Tarp geriausiai valdomų VVĮ – „EPSO-G“, prasčiausiai – „Registrų centras“

Tai atskleidžiama naujausiame valstybės valdomų įmonių (VVĮ) gerojo valdymo indekse, kurį kasmet sudaro Valdymo koordinavimo centras (VKC).

Tyrime nurodoma, kad VVĮ valdysena palaipsniui gerėja. Per 2017 metus ypač sustiprėjo kolegialių organų sudarymo praktikos, tačiau VVĮ valdysena vis dar vertinama vidutiniškai, pranešė Ūkio ministerija.

Įvertino konkrečias įmones

Iš visų VVĮ labiausiai gerojo valdymo principus atitiko „EPSO-G“ ir „Lietuvos energija“. Šių įmonių taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdomos strategijos įvertintos aukščiausiais balais ir iš esmės atitinka daugumą keliamų reikalavimų. Abiejų įmonių metiniai pranešimai įvertinti kaip vieni geriausių, jos taip pat taiko tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, jų vykdoma darnumo politika remiasi geriausiomis pasaulinėmis praktikomis. Įmonių kolegialiuose organuose daugiau nei pusė narių nepriklausomi (įskaitant ir pirmininką), reguliariai atliekami savo veiklos vertinimai. Abi įmonės šiuo metu turi suformuotus tiek atlygio, tiek audito komitetus.

Prasčiausiai iš didžiųjų VVĮ įvertintos VĮ Registrų centras, VĮ „Kelių priežiūra“ ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. VĮ Registrų centro metinė veiklos ataskaita ir darnumo praktikos įvertintos neigiamai, atrankos į valdybą vykdytos nesilaikant Vyriausybės nustatytų tvarkų (ši situacija jau ištaisyta). Įmonė taip pat nebuvo suformavusi komitetų prie valdybos bei turėjo žymesnių strategijos įgyvendinimo priežiūros spragų. VĮ „Kelių priežiūra“ 2017 metais neparengė metinės veiklos ataskaitos, netaikė tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų bei neturėjo suformuotų komitetų prie valdybos. Įmonė taip pat nebuvo parengusi strateginio veiklos plano, tačiau tam buvo svari priežastis – praėjusių metų pabaigoje įvykusi reorganizacija. Tuo tarpu VĮ Ignalinos atominės elektrinės žemesnį įvertinimą nulėmė tai, jog įmonės metinė veiklos ataskaita įvertinta neigiamai, įmonė netaikė tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, 2017 metų audito išvadoje gavo neigiamą nuomonę. Praėjusiais metais įmonei sunkiai sekėsi įgyvendinti išsikeltus tikslus, nebuvo parengtas akcininko lūkesčių raštas (dėl numatomos įmonės reorganizacijos).

2017 metų Indekse teigiamus įvertinimus gavo 24 įmonės, vidutinius – 22 VVĮ, neigiamus – 16 VVĮ. Pastebėtina, jog dauguma neigiamai įvertintų įmonių yra tos, kurias ketinama artimiausiu metu pertvarkyti/likviduoti arba kurios yra privatizuojamų įmonių sąraše.

Atrankos išlieka politizuotos

Vidas Danielius, valdymo koordinavimo centro (VKC) funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius, komentuoja, kad 2017 metais užfiksuoti reikšmingi pokyčiai kolegialių organų srityje.

Tai iš esmės nulėmė nustatytos nepriklausomų narių kvotos VVĮ valdybose ir stebėtojų tarybose (ne mažiau nei ½ nepriklausomų narių) bei standartizuotos kolegialių organų atrankos procedūros visoms VVĮ.

Be to, pasikeitęs teisinis reguliavimas „apribojo politinę įtaką“, kadangi valdybose (stebėtojų tarybose) nebeliko politinio pasitikėjimo narių (viceministrų, ministro patarėjų ir t.t.) ir sumažėjo narių, dalyvaujančių ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, politikos formavime, skaičius.

Savo ruožtu VŽ atliktas tyrimas parodė, kad viena silpniausių grandžių užtikrinant valdybų narių nepriklausomumą išlieka jų atranka: nors formaliai neliko politikų valdybose, ministro deleguoti asmenys į atrankos komisijas toliau lemia, kas bus VVĮ valdybų nariai.

Atrankų netobulumus pripažįsta ir p. Danielius ir ragina Vyriausybę imtis pokyčių. 

„Kolegialių organų valdysenos srityje, kurioje paskutiniais metais užfiksuoti išties dideli teigiami pokyčiai, taip pat yra tobulintinų vietų. Dar ne visos VVĮ vykdė atrankas ir suformavo reikalavimus atitinkančius kolegialius organus. Renkant kolegialių organų narius dažniausiai taikomi tik minimalūs nustatyti reikalavimai: į atrankas neįtraukiamos vadovų paieškos agentūros (atrankų ekspertai), kandidatams suformuojami gana nekonkretūs atrankos kriterijai, neviešinami atrankos rezultatai. Taip pat vis dar retai taikoma kolegialių organų savo veiklos vertinimo bei specializuotų (audito ir atlygio) komitetų formavimo praktika“, – vardija VKC vadovas.

Jo teigimu, Vyriausybės tęsiama VVĮ gerosios valdysenos diegimo politika, kuri artimiausiu metu apims tolimesnį VVĮ atrankos procedūrų tobulinimą, įtraukiant atrankų ekspertus – vadovų paieškos agentūras, skaidrumo reikalavimų stiprinimą bei į VVĮ kolegialius organus naujai įsitraukę nepriklausomi nariai per artimiausius kelerius metus duos tolimesnį teigiamą poslinkį VVĮ valdysenoje.

„VKC iš savo pusės toliau sieks tobulinti gerojo valdymo indeksą, kurio pagrindu sieksime objektyviau įvertinti kiekvieną iš VVĮ bei prižiūrėti ir skatinti gerosios valdysenos praktikų diegimą“, – nurodė p. Danielius.