Merkel: tai paskutinė mano kaip kanclerės kadencija

Apie tokį pasikeitimą p. Merkel pranešė pirmadienį po CDU partijos suvažiavimo, kuriame ji pareiškė, kad nebeketina kandidatuoti kaip partijos lyderė gruodžio mėnesį vyksiančiuose partijos vadovo rinkimuose.

Tokiam p. Merkel sprendimui įtakos turėjo nesėkmingi Vokietijos žemių rinkimai.

Sekmadienį Heseno žemėje CDU laimėjo rinkimus, tačiau prarado daugiau nei 10% rinkėjų palaikymo balsų, kuriuos turėjo prieš penkerius metus. Tokie rezultatai CDU pasiekė praėjus vos dviems savaitėms po to kai CDU mažesnioji partnerė CSU patyrė politinį žemės drebėjimą Bavarijos žemėje. 

VŽ primena, kad p. Merkel vadovaujamos CDU broliškoji partija Bavarijos žemėje CSU prieš dvi savaites patyrė skaudų smūgį – nors žemės parlamento Landtago rinkimuose laimėjo daugiausiai balsų, bet prarado vienvaldystės pozicijas. Bavarijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad CSU gavo 37,2% balsų – 10,5 proc. punkto mažiau nei 2013 m. Tai yra blogiausias šios partijos pasiekimas rinkimuose nuo 1950-ųjų. 

Koalicijos partneriams socialdemokratams (SPD) palaikymas krito 11%, nuo 20%.

„Aš prisiimu visą atsakomybę už pastarąsias rinkimų nesėkmes“,– pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Merkel.

Ponia Merkel vis dar išliks Vokietijos kanclere po to kai perduos savo partijos vairą kitam asmeniui, tačiau tik iki 2021 m., kai baigsis jos kadencija. Ji patvirtino, kad dar vienos kadencijos nebesieks.

„Manau, kad dabar yra laikas atverti naują puslapį. Po 2021 m. aš nebeketinu kandidatuoti į Vokietijos kanclerės postą ir tai yra paskutinė mano kaip Vokietijos kanclerės kadencija. Po 2021 m. nebeketinu siekti jokio politinio posto“,– pirmadienį Berlyne surengtos konferencijos metu sakė Vokietijos kanclerė.

Vokietijos kanclerė taip pat pridūrė, kad pati nepasirinkinės savo įpėdinio į partijos lyderio postą.

Ponia Merkel CDU lyderė yra nuo 2000 m., o Vokietijos kanclere - nuo 2005 m.

Kas kitas?

Vienas iš galimų p. Merkel įpėdinių prie partijos vairo galėtų būti prieš dešimtmetį iš aktyvios politikos pasitraukęs buvęs Bundestago narys, CDU priklausantis Friedrichas Merzas, kuris praėjus vos kelioms minutėms po pasirodžiusių naujienų Vokietijos spaudoje, pareiškė, kad yra pasirengęs užimti partijos vadovo kėdę. Jis prieš pasitraukdamas iš politikos pagarsėjo kaip p. Merkel kritikas, bet turėjo ir didelį palaikymą partijoje.

Dar viena reali kandidatė užimti CDU vadovės postą - šiuo metu CDU partijos generalinės sekretorės pareigas užimanti Annegret Kramp-Karrenbauer, buvusi Vokietijos Saro žemės premjerė, kuri dabartiniam savo postui šiais metais buvo paskirta būtent Vokietijos kanclerės.

1962-aisiais gimusi p. Kramp-Karrenbauer – Vokietijos vakarinės Saro žemės krikdemų premjerė, lojali p. Merkel. Artima kanclerės patikėtinė p. Kramp-Karrenbauer jau kuris laikas Vokietijos žiniasklaidoje minima kaip „mažoji Merkel“, rašo „Financial Times“.

Kiti galimi kandidatai į partijos vadovo vietą įvardijami kaip Jensas Spahnas, Vokietijos sveikatos ministras, ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, teigiama Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose.

Naujojo partijos lyderio rinkimai numatyti partijos konferencijoje Hamburge gruodžio 2 d.

Ponia Merkel patvirtino, kad kol kas liks Vokietijos kanclerės poste, tačiau jos sprendimas palikti CDU tikrai iššauks grumtynes tarp galimų kandidatų į jos įpėdinius.

„Tai yra kiek netikėtas posūkis, nes anksčiau ji yra sakiusi, kad abiejų postų atskyrimas susilpnintų jos kaip kanclerės poziciją“,– CNBC sakė Gregas Fuzesi, „JP Morgan“ ekonomistas.

Kai kurie ekspertai buvo skeptiški dėl to, ar p. Merkel pavyks išbūti visą ketvirtą kadenciją kanclerės poste.

„Jeigu jai pavyks likti kanclerės pozicijoje po to, kai CDU išsirinks naują lyderį, greičiausiai jau gruodžio 7 dieną, jos politinė įtaka vis tiek jau bus sumenkusi“,– CNBC situaciją komentavo Holgeras Schmiedingas, „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas.

Vaidmuo Europai

Ponios Merkel vaidmuo Europoje ypač sustiprėjo po 2005 m., kai ji padėjo ES išlaviruoti iš euro zonos skolų krizės ir 2015 m.  atvėrė Vokietijos duris migrantams, toks Vokietijos kanclerės žingsnis vis dar skaldo tiek Bendriją, tiek pačią Vokietiją.

„Mes matome tebesitęsiančias p. Merkel klaidas nuo 2015 m. migrantų krizės: tvirtą, bet stabilų jos politinės galios mažėjimą. Greičiau tai yra ne tebesitęsiančio nestabilumo Vokietijoje ir Europoje tąsa, tačiau aiškaus lyderio trūkumas“,– teigė Carstenas Nickelas, „Teneo“ vykdantysis direktorius.

Ponios Merkel silpna politinė padėtis namuose gali užkirsti jai galimybes lyderiauti Europos Sąjungoje (ES) tuo metu, kai Bendrija išgyvena daug iššūkių, tokių kaip „Brexit“, Italijos biudžeto krizė ir tikimybę, kad populistinės jėgos susišluos rinkėjų palankumą kitų metų gegužės mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.