Prezidentė ypatingos skubos tvarka teikia pataisas dėl pedagogų etatinio apmokėjimo

Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos – viena, susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

Pasak Prezidentūros pranešimo, šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, „neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų“. Pagal jas, Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles.

Pataisos registruotos po šalies vadovės susitikimo su švietimo profesinių sąjungų atstovais ir švietimo ekspertais.

Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirta savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Po pasitarimo pas prezidentę profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas sakė išgirdęs šalies vadovės raginimą nutraukti streiką. Jis teigė, kad sprendimą dėl būdų keisti protesto formą profsąjunga priims, kai sulauks teigiamo Vyriausybės atsako į jų raginimus ir pamatys pačios p. Grybauskaitės pataisas.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. Eur, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Susitiko su suinteresuotomis pusėmis

Šalies vadovė ketvirtadienį susitiko su profsąjungų atstovais, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Tomu Daukantu, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, švietimo ekspertais.

Šis susitikimas vyko tęsiantis mokytojų streikams dėl rugsėjį įvestos etatinės sistemos ir didesnių algų.

Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė po susitikimo BNS teigė, kad įstatymų pataisos palengvins etatinį apmokėjimą ir padarys sistemą suprantamesnę.

„Siūlome iš taip vadinamų trijų dabar esamų kišenių palikti tiktai dvi. Viena būtų susijusi su tiesioginiu ugdymo procesu – pamokų vedimu, pasirengimu pamokoms, vertinimu darbų, vadovavimu klasei, o kitą kišenę sudarytų darbas bendruomenei ir profesinis tobulėjimas“, – sakė patarėja.

„Dabar kyla labai daug įtampų, kas yra tas (...) darbas su bendruomene ir profesinis tobulėjimas. Siūlome, kad visus šiuos nuostatus patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne pati, o bendradarbiaudama su švietimo bendruomene, atgaivinant Švietimo tarybą“, – pridūrė ji.

Prezidentės patarėjos teigimu, taip pat bus siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti rekomendacijas, kaip sudaryti pedagogų darbo grafiką, o tai užvertų galimybę diskriminuoti atskirus mokytojus.

„Pasak prezidentės, šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu. Padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagarba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi – baigtas“, – kalbėjo p. Kačkutė.

Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo iki metų pabaigos registruoti pataisas dėl etatinio apmokėjimo sistemos taisymo.

Ministerijos kancleris Tomas Daukantas teigė, kad šalies vadovės pataisos „paskubina visus įvykius“ ir suteikia naujų garantijų mokytojams.

Giria „norą išeiti iš aklavietės“

Ketvirtą savaitę streikuojančios profsąjungos lyderis Andrius Navickas sakė, kad spręs dėl būdų keisti protesto formą, kai sulauks teigiamo Vyriausybės atsako į prezidentės raginimus imtis įgyvendinti jo reikalavimus, ir kai pamatys pačios p. Grybauskaitės pataisas.

Keliasdešimt šios profsąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

„Džiaugiuosi prezidente už parodytą iniciatyvą ir norą išeiti iš aklavietės“, – žurnalistams sakė p. Navickas.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. Eur, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Ponas Navickas teigė išgirdęs šalies vadovės raginimą nutraukti streiką.

„Mes to irgi labai norėtumėme. Mums irgi nėra lengva išgyventi tai, kas daroma“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.

Vyriausybė siūlo p. Navicko profsąjungai ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams derėtis dėl algų kėlimo programos nuo 2020 m., tačiau protestuojantys pedagogai nori, kad dalis jų reikalavimų būtų įgyvendinami nuo 2019-ųjų.

Prezidentės patarėja p. Kačkutė, paklausta, ar kitų metų biudžete reikia numatyti papildomų pinigų p. Navicko reikalavimams tenkinti, teigė: „Vyriausybė turi ieškoti galimybių išspręsti susidariusią problemą“.

Ji taip pat tvirtino, kad Vyriausybės abejingumas tęsiantis pedagogų protestams yra netoleruotinas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas p. Jovaiša pranešė, kad stengsis per biudžeto priėmimą Seime jį pakoreguoti, numatant pedagogų algų augimą.

„Pataisos bus ir įstatyminės, ir kartu bus finansiniai tam tikri įdėjimai. Nors Vyriausybė nebuvo planavusi 2019 m. to padaryti, bet atrasime kelis milijonus, kad šitas procesas prasidėtų“, – teigė politikas.

Kiti viešojo sektoriaus darbuotojai sekmadienį rengia protesto akciją streikuojantiems pedagogams palaikyti.