Lietuvos politikai ir politologai: JAV pasitraukimas iš branduolinės sutarties gali sukelti įtampą

Ministras pirmadienį teigė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą laiko spaudimu Maskvai.

„Tai vertinčiau kaip spaudimo priemonę Rusijai paisyti tos sutarties, nes jau ketvertą metų yra faktų, kad Rusija pati nesilaiko šios sutarties“, – BNS sakė p. Linkevičius.

„Žiūrėsime, kas bus po derybų, kokia bus situacija. Matysime po derybų Maskvoje, galbūt situacija bus kitokia“, – kalbėjo jis.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad susitarimas „turi likti, jeigu visos šalys jo paiso“.

Maskvoje pirmadienį viešintis JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas čia praleis dvi dienas.

Jis į Rusijos sostinę atvyko p. Trumpui paskelbus, kad Vašingtonas pasitrauks iš 1987 m. tarp JAV ir Sovietų Sąjungos sudarytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.

Prezidento teigimu, Maskva jau daug metų pažeidinėja šį susitarimą, nors Rusija tai neigia ir grasinimą laiko pavojingu.

Pagal sutartį JAV ir Rusijai draudžiama turėti, gaminti ir bandyti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias branduolines raketas, galinčias nuskrieti nuo 500 iki 5.500 km.

Ponas Linkevičius teigė, kad JAV pasitraukimas iš susitarimo galėtų paskatinti ginklavimosi varžybas ir papildomą įtampą.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis BNS sakė, kad JAV prezidento žingsnis yra „blaivinantis“, nors ir „neveda prie nieko gero“.

„Galime pasakyti, kad tai yra tam tikra tiesos valanda – kaip tu nori gyventi, gerbiamas pasauli? Su tais melagiais ir sukčiais, kurie laužo principus ir dar tyčiojasi iš tavęs, kam tu mėgini laikytis tų principų?“ – kalbėjo profesorius.

Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, BNS teigė, jog ginkluotės kontrolės susitarimai leidžia palaikyti pasitikėjimą tarp konkuruojančių valstybių, todėl JAV pasitraukus iš sutarties atsirastų „mažiau prognozuojamumo, nuspėjamumo ir skaidrumo“.

„Jeigu žengiame į atviras ginklavimosi varžybas, vadinasi, NATO ir pavienės Europos valstybės turės labai permąstyti savo gynybos planus. Nes jeigu dabar tai buvo daroma puse lūpų, tai nuo šiol – viskas“, – tvirtino karybos ekspertas.

Pasak jo, vidutinio nuotolio raketų atsiradimas Europos pašonėje skatintų ją daug investuoti į priešraketinę gynybą.

Tuo metu Baltijos jūros regione NATO gali būti priversta keisti „visą bendrą karinę laikyseną“, sakė p. Šlekys.

„Priešraketinė sistema yra integrali NATO gynybos politikos dalis ir jie tai vysto, bet tai (JAV pasitraukimas – BNS) gali versti NATO peržiūrėti visą karinę politiką“, – kalbėjo analitikas.

Tomas Janeliūnas, VU profesorius, politologas, savo feisbuko paskyroje išreiškė nuomonę, kad nors JAV žingsnis yra kiek netikėtas,„bet logiškas ir gana neblogai įsipaišo į bendrą Trumpo administracijos poziciją (ypač – stiprinti branduolines JAV pajėgas ir branduolinio atgrasymo dėmenį)“. „Tai, žinoma, padidins bendrą įtampos lygį pasaulyje, tačiau tam šis sprendimas ir skirtas. Sekant atgrasymo logika, tai būtinas žingsnis, kuris galiausiai turi vesti į JAV pranašumo įtvirtinimą prieš Rusiją ir Kiniją. Todėl sprendimas logiškas ir pagrįstas“, – mano politologas.

Rusija Karaliaučiuje yra dislokavusi trumpojo nuotolio branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“. Ekspertai teigia, kad jos gali pasiekti taikinius Lietuvoje.

JAV pasitraukimas iš branduolinės sutarties su Rusija taip pat siejamas su tuo, kad Kinija šiuo metu nevaržomai gali vystyti vidutinio nuotolio branduolinius pajėgumus.

Pekinas paragino Vašingtoną prieš traukiantis iš susitarimo „pagalvoti du kartus“.