Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių

Publikuota: 2018-10-19
1960 m. Kaune pastačius hidroelektrinę beveik 25 m aukščio jos užtvanka atkirto apie 60% praeivių žuvų, tokių kaip lašišos, šlakiai ar žiobriai, nerštaviečių. Eriko Ovčarenko (15min.lt / „Scanpix") nuotr.
1960 m. Kaune pastačius hidroelektrinę beveik 25 m aukščio jos užtvanka atkirto apie 60% praeivių žuvų, tokių kaip lašišos, šlakiai ar žiobriai, nerštaviečių. Eriko Ovčarenko (15min.lt / „Scanpix") nuotr.

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės užtvankos pastatyti žuvitakį. Nevyriausybininkai rado ir užtarėją – Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Tačiau Aplinkos ministerija sako, kad toks projektas būtų pernelyg brangus, o jo nauda – smarkiai abejotina.

1960 m. Kaune pastačius hidroelektrinę beveik 25 m aukščio jos užtvanka atkirto apie 60% praeivių žuvų, tokių kaip lašišos, šlakiai ar žiobriai, nerštaviečių. Šios žuvys Nemunu migruodavo neršti į Merkio upės baseiną.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę žuvitakio per Kauno HE klausimas į viešumą iškildavo bent kartą per dešimtmetį, tačiau iki realaus projekto taip nė karto ir nebuvo priartėta.

Dabar žuvitakio idėją vėl kelia nevyriausybinė organizacija „Lašišos dienoraštis“. Už lašišų populiacijos atstatymą ir išsaugojimą kovojantys jos nariai šiuo klausimu jau kalbėjosi tiek su Aplinkos ministerijos vadovybe, tiek su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Pastarasis agituoja, kad Vyriausybė turėtų kuo skubiau imtis žuvitakio per Kauno HE užtvanką projekto, tačiau Aplinkos ministerijos specialistai nukerta, jog toks žuvitakis lašišų ištekliams gali turėti daugiau žalos nei naudos.

Nori keisti visuomenės požiūrį

Kęstutis Klimavičius, vienas asociacijos „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjų, sako suprantantis, kad tokie projektai kaip žuvitakis per Kauno HE užtvanką greitai neatsiranda. Jis teigia, kad asociacija pirmiausia siekia visuomenės sąmonėje įtvirtinti nuostatą, jog žuvitakis yra reikalingas.

„Suprantama, žmonės, kurie šioje temoje daug nesupranta, gali galvoti, kad tai dar viena pinigų vagystė. Norime akcentuoti, kokią naudą, žuvitakis suteiktų, tuomet galbūt ir iš visuomenės atsiras spaudimas valdžiai tokio projekto imtis. Tikime, kad anksčiau ar vėliau žuvitakis atsiras, nes kito kelio nėra – arba jis, arba užtvankos išardymas“, – tvirtina p. Klimavičius.

Su p. Matjošaičiu susitikę „Lašišos dienoraščio“ nariai vėliau feisbuke išplatino vaizdo įrašą, kuriame Kauno meras dėsto, jog žuvitakis per Kauno HE užtvanką yra būtinas.

„Ko nepadarė sovietai, turėtų padaryti dabartinė valdžia. Yra energingas Aplinkos ministras, turėtų tuo užsiimti. Tai būtų didelė nauda ir šaliai, ir miestui. Bet HE yra Vyriausybės nuosavybė, ji tai turėtų ir daryti“, – aiškina p. Matijošaitis.

Tiesa, Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, VŽ nurodo, kad aiškios pozicijos dėl žuvitakio per Kauno HE užtvanką reikalingumą neturi.

Tuo metu Kauno meras „Lašišos dienoraščio“ vaizdo įraše teigia, kad žuvitakis per Kauno HE užtvanką nebūtų brangus projektas.

„Man net gėda, jog nuo pat pirmos dienos nesiėmiau, kad ši idėja būtų iškelta, kad nedaužiau premjerui ar kažkur kitur į duris. Tai ne mūsų paslauga gamtai, o pareiga“, – aiškina p. Matijošaitis.

Brangu ir neefektyvu

Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas, su Kauno mero nuomone dėl žuvitakio kainos nesutinka. Pasak jo, toks žuvitakis kainuotų keletą milijonų eurų, o naudos praktiškai neduotų.

„Kuo aukštesnė užtvanka, tuo sunkiau įrengti efektyvų žuvitakį. Žuvitakio, suteikiančio galimybę žuvims migruoti nerštui į upės aukštupį neužtenka. Ne mažiau svarbu ir sudėtinga įrengti žuvitakį šioms žuvims ir jų jaunikliams saugiai nusileisti nuo užtvankos, kad galėtų grįžti į jūrą. Žuvitakių, žuvims migruoti į Nemuno vidurupį ir joms nusileisti iš Kauno marių į Nemuną įrengimas preliminariai kainuotų ne vieną milijoną eurų. Norint atstatyti išnykusią lašišų populiaciją Nemuno vidurupyje tektų arba nutraukti lašišų dirbtinį veisimą kitose Lietuvos upėse, arba gerokai padidinti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų žuvivaisai kiekį“, – sako p. Graičiūnas.

Pasak jo, laisvų ES paramos ar valstybės biudžeto lėšų tokiam projektui nėra. Pašnekovas sako, kad finansuoti žuvitakių įrengimą per Kauno HE užtvanką būtų galima iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ar kitų ES paramos lėšų. Bet tokiu atveju tektų atsisakyti žuvitakių įrengimo, rekonstrukcijos ar migracijos kliūčių pašalinimo Vokės, Šventosios, Jūros, Siesarties, Verknės, Šalpės ir kitose mažesnėse upėse.

„Žuvitakių per Kauno HE užtvanką statyba yra itin brangus ir rizikingas projektas, kuris būtų ne tik, kad ekonominiu požiūriu labai brangus, bet gali būti net ir ekologine prasme žalingas. Tektų daugiau sugauti ir panaudoti žuvivaisai į nerštą plaukiančių lašišų reproduktorių, taip nutraukiant natūralų jų nerštą, o dirbtinėmis sąlygomis išaugintų ir Nemuno vidurupyje išleistų jauniklių išgyvenamumas būtų itin mažas dėl sudėtingų migracijos sąlygų per Kauno marias“, – aiškina ministerijos specialistas.

Jo teigimu, didelė tikimybė, kad 6.350 ha ploto, 80 km ilgio Kauno marios, kuriose gausu lydekų, sterkų, šamų ir kitų plėšriųjų žuvų taptų ekologiniais spąstais migruojančioms žuvims.

„Net ir įrengus žuvitakius migracijai aukštyn ir žemyn, didžiulis stovinčio vandens telkinys aukščiau užtvankos trukdytų žuvims susiorientuoti, kuria kryptimi migruoti. Tvenkinyje klaidžiojantys lašišinių žuvų jaunikliai taptų lengvu grobiu plėšriosioms žuvims“, – vardija p. Graičiūnas.

Jo nuomone, lėšas, kurių reikėtų žuvitakio statybai, efektyviau būtų nukreipti turimam Lietuvos lašišinių upių potencialui išnaudoti ir lašišinių žuvų apsaugai stiprinti. Pašnekovas pažymi, kad Vandenų srities plėtros 2017-2018 m. programoje yra numatyta pagerinti žuvų migracijos sąlygas 20-yje vietų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sankcijos Rusijai: kodėl izoliacija neįmanoma? Premium

Ji leidžia raketas, kurios skrieja 2 km per sekundę greičiu ir gali pataikyti į taikinius, kurie lekia...

Apylinkių rinkimų komisijoms trūksta maždaug šimto narių 1

Savivaldos rinkimams besirengianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukia signalų, kad dalyje...

Statyba: keičiasi energinio naudingumo reikalavimai  3

Nuo šių metų vasario 1-osios kečiasi energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams.

E. Gentvilas siūlo nutraukti Seimo tyrimą dėl galimos politinės korupcijos 5

Eugenijus Gentvilas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys liberalas siūlo nutraukti šios komisijos...

Vilnius gedi kartu su Gdansku 4

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 17

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 40

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 1

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Teisės viršenybės nepaisančios šalys rizikuos netekti ES paramos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl ES fondų mokėjimų sustabdymo esant rimtiems...

Verslo aplinka
2019.01.18
Rekordiškai ilgas JAV vyriausybės paralyžius paveiks ir šalies ekonomiką Premium 2

Nors rekordiškai ilgas JAV vyriausybės uždarymas jau atsiliepia šalies ekonomikai, rizikuojama, kad tolesnis...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau