Valstybės kontrolė: pavojingųjų atliekų tvarkymo sistemoje – rimtos spragos

Publikuota: 2018-12-06
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Beveik pusė buityje susidarančių pavojingųjų atiekų yra nesurenkamos, todėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema atliekų tvarkytojams sudaro sąlygas piktnaudžiauti – tokią problemą atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Auditas parodė, kad pavojingųjų atliekų (PA) tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia taip, kad visos atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Joje yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – konstatuoja Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163.000 t PA – panaudotos alyvos, cheminėmis medžiagomis užteršto grunto, pakuočių ir gamybos atliekų, taip pat tirpiklių, rūgščių, druskų atliekų, pavojingų atliekų iš senos elektronikos ir automobilių ir kt. Netinkamai tvarkomos PA gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.

Anot auditorių, savivaldybės, organizuodamos PA surinkimą, beveik pusės jų nesurenka, todėl jos patenka į komunalinių atliekų srautą. Nustatyta, kad 2014–2017 m. laikotarpiu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir apvažiuojant gyventojus buvo surinkta 10.424 t buityje susidarančių PA, o net 9.473 t pateko į buitinių atliekų konteinerius.

„Žmonės mažai informuojami ir skatinami atskirti PA ir išmesti ne su buitinėmis atliekomis. Trūksta ir infrastruktūros – kai kuriose savivaldybėse, pvz., Vilniuje ir Kaune, yra beveik 2 kartus mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių nei turėtų būti, 42% savivaldybių nevykdo prievolės PA rinkti apvažiavimo būdu“, – nurodo p. Milčiūnas.

PA virsta nepavojingomis

Kita auditorių nustatyta sistemos yda, kuri aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms ES šalims – verslui paliekama galimybė PA identifikuoti kaip nepavojingąsias ir tvarkyti jas žymiai pigiau.

Auditoriai nurodo, kad identifikuojant atliekas, būtina žinoti jas sudarančių cheminių medžiagų sudėtį ir jų pavojingumą, tačiau iki šiol nepriimti sprendimai dėl ¾ cheminių medžiagų klasifikavimo. Todėl atliekų turėtojai gali skirtingai identifikuoti atliekas, kurių sudėtyje yra tų pačių cheminių medžiagų. Netinkamai identifikavus atliekas, PA surenkamos ir tvarkomos kartu su nepavojingosiomis, taip neužtikrinamas saugus pavojingųjų atliekų tvarkymas.

Valstybės kontrolieriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vienos akredituotos laboratorijos, kurį galėtų nustatyti atliekose esančių cheminių medžiagų pavojingumą. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai atliekų turėtojai PA priskiria nepavojingoms atliekoms. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016 m. atlikusi korupcijos rizikos analizės vertinimą, taip pat nustatė, kad atliekų identifikavimo procese esama spragų.

Šią problemą anksčiau ne kartą į viešumą kėlė ir valstybinė PA tvarkymo UAB „Toksika“, užsiimanti PA surinkimu, eksploatuojanti PA sąvartyną bei deginimo įrenginius.

Anot Arūno Dirvinsko, „Toksikos“ vadovo, Lietuvoje taikoma liberalesnė nei kai kuriose kitose ES šalyse atliekų identifikavimo tvarka, todėl atveriamas kelias dalį PA įvardinti kaip nepavojingas atliekas. Tai parodė ir „Toksikos“ kartu su Lietuvos pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija neseniai atlikta studija, kurioje buvo nagrinėjama ir lyginama atliekų identifikavimo tvarka Lietuvoje ir Vokietijoje.

„Pas mus atliekas identifikuoja ir jų kodą parenka patys atliekų turėtojai. Verslininkai, kurie nori sutaupyti, gana dažnai atliekoms suteikia tokį kodą, kuris reikalauja pigesnio atliekų tvarkymo. Todėl PA neretai „virsta“ nepavojingomis, yra tvarkomos kaip nepavojingos ir atsiduria komunalinių atliekų sąvartynuose ar sudeginamos atliekų jėgainėje“, – aiškina p. Dirvinskas.

Vokietijoje, anot jo, gamybos procesuose susidarančias atliekas identifikuoja ne jų šeimininkas, o akredituotos valstybinės ar privačios laboratorijos.

„Vokietijoje laboratorija, o ne atliekų turėtojas, nustato tų atliekų kodą, kilmę ir nurodo jų tvarkymo būdus. Improvizacijai vietos nebelieka“, – sako p. Dirvinskas.

Permeta valstybei

Valstybės kontrolės audito rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kurios PA tvarkymo bendrovės veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo sąnaudų.

„Jei atliekų kiekis ir numatyta jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad banko suteikta garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų“, – aiškina p. Milčiūnas.

Todėl kai kurių veiklą nutraukusių atliekų tvarkymo įmonių paliktas PA tenka tvarkyti valstybės lėšomis. Anot auditorių, 2012–2017 m. trims atliekų tvarkytojams nutraukus veiklą ir palikus 2.542 t nesutvarkytų PA, jų tvarkymui valstybė jau panaudojo 0,9 mln. Eur, o likusioms sutvarkyti reikės dar 2,6 mln. Eur.

Panašios problemos užprogramuotos ir ateičiai. Auditoriai nustatė, kad bendrovių sąmatose 40-ies PA rūšių (iš 52) kainos skiriasi daugiau nei 2 kartus, o kai kurių jų tvarkymo kainos tais pačiais metais parengtose sąmatose skiriasi daugiau nei 100 kartų. Pareiga kas dvejus metus tikslinti veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo sąmatą teisės aktuose nenumatyta beveik 65% atliekų tvarkytojų, o ir tie tvarkytojai, kuriems numatyta pareiga tikslinti sąmatas, ne visada tai daro.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ar šalinantys PA, privalo turėti garantą, užtikrinantį atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju, tačiau auditoriai nustatė, kad atliekų tvarkytojams sudaromos sąlygos šias atliekas naudoti ar šalinti garanto neturint. Jų teigimu, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš daugiau nei 700 Lietuvoje veikusių atliekų tvarkytojų 71šią veiklą tam tikrais laikotarpiais vykdė be jokių garantų.

Taip pat atskleista, kad dalis tvarkytojų PA tvarko nesilaikydami leidimuose numatytų sąlygų: 2014–2017 m. laikotarpiu 46 atliekų tvarkytojai laikė didesnius PA kiekius nei nurodyta jų turimuose leidimuose. Nustatyta, kad jie leidžiamus maksimalius PA kiekius kasmet viršija vidutiniškai 5.500 tonų, o kai kurios įmonės – daugiau kaip 20 kartų.

Be to, teisė tvarkyti PA įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

VK audite pateiktose rekomendacijose Aplinkos ministerijai siūloma stiprinti atliekų turėtojų kontrolę, kad nebūtų galimybės PA tvarkyti kaip nepavojingąsias, įvertinti, ar savivaldybės įgyvendina efektyvias priemones buityje susidariusioms PA surinkti, numatyti ir vykdyti priemones, kurios užtikrintų, kad derinant įmonių pateiktas veiklos nuraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatas būtų įsitikinama, ar jose nurodytos atliekų tvarkymo kainos atitinka rinkos kainas, stiprinti pavojingųjų atliekų tvarkymo kontrolę ir kt.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad išvados dėl planuojamos PA tvarkymo veiklos būtų teikiamos tik įsitikinus, kad būsimos taršos sklaidos skaičiavimai yra teisingi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 1

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

R. Masiulis pateikė siūlymus, kaip tobulinti mokytojų etatinį apmokėjimą 1

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį...

Baltijos šalių žemdirbiai vėl protestuoja Briuselyje

Briuselyje Europos Vadovų tarybai diskutuojant dėl Europos Sąjungos (ES) Daugiametės finansinės programos...

Agroverslas
11:54
Ūkio ministerija dar kartą mažina verslo priežiūros institucijų skaičių

Nuo 2020 m. verslo priežiūros institucijų skaičius mažės nuo 55 iki 47. Tai numatančiam Ūkio ministerijos...

Kaip pasiekti, kad paslaugų centrai nebūtų tik laikinas Lietuvos ekonomikos etapas?

Paslaugų centrai, kuriuos Lietuvoje steigia globalios įmonės, per pastaruosius metus tapo atskira industrija.

Po laimėtos kovos Th. May laukia naujas Briuselio iššūkis

Trečiadienį JK premjerė Theresa May laimėjo dar vieną mūšį ir liko savo poste po to, kai Torių partijos...

„Lietuvos sąrašas“ negalės dalyvauti savivaldos rinkimuose

Partija „Lietuvos sąrašas“ negalės dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, nes pavėlavo...

Premjeras apie prezidentę: 10 metų Lietuvoje buvo vienintelis neklydęs žmogus 5

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę visažiniškumu.

Grįžti į nacionalinio stadiono lenktynes norinti įmonė pateikė savo viziją 4

Į koncesijos konkursą nacionaliniam stadionui statyti norinti grįžti UAB „Vilniaus nacionalinis“ stadionas...

Kadencijos vidurys: žiniasklaidos dėmesio centre – A. Veryga, nematomas – Ž. Vaičiūnas 2

Per pirmuosius dvejus Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos...

Dvigubų standartų cinizmas 4

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50
Viešųjų pirkimų prievaizdo paskyrimą gaubia politinė migla Premium 2

Priartėjus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės Dianos Vilytės kadencijos pabaigai, tebėra neaišku, ar...

Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Th. May postas susvyravo, tačiau maištininkai jos iš balno neišmetė 28

Theresai May, JK premjerei, Torių partijos maištininkai inicijavo balsavimą dėl pasitikėjimo, bet nieko...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Grybauskaitė: tai valdžios santykio su visuomene krizė 13

Vyriausybės krizės nėra, yra valdančiosios daugumos santykio su visuomene krize, teigia prezidentė. „Manau,...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Trumpo buvusiam advokatui teismas skyrė 3 metus nelaisvės 12

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas belangėje turės praleisti trejus metus. Tokią...

Verslo aplinka
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Premjeras prezidentei įvardijo kandidatus į ministrus 1

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite įvardijo savo...

Verslo aplinka
2018.12.12
2019 m. ES biudžete – daugiau lėšų jaunimui ir mokslui

Trečiadienį europarlamentarai pritarė 2019 m. biudžetui. Dėl kitų metų ES biudžeto pavyko sutarti iš antro...

Verslo aplinka
2018.12.12
Premjeras į tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slapta pažyma susipažinęs R. Karbauskis 9

Premjeras Saulius Skvernelis į specialiąsias tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slaptu raštu susipažinęs...

Verslo aplinka
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau