Interpretacijų kainą moka verslas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja MAĮ pakeitimai, kurie apibrėžia minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Jų neatitinkančios įmonės, priklausomai nuo pažeidimo, vienus ar trejus metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (VP), o jų pavadinimai bus skelbiami viešai. Jeigu įmonė gavo baudą už mokesčių teisės pažeidimus ir jos mokesčių nepriemoka siekia 15.000 Eur, jai minėtos sankcijos būtų taikomos trejus metus.

Mokesčių konsultantai perspėja: nukentėti gali ir nieko piktybiško nedarančios įmonės. Daug ką lemia interpretacija: pvz., kalbant apie įmonės automobilių naudojimą, priekabus mokesčių inspektorius gali pasakyti, kad automobilių kelionės lapai – per bendri, netikslūs, todėl automobiliai buvo naudojami privačiais tikslais. Mokesčiai perskaičiuojami už 5 metus (nuo 2019 m. – senaties terminas 3 metai), todėl jei įmonė turi kelis automobilius, surinkti minėtus 15.000 Eur gana paprasta. Į „nusikaltimų“ sąrašą gali pakliūti ir abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai nustatomi tikrieji naudos gavėjai ir pan. Taip įmonė gali atsidurti nepatikimų mokesčių mokėtojų sąraše, 3 metus būti atkirsta nuo VP, susigadinti reputaciją.

Tačiau visiškai netrukus pradėsiančios galioti MAĮ pataisos turi spragų, kurios gali lemti, kad įmonės iš VP pirkimų gali būti išmestos visiškai nepagrįstai. Teisininkai aiškina, kad dalis patikimumo kriterijuose keliamų reikalavimų neatitinka ES Viešųjų pirkimų direktyvos ir ES Teisingumo Teismo praktikos.

„Lietuvos ir ES teismai sako, kad reikalavimų, kurie riboja tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sąrašas yra baigtinis – šio sąrašo negalima pildyti valstybės vidaus įstatymais ar perkančiųjų organizacijų reikalavimais“, – aiškina Deividas Soloveičikas, advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas. Pasak jo, MAĮ kalbama apie administracinius pažeidimus, kur baudas skiria VMI, – dėl tokių administracinių nusižengimų tiekėjų iš VP šalinti negalima. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pašalinti dėl mokesčių nemokėjimo galima tuomet, kai tiekėjo skola siekia daugiau nei 50 Eur. Tačiau administracinių pažeidimų atveju jau reikia remtis mokesčių nemokėjimo kriterijumi. O tas kriterijus taip pat turi silpnų vietų. Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotas partneris, teigia, kad ES direktyvoje aiškiai įrašyta, jog pagrindas pašalinti tiekėjus dėl mokesčių nemokėjimo netaikomas, kai mokesčių mokėtojas atsiskaitė su mokesčių administratoriumi ar sudarė susitarimą dėl mokesčių sumokėjimo. Ribojimas dalyvauti VP, kuris būtų taikomas jau po mokesčių sumokėjimo, pasak advokato, kelia abejonių dėl atitikties ES viešųjų pirkimų direktyvoms.

Teisininkai tikina, kad perkančiajai organizacijai turi būti sudaryta galimybė vertinti pažeidimo sunkumą, o pagal naujai siūlomą tvarką ji bus priversta tiekėją šalinti ir dėl mažareikšmių pažeidimų. Be to, įmonei gresia būti pašalintai iš pirkimų tik todėl, kad jos darbuotojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. O jei baustas darbuotojas ar vadovas bus atleisti, ar įmonė vis tiek bus šalinama iš pirkimų? Taip atsiranda landa konkurentams – galima organizuoti kokio nors darbuotojo sabotažą, jo „nuodėmė“ kris ant VP konkurse dalyvaujančios įmonės ir kelias konkurentams lieka laisvas. Todėl įmonės gali būti priverstos atleisti darbuotojus už ne itin didelius nusižengimus. Dar nepradėjus veikti MAĮ pataisoms, klausimų kyla ir daugiau. Teisininkai teigia, kad tiekėjai galės ginčyti jiems abejonių keliančius sprendimus, o teismai spręs, ar reikia kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

VŽ mano, kad kažin ar rastume valstybinę instituciją, kurioje nedirbtų teisininkų. Negana to, dauguma tokių institucijų teisines paslaugas dar ir perka iš šalies. Kodėl tuomet reikia „kepti“ tokius teisinius aktus, kuriuose palikta spragų, kurių nuostatas galima įvairiai interpretuoti, kurie gali įvelti įmones į ilgus teisminius ginčus? Dėl tokių atmestinai sukurptų įstatymų pataisų verslas skaičiuoja nuostolius, rizikuoja prarasti reputaciją etc.

Rašyti komentarą