Dalyje Ukrainos įvedama karinė padėtis

Publikuota: 2018-11-26

Po ilgų diskusijų Ukrainos parlamentas - Aukščiausioji  Rada - pirmadienio vakarą nutarė dalyje šalies teritorijos skelbti 30 dienų karinę padėtį. Atsisakyta idėjos tokią padėtį skelbti visoje šalyje ir ilgesniam laikotarpiui. 

276 parlamentarų balsais nutarta laikiną karinę padėtį įvesti nuo lapkričio 28 d., ji skelbiama teritorijose, besiribojančiose su Rusija ir nepripažinta Padniestre, praneša UNIAN. Tą patį vakarą 228 balsais priimta ir rezoliucija dėl prezidento rinkimų paskelbimo 2019 m. kovo 31 d.

Klausimo svarstymas užsitęsė. Į parlamentarus teletiltu kreipėsi prezidentas Petro Porošenko, kuris savo ankstesnį siūlymą įvesti karinę padėtį 60-čiai dienų sumažino iki 30-ies dienų. Jis tikino, kad nenori trikdyti būsimų prezidento rinkimų kampanijos. 

Kritika ir iš buvusių prezidentų, ir iš Rusijos

Pono Porošenkos siūlymą įvesti karinę padėtį sukritikavo trys buvę  Ukrainos prezidentai: Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenko. Pasak jų, karinės padėties įvedimas keltų grėsmę demokratijai būtent dėl sutapimo su rinkimų kampanijos laikotarpiu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi užsiminė apie galimą žalą demokratiniams procesams, tačiau teigė, kad telefonu p. Porošenko jį patikino, kad laikina karinė padėtis neturėtų įtakos planuojamiems rinkimams. Tačiau tuo pačiu Briuselyje p. Stoltenbergas pareiškė palaikymą Ukrainos teritoriniam suverenumui ir paragino Rusiją nutraukti agresyvius veiksmus, paleisti į laisvę sulaikytus ukrainiečius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino savo poziciją Radai sprendžiant šį jautrų klausimą. Rusija pareiškime įspėjo apie „dirbtinės isterijos kurstymo pavojų“, o sekmadienio įvykius vadino iš anksto gerai apgalvota provokacija, kuria siekiama sukelti papildomą įtampą šiame regione ir sukurti pretekstą sustiprinti sankcijas prieš Rusiją.

JT posėdyje - parama Ukrainai

„Ši provokacija jau seniai buvo planuojama tiesiog mūsų akivaizdoje, su Vakarų vyriausybių leidimu, kurios jau seniai davė visišką bet kokių veiksmų laisvę savo pakalikams Kijeve“, – pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos sušauktame posėdyje teigė Dmitrijus Polianskis, Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas.

Tačiau palaikymo Rusija nesulaukė, kritikos strėles Rusijai paleido JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir kt. 

Nikki R. Haley, JAV ambasadorė JT, pavadino Rusijos veiksmus arogantiškais ir nevedančiais į priekį: „Prezidentas Trumpas yra ne kartą sakęs, kad JAV norėtų normalizuoti santykius su Rusija, tačiau tokie Rusijos veiksmai tam ir toliau užkerta kelią.” 

Sekmadienį ilgesnio laikotarpio karinės padėties įvedimo siūlymą prezidentas parlamentui suformulavo po šalies karinio komiteto posėdžio. Pirmadienį savo siūlymą Ukrainos prezidentas įtvirtino pasirašydamas dekretą dėl karo padėties įvedimo, tačiau, kad, jis įsigaliotų, tam dar turėjo pritarti ir Ukrainos parlamentas. Šalies prezidento pasirašytame dekrete numatyta, kad, įvedus karinę padėtį, būtų apribotos kai kurios piliečių teisės - taikūs protestai, nevyktų rinkimai ir pan.

Pasak Lino Kojalos, politologo ir Rytų Europos studijų centro vadovo, nors prezidento rinkimai Ukrainoje turi vykti kovo pabaigoje, karinė padėtis trukdytų paskelbti kandidatų registraciją ir atidėtų kampanijos pradžią, tačiau patys rinkimai kol kas galėtų vykti.

Tuo tarpu, Rusija atsisako paleisti sulaikytus Ukrainos jūreivius ir laivus, nepaisydama tarptautinio spaudimo tai padaryti, praneša „Reuters“.

Manoma, kad tolimesnė konflikto eskalacija gali paskatinti konflikto išplitimą ir galimas Vakarų kalbas apie naujas sankcijas Maskvai.

Dar anksčiau Marija Zakharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, apkaltino Ukrainą pasiuntus laivus tam, kad specialiai išprovokuotų Rusiją ir pridūrė, kad dėl incidento bus iškviestas Kijevo ambasados Maskvoje diplomatas.

Maskva tikina, kad Ukrainoje iki prezidento rinkimų liko tik keturi mėnesiai, o prezidento populiarumas itin menkas, todėl, jis neva ėmėsi provokacijos reitingams kelti.

Kijevas savo ruožtu neigia, kad jo laivai vykdė neteisėtus veiksmus ir apkaltino Maskvą karine agresija.

Europos Komisijos atstovė spaudai taip pat teigė, kad ES šią situaciją vertina „labai rimtai“ ir pažymėjo, kad Bendrija nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Rusija ankstų pirmadienio rytą prekybiniams laivams vis dėlto atvėrė Kerčės sąsiaurį po to, kai sekmadienį apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus ir taip sukėlę pavojingą naują krizę tarp dviejų šalių.

VŽ jau rašė, kad sekmadienį Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per Kerčės sąsiaurį šalia Maskvos aneksuoto Krymo ir mėgino pasiekti Mariupolio uostą Azovo jūroje. Pasak kariškių, vilkikas taranuotas, apšaudytas vienas iš katerių. Incidento metu Rusijos karinės pajėgos perėmė tris laivus.

Ukraina pranešė, kad nukentėjo šeši jos kariai, Rusijos federalinė saugumo tarnyba nurodė, kad per operaciją sužeisti trys Ukrainos jūrininkai ir kad jiems suteikta medicinos pagalba.

L. Linkevičius ragina ES išplėsti sankcijas Rusijai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti papildomas sankcijas Rusijai, užėmusiai tris Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje netoli Maskvos aneksuoto Krymo.

„Mes turime išplėsti tas sankcijas, nes jie įvykdė dar vieną agresiją“, – laidoje „DELFI Dėmesio centre“ sakė ministras.

Pasak jo, ES turėtų įvesti sankcijas Juodosios jūros laivyno vadovybei ir operaciją sąsiauryje vykdžiusiems kariams.

Šios dienos bėgyje Lietuvos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai taip pat teikia rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos vykdomo Azovo jūros militarizavimo.

Rezoliucija Seimas kviečiamas kreiptis į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares, taip pat į ESBO, Europos Tarybą ir Jungtinių tautų organizaciją, kad jos imtųsi visų priemonių, kad Rusija nutrauktų Azovo jūros militarizaciją, laikytųsi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir imtų vykdyti Minsko susitarimus, taip pat, kad būtų užtikrinta netrukdoma navigacija per Kerčės sąsiaurį, o reaguojant į 2018 m. lapkričio 25 d. incidentą ir siekiant užkirsti kelią eskalavimui, būtų įvestos papildomos sankcijos asmenims, atsakingiems už šį agresijos aktą.

Prie Rusijos ambasados Vilniuje pirmadienio popietę vyko du protestai dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainos karo laivus Kerčės sąsiauryje.

Vieną protestų surengė Jaunųjų konservatorių lyga, maždaug 15-a jaunuolių su Ukrainos ir NATO vėliavomis skandavo šūkį, skirtą ukrainiečių didvyriams.

„Mes patys žinome, ką reiškia Rusijos agresija, todėl norime išreikšti palaikymą Ukrainai ir (...) garsiai pareikštume, kad negalima taip elgtis“, – žurnalistams sakė organizacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Emilė Balodytė.

Protestuojantieji taip pat laikė plakatus, tokius kaip „Ne Putinui“ ar „Stop Kremliaus politikai“.

Po valandos prie Rusijos atstovybės susirinko keliolika Lietuvoje gyvenančių rusų aktyvistų. 

Kilo protestai

Dėl šio incidento prie Rusijos ambasados Kijeve susirinko protestuotojai, manoma, kad susirinkusiųjų skaičius siekė apie 150 asmenų. Protesto metu buvo padegtas ambasados automobilis.

„Mes čia susirinkome išreikšti protestą prieš rusų veiksmus, prieš mūsų kariuomenės apšaudymą“, – „Reuters“ sakė vienas iš protesto dalyvių Oleksijus Riabovas.

Incidentas tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų žymi tarp dviejų šalių augančią įtampą, todėl šaukiamas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

Europos Sąjunga (ES) ir NATO išplatino pareiškimus, kuriuose Rusijos reikalauja suteikti Ukrainai prieigą prie Kerčės sąsiaurio.

„Mes tikimės, kad Rusija atstatys laisvą prieigą prie Kerčės sąsiaurio ir raginame abi konflikto puses sumažinti situacijos eskalavimą kuo greičiau“, – teigiama ES pareiškime.

ES taip pat nurodė, kad Rusijos Kerčės tilto statybos buvo „Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo pažeidimas“.

Rusija reikalavimams pakluso ir sąsiauris ankstų pirmadienio rytą buvo atvertas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pasmerkė Rusijos veiksmus.

„Tris ukrainiečių karinius laivus Kerčės sąsiauryje apšaudžiusi ir sulaikiusi Rusija ciniškai pažeidžia tarptautinius susitarimus ir vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak p. Grybauskaitės, Lietuva griežtai smerkia Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje ir ragina „nedelsiant išlaisvinti neteisėtai užgrobtus laivus ir jų įgulas“.

Lietuva, prezidentės teigimu, yra pasirengusi padėti Ukrainai „telkiant tvirtą visos tarptautinės bendruomenės paramą“.

VŽ primena, kad Rusija 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį, tačiau tai pirmasis kartas, kai abiejų šalių kariuomenės susirėmė atvirame konflikte.

Incidentas išskirtinis

Pasak Lino Kojalos, politologo ir Rytų Europos studijų centro vadovo, vakar dienos incidentas Ukrainai reiškia ir tiesioginį agresoriaus įvardijimą.

„Incidentas per visą karo laikotarpį išskirtinis tuo, kad pirmą kartą atvirai susirėmė Ukraina ir Rusija. Todėl ir įvardyti Rusiją nėra politinių kliūčių, ką ir pažymi prezidentas (Ukrainos – VŽ). Iki šiol Kijevo nežengti tokio žingsnio skatino ir Vakarai – baimintasi, jog tai užkirs kelią deryboms (pvz., Minsko procesui). Juolab, kad ukrainiečiai nuogąstavo, jog oficialus kariaujančios šalies statusas apsunkins kredito iš Tarptautinio valiutos fondo gavimo procesą bei apskritai išgąsdins užsienio investuotojus“, – nurodė p. Kojala.

BBC analitikas Stevenas Rosenbergas teigia, kad įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos dėl Krymo pusiasalio kilo jau kelis mėnesius.

„Remiantis 2003 m. susitarimu tarp Maskvos ir Kijevo vyriausybių, Kerčės sąsiauris ir Azovo jūra yra bendri teritoriniai vandenys. Tačiau pastaruoju metu Rusija pradėjo visų pro jį iš ir į Ukrainos uostus plaukiančių laivų patikras. Rusijos jėgos panaudojimas perimant Ukrainos laivus yra didžiulė situacijos eskalacija, tačiau tikrai ir dabar neišgirsite Rusijos prisiimant kaltę“, – teigė p. Rosenbergas.

VŽ primena, kad Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos. Rusija tvirtina, kad laivai sulaikyti jos teritoriniuose vandenyse.

Anot p. Rosenbergo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino taktika apie bet kokį šalies karinės jėgos panaudojimo visada buvo pasiteisinimai, kad „mes nepradėjome to pirmi“. Tai pasakytina ir apie 2008 m. Rusijos – Gruzijos karą, tiek ir „žaliųjų žmogeliukų“ (Rusijos specialiųjų pajėgų) pasirodymas Kryme 2014 m.. Galiausiai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

„Kad ir kas benutiktų, Maskva viskuo ir toliau kaltins Ukrainos vyriausybę“, – teigė p. Rosenbergas.

Karinė padėtis

Pasak p. Kojalos sprendimas įvesti karinę padėtį Ukrainoje yra savaime reikšmingas.

Nors Ukraina kariauja nuo 2014 metų, iki šiol karinė padėtis nebuvo įvesta. Vietoje to, Ukraina situaciją ligi šiol vardijo kaip kovą su teroristais. Ir tam šalis turėjo įvairių priežasčių.

„Priežasčių – daug. Visų pirma, karinė padėtis – ne juokas. Tai iš esmės yra didžiulių galių sutelkimas gynybos struktūrų rankose, siekiant užtikrinti valstybės saugumą nuo agresoriaus. Dėl to yra apribojamos pilietinės teisės (galimybė taikiems protestams ir sambūriams, informacijos sklaida), nevyksta rinkimai, valstybė turi teisę reikalauti piliečių tiesiogiai prisidėti prie saugumo savo darbu, gali būti laikinai nusavinta privati nuosavybė, įvedama komendanto valanda, stabdoma prekyba alkoholiu ir pan., – prieš sprendimą kalbėjo p. Kojala. - Tad kils nepatogumų. Ypač, jei karinė padėtis bus įvesta visoje šalyje (o ne tik atskirame regione). Ukrainos dydis sąlygoja situaciją, kad karo gūsiai milijonų piliečių kasdienybėje nepasiekia. Juk nuo Kijevo iki karo zonos šimtai kilometrų. Karinė padėtis, žinoma, tą pakeistų.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
JAV suspenduoja suplanuotą tarifų padidinimą Kinijai

JAV sutiko suspenduoti dar vieną tarifų bangą Kinijos importui. Tokio žingsnio Donaldas Trumpas, JAV...

JK karalienė pristatė vyriausybės tikslus 4

Pirmadienį Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elizabeth II oficialiai pradėjo naują JK parlamento sesiją ir...

V. Orbaną ištiko didžiausia nesėkmė per dešimtmetį 2

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį patyrė didžiausią politinę nesėkmę per dešimtmetį, kai...

JAV atitrauks likusias pajėgas iš Sirijos šiaurės 5

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, sekmadienį įsakė atitraukti likusias amerikiečių pajėgas iš Sirijos...

L. Kojala: PiS perrinkimas palengvina bendrų Lietuvos ir Lenkijos projektų tęstinumą 1

Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo valdančioji konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija.

Devyni Katalonijos separatistų lyderiai nuteisti kalėti nuo 9 iki 13 metų

Ispanijos Aukščiausias Teismas devynis Katalonijos separatistų lyderius nuteisė kalėti nuo 9 iki 13 metų dėl...

R. Karbauskis susiruošė į Seimo vadovybę, todėl trauksis iš frakcijos seniūnų 4

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė ketinąs...

Sveikatos fondo biudžeto rezervas kitąmet padidės apie 150 mln. Eur  1

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervas 2020 m. bus apie 1,7 karto didesnis nei šiemet.

Dar viena sunki „Brexit“ savaitė Premium 1

Pirmadienį prasideda intensyvi savaitė, kurioje paaiškės bent jau artimiausio laikotarpio „Brexit“ kryptis.

Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
05:45
Balsavusių rinkėjų apklausa: Lenkijoje rinkimus užtikrintai laimėjo valdantieji 7

Parlamento rinkimus Lenkijoje, pagal balsavusių rinkėjų apklausą, laimėjo valdančioji konservatyvi „Teisės ir...

Verslo aplinka
2019.10.13
Švietimo ministerija kuria mokiniams ir mokytojams skirtą „Patyčių dėžutę“ 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijuoja naują priemonę kovai su patyčiomis mokyklose –...

Verslo aplinka
2019.10.13
Lukiškių memorialui numatytus 0,5 mln. Eur siūlo išleisti komunaliniams mokesčiams 3

Užsitęsus diskusijoms dėl Lukiškių aikštės memorialo sostinėje, jam šiemet numatytus 0,5 mln. Eur Kultūros...

Verslo aplinka
2019.10.13
Ligoninės pasitikrinti nuo onkologinių ligų kvies asmeniniais kvietimais 1

Siekiant sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, ligoninės...

Verslo aplinka
2019.10.13
Per taifūną Hagibį Japonijoje žuvo dvi dešimtys žmonių

Japonija dislokavo dešimtis tūkstančių karių ir gelbėtojų po šeštadienį praūžusios vienos stipriausių audrų...

Verslo aplinka
2019.10.13
Vyriausybė už beveik milijoną eurų nusipirko kibernetinio saugumo kampaniją 6

Vyriausybė rugsėjį pasirašė beveik milijono eurų vertės sutartis dėl visuomenės informavimo apie kibernetinį...

Verslo aplinka
2019.10.13
Rusai pripažįsta – mažėjant pajamoms tenka riboti išlaidas net medicinai 

Dauguma Rusijos gyventojų priversti rėžti savo išlaidas, nes pastaruosius kelerius metus mažėja realios jų...

Verslo aplinka
2019.10.13
Europa neatsisako sezoninio laiko sukinėjimo praktikos  Premium 15

Artėjant po poros savaičių įvyksiančiam vasaros laiko atšaukimui aiškėja, kad dauguma Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2019.10.12
Lenkija: J. Kaczyńskis atėjo ilgam Premium 2

Spalio 13 d. lenkai rinks naują Seimą. Visos apklausos rodo, kad pakartotinai balsuos už dabartinę valdžią.

Verslo klasė
2019.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau