„Doing Business“ indekse Lietuva pakilo į 14 vietą ir aplenkė estus

Publikuota: 2018-10-31
Atnaujinta 2018-10-31 16:16
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva Pasaulio banko (PB) verslo sąlygų tyrime „Doing Business 2019“ palypėjo į 14-tą iš 16-os vietos tarp vertintų 190 pasaulio valstybių.

Užsienio investuotojų akylai stebimame tyrime Lietuva už savęs paliko ne tik Estiją (ji 16-ta) ir Latviją (20), bet ir kone sėkmingiausiai dėl investicijų Europoje iki šiol konkuravusią Airiją (23).

Tačiau Lietuvos kilimas į viršų dviem laipteliais PB verslo sąlygų tyrime disonuoja su kitu svarbiu Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo indeksu, kuris pasirodė spalio viduryje: jame, atvirkščiai, nukritome dviem laipteliais žemyn, iš 38 į 40 vietą tarp 140-ies valstybių.

PEF, pavyzdžiui, vertina darbo rinkos reguliavimą. Pasaulio bankas šios dedamosios į savo verslo sąlygų indeksą neįtraukia, vertina tik su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą.

Statyti ir elektrifikuotis tapo lengviau

„Doing Business 2019“ tyrime Lietuva didžiausią pažangą padarė šalies patrauklumą gamybos investicijoms lemiančiose – statybos leidimų išdavimo ir prisijungimo prie elektros tinklų – srityse.

Labiausiai mūsų ekonomiką šiame tyrime į apačią tempia nelanksčios bankrotų ir verslo restruktūrizavimo procedūros (nusileidome iš 70 į 85 vietą).

„Doing Business 2019“ tyrimo indekso viršūnėje pokyčių nedaug. Patraukliausia verslui trijulė, kaip ir pernai, išlieka Naujoji Zelandija, Singapūras ir Danija. Akivaizdžiai į viršų palypėjo Sakartvelas (iš 9 į 6 vietą), o į geriausias verslo sąlygas turinčių valstybių dešimtuką įsiveržė Makedonija (10).

Telkiasi į bankrotų lengvinimą

Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, teigia, kad Ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinti pokyčiai ir šiuo metu rengiamas siūlymų paketas suteiks dar geresnes sąlygas į Lietuvą pritraukti gamybos investicijų, nuo kurių itin priklauso naujų darbo vietų kūrimas regionuose ir jų gyvybingumas.

„Šiuo metu tai yra vienas svarbiausių ministerijos ir visos Vyriausybės prioritetų“, - pranešime teigia ministras.

Jis nurodo, kad per ateinančius metus planuojama priimti teisės aktus, skirtus verslo pradžios sąlygoms gerinti ir verslo nesėkmės atveju taikomiems mechanizmams tobulinti.

nuotrauka::1 left

„Šiomis priemonėmis pirmiausia siekiama sukurti galimybes padėti įmonėms, kurioms kyla bankroto grėsmė, ir prireikus užtikrinti, kad bankroto procesas įvyktų kuo sklandžiau, o kreditoriai greičiau atgautų investuotas lėšas“, – teigia ūkio ministras.

Šiuo metu rengiamos priemonės verslo pradžios, nemokumo, kredito gavimo ir prisijungimo prie elektros tinklų srityse, kurios prisidėtų prie tolesnio „Doing Business“ reitingo gerinimo. Neoficialiai Vyriausybė sau kelia tikslą per šią kadencija patekti į verslui patraukliausių šalių dešimtuką.

Kaip nurodo Ūkio ministerija, patobulinusi kvalifikacijos reikalavimus vykdant priežiūrą ir sutrumpinusi statybos leidimų išdavimo procesą, Lietuva šiemet pakilo iš 12 į 7 vietą pagal statybos leidimų gavimo rodiklį. Lietuva taip pat supaprastino prisijungimo prie elektros tinklų procesą: atsisakyta sutarties su tiekėju pasirašymo procedūros, o tai leido šiais metais pakilti per 7 pozicijas – iš 33 į 26 vietą.

Tuo tarpu keturiais laipteliais, į 31 vietą nusileidome verslo pradžios sąlygų vertinime, trim laipteliai, į 7 vietą komercinių ginčų sprendimo (sutartinių įsipareigojimų vykdymo) vertinime.

Iš visų tyrimo rengėjų analizuojamų sričių Lietuva jau trečius metus iš eilės geriausiai vertinama turto registravimo srityje (3 vieta). Kaip minėta prasčiausiai vertinamos šalyje veikiančios bankrotų procedūros.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“687e21ae-64ba-4b98-9dfe-451c279573d9“ prefix=“rnB“ format=“interactive“ title=“Doing Business 2019 Top20“]

Įskaitė tris reformas

Pasaulio bankas pranešime nurodo, kad Lietuva per pastaruosius metus įgyvendino tris reformas smulkiųjų investuotojų apsaugos, mokesčių mokėjimo ir užsienio prekybos srityse.

Smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Pasaulio bankas teigiamai įvertino pakeitimus, pagal kuriuos listinguojamos bendrovės valdymo ataskaitoje privalo būti pateikiama informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, vadovo, kiekvieno valdybos bei stebėtojų tarybos nario atlyginimą ir kita informacija. Mokesčių mokėjimo srityje nuo 11 iki 10 sumažėjo verslo mokesčių įmokų skaičius ir mokesčių sumokėjimo trukmė, o užsienio prekybos srityje sutrumpėjo laikas, reikalingas eksporto muitinės procedūroms atlikti.

Lietuva pirmą kartą priskirta aukščiausio išsivystymo pasiekusių valstybių grupei, kartu su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėmis – jos nare Lietuva tapo šių metų liepą.

„Kartu su Lenkija, Lietuva įgyvendino daugiausiai reformų tarp visų EBPO narių“, - nurodoma PB pranešime.

Nuo 2003 m., kai buvo pradėtas skelbti „Doing Business“ indeksas tokių reformų abiejose šalyse priskaičiuota po 34-ias.

Kaip ekspertai vertina pasiekimus

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, turi už ką pagirti ir pabarti Vyriausybę.

Jis sako, kad šis Lietuvos pakilimas PB indekse yra senos taisyklės „kai darai, tai ir padarai“ patvirtinimas.

„Nereikia pamiršti, kad jau ne vienerius metus ministerijos buvo susikoncentravusios palengvinti prisijungimą prie elektros tinklų ir pagreitinti statybos leidimų išdavimą. Šios pastangos pagaliau duoda vaisių ir šis įvertinimas yra puiki reklama Lietuvai“, - sako p. Šilėnas.

Jis taip pat akcentuoja, kad „Sodros“ įmokų sujungimas, įsigaliosiantis nuo 2019 m, sausio, LLRI skaičiavimais, Lietuvą gali kilstelėti dar per porą pozicijų. „Doing Business 2019“ ataskaitoje vertinti verslo aplinkos reglamentavimo pokyčiai, įsigalioję iki 2018 m. gegužės 1 d.

„Džiaugiamės, kad nuoseklūs mūsų raginimai dar nuo 2015 m. darbuotis būtent ties šiomis trimis sritimis duoda rezultatų“, - tęsia jis.

nuotrauka::2 right

Jo teigimu, nereikia pamiršti, kad dalis teigiamai vertinamų sričių (pvz., tarptautinė prekyba) priklauso ne nuo Lietuvos, o nuo ES sprendimų, tad už juos prisiimti nuopelnų nereikėtų.

Dar daugiau, jei Pasaulio Bankas į „Doing Business“ reitingą grąžintų darbo santykių lankstumo rodiklius, Lietuva kristų žemyn – ką įrodo jau minėti PEF šalių konkurencingumo vertinimo rezultatai.

Taip pat pagal Darbo santykių lankstumo vertinimą (kurį iš PB duomenų skaičiuoja LLRI), Lietuva yra apie ES ir EBPO valstybių narių vidurį, o ne tarp lyderių.

Jo teigimu, kažkas yra pajuokavęs, kad, jei norime reformų, tai reikia, kad Lietuva norėtų kažkur įstoti - į ES, NATO, ar EBPO.

„Ar nėra taip, kad valdžia nereformuoja tų sričių, kurios nėra matuojamos reitingais? Dar daugiau, ar tai reiškia, kad kol neatsiras pasaulinis reitingas, baudžiantis už savivalę, tol valdžia stums valdiškas vaistines ir valdiškas parduotuves?“, - klausia pašnekovas.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, nurodo, kad ši Vyriausybė buvo užsibrėžusi iki 2020 m. pakelti Lietuvą iki 15-tos vietos šiame reitinge, tad akivaizdu, kad dalis tikslo jau pasiekta, tačiau nereikia užmiršti, kad Lietuvos reitingas šiemet labiausiai pagerėjo tose srityse, kur reikalai gerėjo ir 2017 metais (statybų leidimai, elektros prijungimas), tad tai gali būti inertiškas sprendimų, priimtų dar ankstesnės Vyriausybės tęsinys, o dalis atėjo ir iš to, kad Lietuva prisijungdama prie EBPO keitė Akcinių bendrovių įstatymą nuo 2018 m. sausio 1 d. ir kuris pagerino smulkiųjų akcininkų teises. „Tačiau ir toliau lieka be aiškių sprendimų kelios didelės sritys: tai juridinių asmenų nemokumo sistemos tobulinimas ir įkeitimo teisinio reguliavimas už kuriuos gauname labai prastą įvertinimą ir pagerinę šias sritis galėtume šokti drąsiai į „Doing Business“ dešimtuką“, - sako p. Povilauskas.

Aplenkus estus turėjo palengvėti

Beje, tai kad aplenkėme Estiją šiame reitinge, banko ekonomisto nuomone, yra mums patiems psichologiškai naudinga, nes tai suteikia daugiau pasitikėjimo mums patiems, kad galime įgyvendinti pokyčius ne prasčiau negu estai.

„Ir apskritai, pastarųjų metų kilimas aukštyn yra labai geras rinkodaros elementas, kurį naudoja ir naudos „Investuok Lietuvoje“ kalbėdamasi su potencialiais investuotojais, nes bet kuriam investuotojui patinka, kad šalyje verslui padėtis gerėja, o ne stagnuoja ar blogėja“, - tęsia p. Povilauskas.

nuotrauka::3 left

Jis kartu atkreipia dėmesį, kad investuotojams be verslo aplinkos dažniausiai kur kas svarbiau yra tai, ar Lietuvoje yra kvalifikuotos darbo jėgos, kuri gali atlikti patikėtus darbus (o mes norime aukštesnės pridėtinės vertės investicijų su didesnėmis algomis).

„Todėl „Doing Business“ kaip sakoma apie visus tokius reitingus, yra higienos reikalas, kur jeigu tik įmanoma, mes jame turim atrodyti maksimaliai gerai, o kartu turim spręsti daug sudėtingesnes darbo rinkos problemas“, - sako p. Povilauskas.

Kontraversijos šešėlis

DB tyrimo rengėjai neretai sulaukia priekaištų dėl subjektyvumo, o tokių priekaištų pasitaikė netgi savų stovykloje.

Metų pradžioje Paulas Romeris, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, dienraščiui „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad dėl politiškai motyvuotų metodologinių tyrimo „Doing Business“ pasikeitimų galėjo būti dirbtinai sumažintas Čilės reitingas.

Šalis verslo sąlygų tyrime nuo 2014 m. nukrito iš 34 į 55 vietą pernai: tai įvyko laikotarpiu, kai šalį valdė socialistų prezidentė Michelle Bachelet.

Ponas Romeris žadėjo peržiūrėti DB tyrimų rezultatus, tačiau vėliau pasitraukė iš Pasaulio banko, pripažinęs, kad nepastebėjo jokių manipuliacijų skaičiais.

Beje, šiemet jam paskirta Nobelio premija už ekonominio augimo priežastingumo ryšių tyrinėjimus.

„Doing Business“ ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės visose 190 valstybių. Ataskaitoje analizuojami šalių duomenys dešimtyje verslo reglamentavimo sričių: verslo pradžia, statybos leidimų gavimas, prisijungimas prie elektros tinklų, nekilnojamojo turto registravimas, kredito gavimas, smulkiųjų investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimas, užsienio prekyba, sutarčių vykdymas ir nemokumo sprendimas.

Kitąmet įtrauks viešuosius pirkimus

Simeonas Djankovas, ilgametis Pasaulio banko įmonių ir viešųjų finansų ekspertas, Pasaulio banko verslo sąlygų indekso „Doing Business“ (DB) sudarytojas ir buvęs Bulgarijos finansų ministras, anksčiau VŽ duotame interviu patvirtino, kad Lietuvai būtina reformuoti įmonių bankroto procedūras, nes jos šalį labiausiai tempia į indekso apačią.

Jis taip pat sakė, kad nuo kitų metų į verslo sąlygų indeksą numatoma įtraukti viešųjų pirkimų (VP) dedamąją.

„Šalys jau dabar gali teikti pakeitimus preliminariam vertinimui tam, kad kitąmet pasirodysiančiame verslo sąlygų indekse jau būtų matomi pokyčiai VP srityje“, - sakė p. Djankovas.

nuotrauka::4 right

Kaip VP sistemos trūkumą jis įvardijo dabartinį VP teisinį reguliavimą, pavyzdžiui, tai, kas susiję su VP konkurso rezultatų apskundimu Lietuvoje.

„Iš esmės bet kuri bendrovė ar pilietis gali apskųsti teismui VP rezultatus, ir nuo to momento stabdoma konkurso eiga“, - sakė p. Djankovas.

Jo teigimu, Lietuvoje tai kur kas didesnė problema nei Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse, nes norint apskųsti VP rezultatus Lietuvoje taikomas labai mažas užstatas.

Be to, VŽ rašė, kad PB tyrime Lietuvos pozicija kitąmet gali pablogėti, kadangi kainų komisija šiuo metu atlieka didžiulės apimties tyrimą, ar Energijos skirstymo operatorius laikėsi elektros persiuntimo patikimumo reikalavimų. Jei tyrimo rezultatai būtų neigiami, neatmestina, kad Lietuvos pozicija „Doing Business“ reitinge galėtų susilpnėti.

Kita vertus, Finansų ministerija nurodo, kad dvi savaitės iki paskelbiant „Doing Business 2019“ reitingą Finansų ministerijos delegacija Denpasare (Indonezijoje) buvo susitikusi su PB atstovais. Dvišalio susitikimo metu, Lietuvai pasiūlius, buvo aptartos galimybės įtraukti papildomus finansų rinką atspindinčius kriterijus, kurie geriau atspindėtų daromą pažangą finansų rinkų sektoriuje.

Ką būtina padaryti dėl investicijų dabar

Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, džiaugiasi, kad pakilę dviem reitingo laipteliais į viršų, atsidūrėme pirmoje vietoje Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, yra gera žinia investicijų pritraukimui.

„Pakilę virš visų kitų kaimyninių valstybių, su kuriomis konkuruojame tiek dėl gamybinių, tiek dėl kitų investicijų, dabar turime naujų, papildomų pranašumų pirmajame vietos investicijoms atrankos etape – kai įmonės sprendžia kurias šalis apskritai įtraukti į svarstymą“, - nurodo p. Katinas.

Šiemet PB tyrime pozicijas pablogino absoliučiai visos VRE valstybės išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurios pozicija nepakito.

„Tai rodo, kad kristi reitinge yra paprasta. Kad toliau išliktume konkurencingi kaip šalis, negalime nustoti tobulėję, kitaip kaimynai ne tik pasivys, bet ir aplenks“, - perspėja IL vadovas.

Jis atkreipia dėmesį į tris dalykus, kuriuos pagerinusi, Lietuva taptų dar konkurencingesnė kovoje dėl investicijų ne tik regiono, bet ir globaliu mastu.

Pirmas žingsnis būtų supaprasti procedūras, reikalingas statybų leidimui gauti.

Pašnekovas lygina, kad šiuo metu leidimui gauti Lietuvoje vidutiniškai reikalingos 74 dienos, tuo tarpu Danijoje – 64, Pietų Korėjoje – 27,5.

Paprastinimą galima būtų pradėti nuo pačių procedūrų skaičiausi mažinimo – šiuo metu jų Lietuvoje yra 13, tuo tarpu į reitingo trejetuką patekusioje Danijoje – 7. Šių procedūrų supaprastinimas yra ypatingai aktualus stambioms gamybinėms investicijoms.

Kitas žingsnis būtų mokesčių mokėjimo tvarkos supaprastinimas. Lietuvoje veikiantys verslai yra apmokestinami 10 skirtingų mokesčių, o trys didžiausi mokesčiai (PVM, pelno ir socialinės apsaugos įmokos) per metus pareikalauja net 99 valandų informacijos surinkimo ir apdorojimo. „Palyginimui, Estijoje šios procedūros užtrunka tik 50 valandų“, - tęsia p. Katinas.

Paprastesnė mokestinė tvarka ypač aktuali verslams, turintiems potencialo auginti darbuotojų skaičių virš 500 žmonių – kaip kad Vilniuje bei Kaune įsikūrę pasaulinio masto žaidėjų paslaugų centrai.

„Galiausiai, turi būti pagreitinta verslo pradžia“, - priduria IL vadovas.

Pagerinti verslo pradžios rodiklį galime atsisakant minimalaus pradinio kapitalo (tokia praktika yra taikoma 117 šalių). Šiuo metu Lietuvoje minimalus pradinis kapitalas yra 17,5% nuo vidutinio gyventojo pajamų (pernai buvo 19,3%).  Rodikliui pagerinti jau vykdoma „Juridinių asmenų steigimo proceso  optimizavimas, sujungiant atskiras steigimo procedūras“ pataisa.  

Dar labiau sutrumpinti steigimo laiką padėtų planuojamas e. rezidento reglamentavimas.

„Greitis ir paprastumas steigiant įmonę ypač vertingas „Fintech“ rinkos žaidėjams iš ne-ES šalių, kurios vis dažniau dairosi į Lietuvą dėl skaidraus ir efektyvaus licencijavimo proceso, kuris ateityje, tikimės, irgi supaprastės“, - teigia p.Katinas.

[infogram id=“f0aa324a-5cdd-412b-ba45-b5244a8285bc“ prefix=“Hei“ format=“interactive“ title=“Lietuvos „Doing Business 2019“ indeksas“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti?

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
05:45
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 4

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 2

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
Vokietija ir Prancūzija pasirašė naują draugystės sutartį 1

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 17

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 22

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22
Švietimo ministras: mokytojų atlyginimai turi iki 30% viršyti vidutinę algą 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Tvarkos ir teisingumo“ byla prasidėjo bandymu nušalinti teisėją

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės korupcijos byla Panevėžio apygardos teisme antradienį prasidėjo...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Google“ gavo 50 mln. Eur baudą už BDAR pažeidimus 4

Prancūzijos duomenų prievaizdai (CNIL) nubaudė JAV milžinę už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Technologijos
2019.01.22
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
JK Leiboristų partija ruošia dirvą antrajam „Brexit“ referendumui 1

Jungtinės Karalystės (JK) pagrindinė opozicinė Leiboristų partija rengia planą, kuriuo būtų atvertas kelias...

Verslo aplinka
2019.01.22
Lietuvoje mažai girdėta įmonė Švedijoje – viena stipriausių Rėmėjo turinys 7

Konkurencijai Lietuvos statybos sektoriuje vis didėjant, ne viena įmonė žengia į užsienio rinkas, dažniausiai...

Statyba ir NT
2019.01.22
Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys 3

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

Verslo aplinka
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Th. May grįžo į Bendruomenių rūmus pristatyti „plano B“ 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė pirmadienį kreipėsi į Bendruomenių rūmus, kad pristatytų savo „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.01.21
Penkios savivaldybės skelbia gripo epidemiją

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją.

Verslo aplinka
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau