Aktyvistai D. Grybauskaitės darbotvarkėje Kinijoje pasigenda dėmesio žmogaus teisėms

FOTOGALERIJA Protestas prie Prezidentūros (11 nuotr.)

Penktadienį piketą prie Prezidentūros surengę visuomenininkai teigė, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose – išskirtinai verslo darbotvarkė, nutylint žmogaus teisių pažeidimus. 

„Matome besiplečiančius Lietuvos ir Kinijos santykius, ir tie santykiai plečiasi vienu – prekybiniu – vektoriumi. Mes matome, kad įvardijami tik ekonominiai dalykai, kad tai yra tik prekyba, tik investicijos“, – žurnalistams sakė Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.

„Manome, kad vystant verslo ryšius reikia priminti ir apie žmogaus teises Kinijoje, tai mūsų pareiga“, – teigė jis.

„Tarsi Prezidentūra buvo pabrėžusi, kad tai ekonominiai susitikimai, bet norėčiau pabrėžti, o kada tada bus žmogaus teisių darbotvarkė? Tokios darbotvarkės iš viso nėra“, – kalbėjo visuomenininkas.

Piketą prie Prezidentūros surengė apie dešimt žmonių, nešini Tibeto ir Lietuvos vėliavomis, plakatais. Susideginusių tibetiečių atminimui piketo dalyviai uždegė žvakeles.

„Džiaugdamiesi Lietuvos laisve nepamirškime Tibeto“, „Stand for Tibet“ (Užstokime Tibetą – angl.), „Tibet burning“ (Degantis Tibetas – angl.) su žuvusiųjų vienuolių nuotraukomis skelbė plakatai. Vienas dalyvis laikė plakatą su bendra prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvoje viešėjusio Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos nuotrauką.

BNS paklausus, kaip p. Grybauskaitė vertina Tibeto grupės raginimą per vizitą Kinijoje atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir ar ketina iškelti žmogaus teisių klausimus per susitikimą su Kinijos prezidentu, prezidentės spaudos tarnyba atsakė: „Žmogaus teisių Tibete klausimai dar šių metų liepos mėnesį buvo aptarti ES - Kinijos viršūnių susitikime. Visų Europos Sąjungos šalių pozicija Tibeto klausimu Kinijos pusei yra žinoma.“

Prezidentė Grybauskaitė į Šanchajų išvyksta penktadienį. Ji dalyvaus Kinijos importo parodoje ir susitiks su prezidentu Xi Jinpingu. Kinija kviečia Europą užmegzti glaudesnį aljansą kaip atsvarą Jungtinių Valstijų protekcionistinei politikai.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau kai kurie vietos gyventojai ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu, protestuotojai rengia akcijas susidegindami.

Dalai Lamai 2013 metais viešint Lietuvoje su juo susitiko Lietuvos prezidentė Grybauskaitė, tuo sukeldama didelį Kinijos pasipiktinimą.

Dalai Lama į Lietuvą vėl atvyko šiemet birželį, bet šįkart prezidentė ir Vyriausybės atstovai jo nepriėmė.

Rašyti komentarą