Geriausių savivaldybių varžytinėse Vilnių šiemet įveikė Klaipėda

Publikuota: 2018-11-19
Atnaujinta 2018-11-19 16:58
Klaipėdos senamiestis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos senamiestis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ūkiškiausiai besitvarkančių didžiųjų savivaldybių rikiuotėje Vilnių šiemet įveikė Klaipėda. Lietuvos sostinė pirmavo trejus metus iš eilės, skelbiama atnaujintame Lietuvos savivaldybių indekso tyrime. Uostamiesčio verslininkai dėlioja naujus darbus Klaipėdos savivaldybei, o Akmenės meras viltis deda į šeimininkus jau turinčią laisvąją ekonominę zoną.

„Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – sako Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas.

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės, pirmadienį paskelbė LLRI, kuris nuo 2011 m. reitinguoja savivaldybes pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės.  

Klaipėda taupesnė, Vilnius - aktyvesnis

Nurodoma, kad Klaipėda ir Lietuvos sostinė dėl geriausios savivaldybės titulo varžosi jau septinti metai. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržusi Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas.

Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia daugiausia investicijų, ūkio subjektų. Tačiau Vilniuje išlieka didžiausia skola, nors ji mažėjo sparčiausiai.

Šiaulių miestas šiemet trečias didžiųjų savivaldybių indekse – savivaldybėje nustatomi mokesčiai yra žemiausi, žemiausias nedarbas tarp didžiųjų savivaldybių, pigesni verslo liudijimai. Tačiau socialinėms paslaugoms būtų galima pasitelkti daugiau NVO.

Kaunas kol kas ketvirtoje vietoje, bet sparčiai vystosi. Kaune išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Daugėja privačios iniciatyvos ir konkurencijos: beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikia privatus sektorius. Viso to pasiekta neplečiant savivaldybės administracijos, t.y. Kaune savivaldybės administracija išlieka viena mažiausių (skaičiuojant 1.000-iui gyventojų).

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija, kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei”, – komentuoja Martynas Tininis, LLRI analitikas.

Tarp vertintų 54 mažųjų savivaldybių toliau 3-4 vietomis dalijasi Palanga ir Druskininkai, 5-tas - Mažeikių rajonas;

5 didžiųjų savivaldybių indekso seka tokia: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="9f179e63-a95a-420a-9c18-48b20c1354cc" prefix="rmt" format="interactive" title="savivadybių indeksas 2018"]

Džiaugiasi, bet vardija naujus darbus

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius sako, kad bendras darbas su savivaldybe prie miesto strategijos pasiteisino.

„Savivaldybė rodė norą ir skyrė žmones tam, kad Klaipėdos plėtra atsirastų ne tik uosto įmonių dėka, bet būtų taip pat steigiami nauji verslai“, - sakė p. Kiudulas.

O tai, kad uostamiesčio savivaldybė nusiteikusi investuoti daugiau į protų verslus, rodo įsteigta „Klaipėda ID“ agentūra („Vilnius Go“ ar „Investuok Lietuvoje“ atitikmuo Klaipėdoje), kurioje numatyti keturi specialistų etatai.

Ponas Kiudulas kartu atkreipia dėmesį, kad uostamiestyje būtina pagreitinti investicinius procesus. Jo teigimu, tai nėra normalu, kai padalinti sklypus užtrunka 4 mėnesius, siekiamybė – tai padaryti ne ilgiau kaip per dvi savaites.

„Kiek suprantu savivaldybė tuos procesus bendrąja prasme yra nusiteikusi tvarkyti ir tai planuoja padaryti pagal LEAN metodiką“, - tęsia pašnekovas.

LEZ vadovo teigimu, pirma vieta Klaipėdai patvirtina, kad „potencialas yra“, tačiau sustoti ne valia, reikia planuotis naujus darbus.

nuotrauka::1 left

LLRI nurodo, kad Klaipėdoje daugelis lygintų rodiklių gerėjo, tačiau, pavyzdžiui, tiesioginių užsienio investicijų gyventojui (lyginant 2016 m. su 2015 m.) sumažėjo 103 Eur gyventojui, kai kitose didžiosiose savivaldybėse TUI gyventojui paaugo nuo 92 Eur Alytuje iki  576 Eur Kaune ir 607 Eur Vilniuje.

Ponas Kiudulas patvirtino, kad ir pačiam Klaipėdos LEZ 2016 m. buvo „ganėtinai tuštoki“, tačiau 2017 m. buvo geresni, o šie metai turėtų būti dar geresni skaičiuojant tai, kiek numatyta naujų projektų LEZ teritorijoje.

Akmenės meras viltis deda į LEZ

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras negaili kritikos LLRI dėl metodikos ir pasirinktų rodiklių, kuriais remiantis vertintos ir mažosios ir didžiosios savivaldybės, tačiau pripažįsta, kad pasilyginus su kitais regionais „atsiranda tam tikri siekiamybių rodikliai“, kuriuos įsivertinęs gali tobulėti.

LLRI nurodo, kad išduotų statybų leidimų rodiklis 2017 m. buvo mažiausias Lietuvoje – jų Akmenės rajone teišduota 3,1/1.000 gyventojų.

Ponas Mitrofanovas tuo nesistebi, mat savo laiku savivaldybėje, kuomet veikė cemento gamykla buvo pristatyta pastatų, o dabar, kai statybų kaštai nelabai skiriasi Akmenėje ar Vilniuje, žmonės stato ten, kur jie galės tuos namus ar butus parduoti, tad renkasi statyti arčiau didmiesčių ar pajūryje, kur likvidumas ir paklausa didesnė, kad esant reikalai galėtų parduoti.

nuotrauka::2 right

Akmenės rajono meras pasidžiaugė, kad pagaliau Akmenės LEZ turi operatorių, ir viliasi, kad Vakarų medienos grupės gamyklos ten suplanuotas kitų metų gale paleisti  investicinis projektas, „kuris juda į priekį, ten stovi kratai, vyksta darbai“, nebus vienintelis.  Meras tikisi, kad investicijos kurs darbo vietas ir kad nuo 2012 m. nuo 8.000 iki 2.000 sumažėję paramos gavėjų skaičius savivaldybėje mažės toliau.

Debiutavo alternatyvus tyrimas

Vilniaus politikos analizės institutas praėjusią savaitę paskelbė savivaldybių gerovės indeksą. Tyrimas atskleidė, kad geriausias sąlygas gyventojams užtikrina Vilniaus, Kauno, Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, skelbė BNS.

Šiame indekse remiantis 2017-ųjų oficialiosios statistikos duomenimis, vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.

Prasčiausiai pagal visus rodiklius indekse įvertintos Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Alytaus, Anykščių, Biržų, Joniškio rajonų savivaldybės.

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė apibendrino, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių indeksus būtų netikslinga lyginti, nes abu jie išties skirtingi.

LLRI detalų Lietuvos savivaldybių tyrimą rengia jau aštuntus metus iš eilės. Jame savivaldybės vertinamos per ekonominius veiksnius ir sprendimus.

„Geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kituose sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Šiuo indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos ir nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia“, - komentuoja p. Žakaitienė.

Vilniaus politikos analizės instituto parengtame Savivaldybių gerovės indekse pagrindinis akcentas – gerovės žmogui galimybės ir prieinamumas. Šiame tyrime ekonominis aspektas taip pat turi nemažą svorį, tačiau, jos vertinimu,  „daugiau akcentuojamas socialinis aspektas“.

Lyderiai tolsta nuo atsiliekančių

Savo ruožtu LLRI skelbia, kad ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, jog lyderiai toliau tolsta nuo atsiliekančių. Štai pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 Eur gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – TUI net mažėjo (po 10 Eur gyventojui kasmet). Veikiančių ūkio subjektų (1.000-iui gyventojų) geriausiųjų dešimtuke padaugėjo 5,9, o paskutiniame dešimtuke – tik 2,1. Statybos leidimų 1.000-iui gyventojų skaičius išaugo 2,9, o tarp paskutinių – tik 0,9.

Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 m. sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3% gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybę 2015 m. paliko 3,12% gyventojų, 2016 m. – 3%, o 2017 m. – 3,15%. Tuo metu Klaipėdos r. kasmet pritraukė vis daugiau naujų gyventojų – 2015 m. 1,16%, 2016 m. – 2,21%, 2017 m. - 2,7%.

„Jei ekonomikos augimą palygintume su upės tėkme, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje”, – apibendrina p. Šilėnas.

Tyrimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį į tendenciją, kad, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas mažėja vis vangiau, o kai kur net ir auga.

Ilgalaikių bedarbių, tai yra, žmonių, nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje. 2014-2015 m. ilgalaikių bedarbių dalis augo tik 12 savivaldybių, o 2016-2017 m. beveik pusėje (29) savivaldybių.  Nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8% 2014 m. iki 9% 2017 m. 

FOTOGALERIJA LLRI savivaldybių indeksas 2018 (4 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo asociacijų vadovai vertina rinkimus: laukia permainų, dialogas su verslu būtinas Premium

Lietuvos verslo asociacijų vadovai, vertindami šalies prezidento rinkimų baigtį, viliasi, kad Gitanui...

I. Šimonytė kratosi naujos lyderystės 4

Prezidento rinkimus pralaimėjusi Seimo narė Ingrida Šimonytė niekaip neatsakė į konservatorių lyderio...

Anuitetų sistemą „Sodrai“ kurti padės EBPO ekspertai

Nuo kitų metų pradžios „Sodrai“ pradedant vykdyti pensijų anuiteto tiekėjo funkcijas, į Lietuvą gegužės 27–29...

Finansai
11:25
G. Nausėda turi klausimų ministrams, įvardijo kelis būsimos komandos narius 4

Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda tvirtina, kad likus pusantro mėnesio iki inauguracijos dar anksti...

D. Grybauskaitė susitiks su G. Nausėda

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, pirmadienį susitiks su Gitanu Nausėda, išrinktuoju šalies...

Europos Parlamento rinkimuose britai skaudžiai nubaudė tradicines partijas 2

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Jungtinėje Karalystėje (JK) skaudžiai nubaustos tradicinės partijos. Tiek...

Keisis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų EP 8

Po sekmadienį vykusių rinkimų Europos Parlamente (EP) turėtų keistis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų.

Juodžiausias Europos scenarijus neišsipildė Premium

Kraštutiniai dešinieji artimiausiu metu Europos Parlamento (EP) koridorių neužtvindys. Po rinkiminės nakties...

Prezidento rinkimai: G. Nausėda aplenkė I. Šimonytę dvigubai 2

Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtai laimėjo prezidento rinkimų lenktynėse, rodo Vyriausiosios rinkimų...

G. Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros 4

Šalia sekmadienį prezidentu išrinkto ekonomisto Gitano Nausėdos dažnai galima matyti jo sutuoktinę Dianą,...

Politologas apie G. Nausėdos pergalės priežastis – nepartiškumas, ramus būdas ir V. Adamkaus parama

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Gitano Nausėdos pergalę prezidento rinkimuose lėmė jo...

Į Seimą gali grįžti B. Bradauskas, Žirmūnų laukia nauji rinkimai 2

Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente. Į jį gali grįžti...

„Valstiečių“ rezultatai EP rinkimuose netenkina R. Karbauskio 8

Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiams“ pretenduojant į du mandatus vietoje turėto vieno, partijos...

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo konservatoriai 34

Konservatoriai surinko daugiausiai balsų Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, rodo...

Rinkimai baigėsi – šiandien jau viskas kitaip 1

Lietuvos prezidento rinkimų rezultatas be intrigos. Vienintelis netikėtumas – milžiniška persvara. Tokia,...

G. Nausėda – santūrus politikos naujokas, žadantis veiksmą, gerovę ir santarvę Premium 6

Prezidentiniuose rinkimuose pergalę švenčia Gitanas Nausėda – politikos naujokas, ekonomistas, buvęs SEB...

Kas padėjo G. Nausėdai laimėti rinkimus Premium 1

Prie ekonomisto Gitano Nausėdos pergalės prezidento rinkimuose prisidėjo gana marga ir didelė tiek rinkimų...

Šią savaitę svarbu

Nagrinėjami ir analizuojami Lietuvos prezidento rinkimų bei Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai,...

EP rinkimai Europoje: ES populistams nepavyko 1

Tradicinės Europos Parlamento (EP) partijos, remiantis negalutiniais rezultatais, atsilaikė prieš populistų...

Verslo aplinka
2019.05.26
Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu 28

Pirmadienį Lietuva pasitiko išsirinkusi naują prezidentą ir naujus atstovus Europos Parlamente.

Verslo aplinka
2019.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau