Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai

Publikuota: 2018-10-18
Atnaujinta 2018-10-18 22:56

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai. BNS pateikia po tris svarbiausias kiekvieno iš kandidatų pozicijas:

V. Ušackas:

* Svarbu susitarti, į kurias Lietuvos proveržio sritis mes norime investuoti tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšas.

* Būtina užtikrinti JAV karinių pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir stiprinti santykius su šia šalimi.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

* Lietuva turėtų kalbėtis ne tik su draugais, bet ir su priešais, platus draugų tinklas yra svarbus Lietuvai.

I. Šimonytė:

* Svarbu kalbėti apie platų socialinį kontraktą, kuris apimtų visas visuomenei svarbias sritis.

* Lietuva turėtų užtikrinti savo saugumą stiprinant savo gynybinius pajėgumus ir santykius su sąjungininkais.

* Lietuvai kaip mažai valstybei svaru siekti, kad pasaulis laikytųsi sutartų taisyklių.

Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas dalyvauja TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose. Partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės kandidatą galės rinkti lapkričio 3-4 dienomis. Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę. Naujausios apklausos rodo, kad abiejų politikų reitingai yra panašūs, už juos šiuo metu žada balsuoti po 10% rinkėjų.

Politologas: Ušacko įvaizdis – aukšto lygio strategas, I. Šimonytė – arčiau žemės

Dėl konservatorių kandidato į prezidentus nominacijos kovojantys Ušackas ir Šimonytė kuria skirtingus įvaizdžius, bet jų pozicijos ir politika daugeliu atžvilgiu sutampa, sako politologas.

„Visi matė skirtumą įvaizdžio, kurį bandė pateikti kandidatai. Ponas Ušackas yra grand lygmens strategas, bent jau toks įvaizdis formuojamas, aukščiausiame lygmenyje globali politika formuojama. Ponios Šimonytės vykdoma politika yra arčiau žemės, atsižvelgiant į realybę, suvokiant savo apribojimus, trūkumus ir kitus dalykus“, – ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje pasibaigus pirmiesiems kandidatų debatams sakė užsienio politikos ekspertas Laurynas Jonavičius.  

„Tai nereiškia, kad kuris nors įvaizdis geresnis, bet jis formuojamas skirtingai. Tačiau turinio prasme daug kas sutampa, neskaitant to, kad kalbama skirtingais lygmenimis“, – pridūrė jis.

Pono Jonavičiaus vertinimu, labiausiai p. Ušacko ir p. Šimonytės pozicijos per debatus išsiskyrė dėl požiūrio į Rusiją, Baltarusiją.

„Skirtumas tas, kad ponios Ingridos politika būtų iš esmės tęstinumas to, kas vyksta dabar, pernelyg nieko nekeičiant ir suvokiant, kad yra labai realūs apribojimai. Pono Ušacko yra ambicija pakeisti politiką, įvesti tam tikrų naujovių. Kalbėta apie kalbėjimąsi su tuo pačiu Aleksandru Lukašenka, plius su Rusija, bet ne su režimu, o su Rusijos visuomene“, – skirtumus vardijo politologas.

Jis sukritikavo buvusio Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijoje Ušacko poziciją, kad būtina palaikyti ryšius, bendradarbiauti su demokratinėmis jėgomis kaimyninėje šalyje.

„Man iš karto kiltų klausimas, kaip į Lietuvą reaguotų Rusija, jeigu mes ir toliau skelbtume ten demokratijos plėtrą, remtume visus opozicionierius ir bandytume palaikyti pragmatiškus ekonominius santykius. (...) Tai galbūt skamba gerai, idealistiškai teisingai, bet realiai neįmanomas procesas šiuo metu. Bandydami investuoti į ateitį per tą demokratizaciją, mes tik užkirstume tiems veikėjams Rusijos viduje ką nors padaryti, pasiekti, nes jie būtų dar labiau persekiojami“, – sakė p. Jonavičius.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad neatitiko pretendentų kuriamas įvaizdis ir pažiūros.

„I. Šimonytė pasakė, kad jos vienas iš didelių privalumų yra drąsa (...). V. Ušackas sakė, kad jo didžiausias privalumas yra patirtis. Kai taip pasakoma, lyg ir norisi tikėtis, kad vienas bus racionalus išskaičiuojantis, o kitas drąsus remsis labiau emocija ir ambicija. Po šio pasakymo viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – tvirtino p. Šešelgytė.

Karybos ekspertas Deividas Šlekys pažymėjo, kad kalbant apie gynybos finansavimą p. Ušackas pasirodė ambicingesnis, nes buvo už tai, jog anksčiau nei 2030 metais reikėtų pasiekti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai.

Kita vertus, ekspertas suabejojo, ar p. Ušacko siekis Lietuvoje nuolat dislokuoti JAV karius sustiprintų šalies saugumą.

Šimonytė po priekaištų dėl pensijų Ušackui priminė, kad Vyriausybėje jie dirbo kartu

Ponia Šimonytė, pirminiuose konservatorių prezidento rinkimų debatuose ketvirtadienį iš oponento Vygaudo Ušacko sulaukusi priekaištų dėl nurėžtų pensijų, priminė, kad jiedu ministrais dirbo toje pačioje 2008-2012 metų Vyriausybėje.

„Maža bėdelė, jūs pats buvote Andriaus Kubiliaus Vyriausybės narys“, – pastebėjo p. Šimonytė.

Taip ji atsakė į p. Ušacko repliką, kad Lietuvoje lankęsis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka „padėjo mums atgaivinti Klaipėdos uostą, o ne taip kaip jūs – raižyti pensijas ir biudžetą“.

Ponas Ušackas dirbo užsienio ministru finansų ir ekonominę krizę sprendusioje premjero Andriaus Kubiliaus vadovautoje Vyriausybėje. Joje finansų ministrė buvo p. Šimonytė, 2009 metais pakeitusi buvusį finansų ministrą Algirdą Šemetą. Ponas Ušackas pasitraukė iš ministro posto 2010 metais po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo.

Ponia Šimonytė prieš tai atkreipė dėmesį, jog kalbėti apie Baltarusijos savarankiškumą nuo Rusijos yra sunku.

„Turint omenyje gynybinius integracijos lygius, kurie yra toje pačioje Baltarusijoje su Rusija ir kai kuriuos sprendimus, aš manau, kad mums sudėtinga gali būti kalbėti apie konstrukciją „kad netaptų“ (Rusijos dalimi-red.)“, – sakė p. Šimonytė.

Ponas Ušackas ją tuomet ėmė kritikuoti dėl užsienio politikos ambicijų stokos: „Tada nėra nei ambicijos, nei jokio tikslo, jeigu mes viską atiduodam, tai ką mes čia darom? Koks jūs vadovas norite būti, jeigu viską atiduodate aplinkui?“

Ušackas kviečia Lietuvą jungtis prie ES kariuomenės, Šimonytė siūlo neskubėti

Ponas Ušackas ragina Lietuvą pasekti dalies Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir jungtis prie buriamų ES intervencinių pajėgų.

Jo oponentė Šimonytė sako, kad ES neturėtų dubliuoti NATO karinės integracijos srityje, bet neatmeta, kad klausimą reikėtų svarstyti. 

Ponas Ušackas pripažįsta būtinybę išlaikyti gerus transatlantinius santykius, bet, anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad „kai kurie Donaldo Trumpo pareiškimai įneša nestabilumo“.

„Nereikia sumesti visų kiaušinių į vieną dėžutę: mums reikia būti Europos Sąjungos avangarde integracijos gynybinėje srityje. Šia prasme kritikuoju dabartinės Lietuvos vadovybės pasyvią poziciją ir nedalyvavimą Europos intervencinės iniciatyvos pajėgose. Nes tai padėtų mums būti sprendimų branduolyje, išlaikyti ypatingai artimus svarbius santykius su Didžiąja Britanija, kuri išstojant iš ES, lieka šioje sąrangoje“, – trečiadienį TS-LKD debatuose kalbėjo diplomatas.

„Jei Estija gali, kodėl Lietuvos ten nėra? Tai nėra išmintingas, tai nėra ambicingas sprendimas, kurio Lietuva nusipelno“, – pridūrė p. Ušackas.

Ponia Šimonytė sutinka, kad ES turi savo privalumų prieš NATO dėl kai kurių sprendimų, ji pritartų integracijai kitose srityse, bet ne karinėje.

„Nemanau, kad reikėtų svarstyti sprendimus, kurie kažkokiu būdu dubliuotų tai, ką šiandien daro NATO. Nes NATO daro tai, ką turi daryti, ji yra pagrindinė gynybinė organizacija. ES turime ieškoti tai, ką mes vadiname papildomumu, bet ne konkurencija“, - svarstė parlamentarė.

„Manau, kad reikia svarstyti šį klausimą, bet neturiu lengvo atsakymo“, – teigė p. Šimonytė, paklausta, ar Lietuva turėtų prisijungti prie Europos intervencinių pajėgų.

Ponia Šimonytė taip pat sako iš principo pritarianti visuotiniam karių šaukimui Lietuvoje, tačiau pabrėžia, kad tam reikėtų įvertinti ir kariuomenės pajėgumus priimti daugiau šauktinių, ir užtikrinti finansavimą.

„Jei mes to neužtikriname, galime paskelbti visuotinį šaukimą ir paskui nežinoti, ką su tuo daryti (...). Reikia viską matyti kontekste, bet iš principo – taip“, – sakė pretendentė į kandidates rinkimuose, klausiama, ar palaiko visuotinio šaukimo idėją.

Ponas Ušackas sako palaikantis dabartinę mišrią sistemą, kai kariuomenėje tarnauja profesionalai, šauktiniai, savanoriai, juos papildo šauliai, tačiau visuotinio šaukimo būtinybę vertintų atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį.

„Ar įvesti visuotinę tarnybą, vertinčiau pagal geopolitinę padėtį aplinkoje, vertinčiau pagal tai, ką mums pataria Lietuvos geriausi generolai ir priimčiau sprendimą. Manau, kad šiuo metu labiausiai reikia investuoti į Lietuvos pilietį, jauną Lietuvos žmogų, skiepijant ir ugdant jame sveiką gyvenimo būdą, sportą, pilietiškumą, meilę ir pagarbą savo istorijai“, – aiškino jis.

Ušackas: nematau, kad Rusija keltų tiesioginę karinę grėsmę Baltijos šalims

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Ušackas teigia nemanąs, kad Rusija keltų tiesioginę karinę grėsmę Baltijos šalims, ir kritikuoja savo varžovės Šimonytės poziciją, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai.

„Aš nematau, kad šiuo metu Rusija keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims. Ne tik aš nematau, bet ir Pentagonas nemato, ir NATO“, – kalbėdamas apie santykius su Rusija tvirtino p. Ušackas.

„Patikėkite iš mano patirties, iš mano bendravimo Vašingtone ir kitur, Kremlius supranta raudonas linijas, mes esame už raudonų linijų“, – pabrėžė jis.

Daug metų diplomatu dirbęs politikas teigė, kad būdamas prezidentu daugiau investuotų į gynybą, bet Rusijos nevadintų grėsme ir teroristine valstybe.

„Ką aš keisčiau? Daugiau investuočiau į gynybą, nevadinčiau rusų grėsme, kaip Ingrida buvo užsiminusi viename savo interviu, nelyginčiau Rusijos ir nevadinčiau teroristine valstybe, pavadinant visus rusus teroristais. Be abejo, investuočiau į Rusijos demokratinę ateitį. Procesai kinta, V. Putinas nebus amžinai, dėl to mums reikia išlaikyti tiltus, tuos tiltus, apie kuriuos kalbėjo popiežius Pranciškus“, – aiškino p. Ušackas. 

Jo teigimu, šiuo metu nėra pavojaus, kad Rusija pradėtų karą su Lietuva.

„Yra rizika, kad dėl žmogiškų klaidų gali nukristi lėktuvas, kaip Šakiuose buvo 2005 metais arba kai tankai buvo įvažiavę į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos. Tada klausimas, ar yra ryšys, kad tas nelaimingas atvejis nevirtų tragedija ir kariniu konfliktu“, – sakė konservatorius.

Reaguodama į oponento kritiką p. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Rusija grėsme įvardyta 2016 metų JAV saugumo strategijoje ir ji tam pritarianti bei nematanti prielaidų, kad Rusijos elgesys galėtų keistis artimiausiu metu.

„Jeigu kas nors bando nuolat tas taisykles perbraižyti, jeigu tada, kada žmonės žaidžia šachmatais ateina trečias žmogus, paima šachmatų lentą ir trenkia tiems žmonėms per galvą, akivaizdu, kad kalbėti apie normalų dialogą yra labai sunku“, – Rusijos elgesį apibūdino p. Šimonytė.

„Jeigu sakome, kad visi esame nesusipratimai – du turistai kažką nunuodijo, kažkas netyčia numušė lėktuvą, gavęs nežinia iš kur BUK'ą. Krymo okupacija, čia yra koks žmogiškas veiksnys?“ – oponento logika stebėjosi politikė.

„Ar jūs tikrai tikite, kad Rusija užpultų NATO valstybę šiuo metu? Tai kam mes tada esame NATO? Kodėl mes įstojome į NATO? Nes mes tikime kolektyvinės gynybos garantijomis. Bet turime daryti viską, kad nebūtų sukurtos prielaidos čia įvykti kariniam konfliktui“, – p. Šimonytei atkirto p. Ušackas.

Konservatorių kandidatai į prezidentus: CŽV kalėjimo byloje reikia teisėsaugos atsakymų

Konservatorių kandidatai į prezidentus Šimonytė ir Ušackas sako, kad CŽV kalėjimo tyrime teisėsaugos institucijos turėtų atsakyti, kas leido vykdyti pažeidimus ar slėpė informaciją.

Ponia Šimonytė tvirtino, kad Lietuva turėtų vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą (EŽTT) išmokėti kompensaciją vienam iš kalinių, tačiau dėl to, ar vykdyti EŽTT nurodymą tęsti tyrimą, apsispręsti paliktų Lietuvos teisėsaugai.

„Manau, kad tą turi spręsti prokuratūra, teisinės institucijos. O klausimas, kuris man šiuo atveju yra svarbesnis ir įdomesnis – kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, kai aukščiausi šalies vadovai galėjo nežinoti apie tokius įvykius“, – teigė ji.

Ponas Ušackas akcentuoja, kad CŽV kalėjimo byla „padarė daug reputacinės žalos Lietuvai“ bei turėjo reikšmingą neigiamą poveikį santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.

„Nežinau, ar prezidentė (Dalia Grybauskaitė - BNS) tyčia, ar netyčia tai darė, bet tai turėjo labai neigiamą poveikį mūsų santykiuose su saugumo garantijas teikiančia šalimi“, – sakė V. Ušackas.

Jis taip pat apgailestauja, kad Lietuva negynė tuometinės parlamentinio tyrimo išvados.

„Jei jau taip išėjo, kad Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, mes turime vykdyti ir ne tik vykdyti, bet ir išsiaiškinti tuos, jeigu taip buvo, kas elgėsi ne pagal teisę ir leido vykti žmogaus teisių pažeidimams“, – sakė p. Ušackas.

Anot jo, Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje jam būnant užsienio reikalų ministru, saugumo pareigūnai patikino, jog minimos patalpos Antaviliuose „buvo naudojamos kitai paskirčiai“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Antradienį nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 159 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo trečiadienį paskelbti...

Po spaudimo G. Schroederis atsisako narystės „Gazprom“ stebėtojų taryboje

Gehardas Schroederis, buvęs Vokietijos kancleris, besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis...

Statybos inspekcijos užduotį pavedė verslui, bet apgalvojo ne viską Premium

Nuo gegužės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija verslui perleido pareigą tvirtinti...

G. Sorosas: V. Putinas turi būti nugalėtas kuo greičiau, jei pasaulis nori išsaugoti civilizaciją

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali reikšti „trečiojo pasaulinio karo“ pradžią, o Vladimiras Putinas, Rusijos...

Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 2

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip...

Vakarų spaudžiama Rusijos ekonomika – virš vandens, bet tik laikinai Premium

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje agresorė šiuo metu yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Nepaisant...

Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
05:45
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
05:00
G. Nausėda: Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią

Su Irakliu Garibašviliu, Sakartvelo premjeru, Davoso pasaulio ekonomikos forumo paraštėse antradienį...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
G. Nausėda: saugykla, jungtys ir terminalai yra trejybė, kuri leidžia sukurti energetinę nepriklausomybę

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Seimas linkęs įpareigoti darbdavius suteikti papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams

Seime kelią skinasi siūlymas dėl papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams. Ketinama tėvams, auginantiems...

Vadyba
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
Bandydamos taisyti Turkijos poziciją, Švedijos ir Suomijos delegacijos vyksta į Ankarą

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri...

Verslo aplinka
2022.05.24
Moldovos prorusiškas eksprezidentas I. Dodonas sulaikytas už valstybės išdavystę 1

Moldovos pareigūnai antradienį sulaikė buvusį šalies prorusišką prezidentą Igorį Dodoną, kuris įtariamas...

Verslo aplinka
2022.05.24
VMR: užtverti labiausiai pažeidžiami sienos su Baltarusija ruožai

Nepraėjus nė metams nuo Minsko režimo surengtos hibridinės atakos pradžios, užtverti visi labiausiai...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK vadovė Davose pažadėjo dar daugiau finansinės pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos (EK) vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis strategine...

Verslo aplinka
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku