Lenkijoje – savivaldos rinkimų testas šalies valdantiesiems

2015 m. beprecedentę daugumą laimėjusi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) jau kurį laiką nesutaria su ES dėl kontraversiškai vertinamų teisinės sistemos reformų, kurias kritikai vadina grėsme demokratijai.

Europos Komisija (EK) nusprendė dėl Lenkijos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ETT), nes naujasis Lenkijos įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo, EK įsitikinimu, pažeidžia teismų nepriklausomumo principą.

EK tvirtina, kad Lenkijos įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo nesuderinamas su Europos Sąjungos (ES) teise.

EK ne kartą pabrėžė, kad įspėjimai ir mėginimai užmegzti dialogą su Varšuva trunka beveik dvejus metus, ir paskelbė, kad Lenkijos teismų reforma yra akivaizdus pavojus teisės viršenybei. Ji iš esmės reiškia, kad šalies teismų kontrolę perima politikai.

Gruodį buvo imtasi beprecedenčio žingsnio ir Lenkijai inicijuota procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį.

Toks EK žingsnis gali vesti prie dar niekada nenaudotų sankcijų Lenkijai ir leistų įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES viršūnių susitikimus, tačiau, kad tai įvyktų, reikalingas vienbalsis pritarimas likusių 27 valstybių narių, o Vengrija jau dabar pareiškė, kad tokį sprendimą tikrai vetuotų.

Nesutarimai su ES

PiS tikina, kad reformos skirtos pažaboti korupciją ir reformuoja teisinę sistemą, kuri jau ilgą laiką neva persekioja Lenkiją dar nuo komunistinės eros laikų.

„Rinkimai yra testas didžiosioms partijoms dideliuose miestuose ir regionų tarybose prieš gegužės mėnesį vyksiančios EP rinkimus ir Lenkijos visuotinius rinkimus“,– AFP sakė Stanislawas Mocekas, Lenkijos mokslų akademijos politologas.

Nors PiS kol kas Lenkijoje turi palaikymą dėl šalies užtikrinto ekonomikos augimo ir valstybės skiriamų didelių socialinių išmokų, PiS bando užsitikrinti paramą ir regioninėse tarybose, tačiau, remiantis prognozėmis, kol kas neatrodo, kad „Teisė ir teisingumas“ juose dominuos.

PiS elektoratas savo partiją ir ypač jos lyderį Jaroslawą Kaczynskį mato kaip drąsų nacionalinių interesų gynėją.

Vis dėlto valdančiosios partijos reformos teismų sistemoje išryškino ir kritikus, kurie tikino, kad reformos neatitinka konstitucijos ir kelia didžiausią grėsmė Lenkijos demokratai nuo to laiko, kai subyrėjo komunistinis režimas 1989 m.

Apklausos rodo, kad PiS per dvejus balsavimo turus turi šiek tiek daugiau šansu negu kitos partijos laimėti miestuose. Prie balsadėžių lenkai eis sekmadienį, o antrasis turas numatytas lapkričio 4 d.

Pagrindinės dvi PiS politinės figūros p. Kaczynskis ir premjeras Mateuszas Morawieckis pastarosiomis savaitėmis telkė paramą PiS vietos kandidatams ir tikino, kad rinkėjai gali pasikliauti centrine Lenkijos vyriausybe Varšuvoje.

Tuo tarpu jaunosios kartos PiS politikai Patrykas Jakis ir Malgorzata Wasserman meta iššūkį liberalams ir kairiojo sparno politikams Varšuvoje ir pietiniame Krokuvos mieste.

Ponas Jakis šiuo metu eina Lenkijos teisingumo viceministro pareigas. Jo kampanija už „sąžiningą ir ambicingą Varšuvą“ nukreipta prieš kadenciją baigiančią liberaliojo sparno sostinės merę Hanną Gronkiewicz-Waltz, kurią persekioja kaltinimai korupcija.

Pono Jakio varžovas – liberalas Rafalas Trzaskowskis, buvęs ministras ir EP narys, į rinkimus einantis su šūkiu „Varšuva visiems“, kuris labai skiriasi nuo PiS skaldančios retorikos.

Beje, opozicijos politikai šią savaitę apkaltino PiS skleidžiant baimę visuomenėje, kai pasirodė vienas iš partijos rinkimų kampanijai skirtų reklaminių vaizdo klipų, kuriame teigiama, kad laimėjus centro partijos „Pilietinė platforma“ (PO) nariams, šalį užplūs pabėgėliai. 

Mūšis provincijose

Provincijose PiS turi rimtą konkurentę agrarinę Lenkijos liaudies partiją (PSL), kuri kaimiškose vietovėse dominuoja jau ne vieną dešimtmetį. Vietos valdžiai tenka svarbus vaidmuo skirstant ES finansinę paramą žemės ūkiui ir regioninei plėtrai, todėl čia užsitikrinti dominavimą svarbus PiS uždavinys.

„AFP“ kalbinti ekspertai teigia, kad p. Kaczynskis tikisi Katalikų bažnyčios paramos, kad vietos rinkėjus sugebėtų įtikinti PiS partijos pranašumu. Analitikai teigia, kad provincijų rinkėjai Lenkijoje įprastai yra uolūs katalikai.

Lenkai prie balsadėžių skubės nuo 7 val. (8 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas tęsis iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.