybės įgyvendina efektyvias priemones buityje susidariusioms PA surinkti, numatyti ir vykdyti priemones, kurios užtikrintų, kad derinant įmonių pateiktas veiklos nuraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatas būtų įsitikinama, ar jose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitinka rinkos kainas, stiprinti pavojingųjų atliekų tvarkymo kontrolę ir kt.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad išvados dėl planuojamos PA tvarkymo veiklos būtų teikiamos tik įsitikinus, kad būsimos taršos sklaidos skaičiavimai yra teisingi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Aušros Maldeikienės traukinys“ į laisvą vietą Seime kels R. Žemaitės kandidatūrą 1

„Aušros Maldeikienės traukinys“ lyderei laimėjus Europos Parlamento (EP) mandatą į atlaisvintą vietą Seime...

D. Grybauskaitė pažadėjo paramą G. Nausėdai 1

Išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ruošiantis užimti aukščiausias pareigas šalyje kadenciją baigianti...

G. Surplys: atsakysiu į visus G. Nausėdos klausimus

Išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai dar kartą pareiškus apie ketinimus užduoti papildomų klausimų žemės...

LVŽS EP rinkimų štabo vadovas apie rezultatus: šita partija nėra nubuksuota 1

Nepaisant valdančiųjų „valstiečių“ lyderio nepasitenkinimo, šios partijos rinkimų į Europos Parlamentą štabo...

L. Kukuraitis: susitikimo su G. Nausėda laukiu su entuziazmu 9

Socialinėje veikloje visuomet galima surasti sričių, kuriose galima pasitempti ir nuveikti daugiau, tačiau...

G. Landsbergis: mėginome netrukdyti I. Šimonytei, bet ne viskas pavyko 9

Gabrielius Landsbergis, konservatorių pirmininkas, sako, kad konservatoriai stengėsi netrukdyti Ingridai...

Verslo asociacijų vadovai vertina rinkimus: laukia permainų, dialogas su verslu būtinas Premium 1

Lietuvos verslo asociacijų vadovai, vertindami šalies prezidento rinkimų baigtį, viliasi, kad Gitanui...

I. Šimonytė kratosi naujos lyderystės 7

Prezidento rinkimus pralaimėjusi Seimo narė Ingrida Šimonytė niekaip neatsakė į konservatorių lyderio...

Anuitetų sistemą „Sodrai“ kurti padės EBPO ekspertai 1

Nuo kitų metų pradžios „Sodrai“ pradedant vykdyti pensijų anuiteto tiekėjo funkcijas, į Lietuvą gegužės 27–29...

Finansai
11:25
G. Nausėda turi klausimų ministrams, įvardijo kelis būsimos komandos narius 9

Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda tvirtina, kad likus pusantro mėnesio iki inauguracijos dar anksti...

D. Grybauskaitė susitiks su G. Nausėda

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, pirmadienį susitiks su Gitanu Nausėda, išrinktuoju šalies...

Europos Parlamento rinkimuose britai skaudžiai nubaudė tradicines partijas 2

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Jungtinėje Karalystėje (JK) skaudžiai nubaustos tradicinės partijos. Tiek...

Keisis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų EP 8

Po sekmadienį vykusių rinkimų Europos Parlamente (EP) turėtų keistis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų.

Juodžiausias Europos scenarijus neišsipildė Premium

Kraštutiniai dešinieji artimiausiu metu Europos Parlamento (EP) koridorių neužtvindys. Po rinkiminės nakties...

Prezidento rinkimai: G. Nausėda aplenkė I. Šimonytę dvigubai 3

Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtai laimėjo prezidento rinkimų lenktynėse, rodo Vyriausiosios rinkimų...

G. Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros 5

Šalia sekmadienį prezidentu išrinkto ekonomisto Gitano Nausėdos dažnai galima matyti jo sutuoktinę Dianą,...

Politologas apie G. Nausėdos pergalės priežastis – nepartiškumas, ramus būdas ir V. Adamkaus parama

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Gitano Nausėdos pergalę prezidento rinkimuose lėmė jo...

Į Seimą gali grįžti B. Bradauskas, Žirmūnų laukia nauji rinkimai 2

Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente. Į jį gali grįžti...

„Valstiečių“ rezultatai EP rinkimuose netenkina R. Karbauskio 12

Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiams“ pretenduojant į du mandatus vietoje turėto vieno, partijos...

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo konservatoriai 42

Konservatoriai surinko daugiausiai balsų Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, rodo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau