Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Publikuota: 2018-10-18

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis nepakankamai atspindi galimas kilti rizikas ir nesprendžia esminių socialinių bei ekonominių problemų. Tuo metu valdantieji kartoja, kad biudžeto projektas yra pakankamai atsargus, subalansuotas ir atspindintis realijas.

Pateikė projektus Seimo teismui

Ketvirtadienį Vyriausybės atstovai pateikė Seimui 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus. Nors valstybės biudžetas išlieka deficitinis, viešųjų finansų perteklius kitąmet turėtų siekti apie 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) – bemaž 200 mln. Eur.

Biudžetą dabar narstys Seimo frakcijos ir komitetai. Į plenarinį posėdį jis grįš lapkričio 22-ąją.

Tačiau parlamentarai jau dabar aktyviai reiškia nuomones dėl svarbiausiojo metų finansinio dokumento. Opozicija, kaip įprasta, negaili kritikos biudžeto projektui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Išorinė biudžetinė aplinka nėra palanki: įtampą kelia pastarieji Europos Sąjungos sukrėtimai, planuojamas „Brexit“, Europos Centrinio banko politikos pasikeitimas – planuojama nustoti spausdinti pinigus ir didinti palūkanas. ES parama Lietuvai pastaruosius dvejus metus vaidino labai didelį vaidmenį investicijose ir ekonomikos augime. Gali būti taip, kad ES parama gali būti koreguota ir tai gali labai atsiliepti mūsų investicijoms ir ekonomikos augimui“, – pareiškė liberalas Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas.

Anot jo, kitų metų biudžete mažai esminių gerų pakeitimų smulkiajam verslui, netgi atvirkščiai – biudžeto projekte liberalai randa paslėptų grėsmių: esminė patentų sistemos korekcija, inventorizuota daug sričių, keičiasi mokestinės bazės apskaičiavimas.

„Stambusis verslas tam tikrus pokyčius gali pajusti, kai bus bandoma įdiegti europinę pelno bazės skaičiavimo sistemą, kuri gali padidinti kaštus ir sumažinti konkurencingumą“, – įsitikinęs p. Glaveckas.

„Didelė problema išlieka darbo jėgos trūkumas ir darbo jėgos kainos augimas. Tempai tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo išlieka nelabai geri. Darbo jėgos trūkumas auga greičiau nei atlyginimai ir tuo pačiu metu vienas iš pagrindinių ekonomikos rodiklių – darbo našumas – nekyla taip sparčiai kai darbo užmokestis. Kitais metais ta disproporcija bus dar ryškesnė“, – pridūrė jis.

Nustebo dėl spartaus pristatymo

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovas Juozas Olekas mano, kad valstiečių-žaliųjų „suformuotas valstybės biudžeto projektas nesprendžia esminių problemų: pajamų ir socialinės atskirties – labiausiai kyla didžiausias pajamas gaunančių žmonių uždarbiai“.

„Vyriausybė deklaruoja, kad pajamos į biudžetą yra didelės ir net galima jas mažinti, ką jie ir padarė savo mokesčių sistemos pertvarka, taigi, racionalių paaiškinimų, kodėl pajamos dirbantiems viešajame sektoriuje neturėtų didėti, nėra“, – pareiškė jis.

Socialdemokratų nuomone, „krizė viešajame sektoriui pagaliau turi baigtis“, bet esą pateiktasis biudžeto projektas „ne tik nesprendžia viešojo sektoriaus darbuotojų problemos, bet atvirkščiai – jas gilina“.

Konservatorius Andrius Kubilius stebėjosi, kad finansų ministras Vilius Šapoka valstybės biudžetą pristatė Seimui vos per kelias minutes. „Ar neturite kuo pasigirti, ar bijote ką nors pripainioti?“ – retoriškai klausė jis ministro.

Kita konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad „žiūrint į biudžetą, matomas didelis pajamų augimas, tačiau pagrindinius didžiųjų miestų pajamos auga tik geriausiu atveju 1-2% o infliacija kitais metais numatyta 2,2%“.

Tėvynės sąjungos atstovas Andrius Kupčinskas priekaištavo Vyriausybei, kad nebuvo atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos teiktus pasiūlymus ir prognozavo, kad savivaldai kitais metais teks gyventi iš greitųjų kreditų: „48 savivaldybėms iš 60 gyventojų pajamų mokesčio pajamos mažėja. Akivaizdu, kad biudžeto didėjimai daugiausia pasireikš didmiesčiuose, o mažos savivaldybės, kurios jau dabar stengiasi pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, mokytojus, suteikia būstą ir kompensuoja persikėlimo išlaidas, iš tikrųjų ir toliau vargs.“

Atmetė opozicijos priekaištus

Tuo metu valdančiųjų atstovai atmetė opozicijos kritiką biudžetui. Ponas Šapoka teigė, kad projektas yra racionalus ir atitinkantis ekonomines realijas. Be to, pasak finansų ministro, viešieji finansai ne tik bus pertekliniai, bet ir užtikrins atidėjimus į rezervą, kuris galėtų tapti „finansine pagalve“ kilus krizei.

„Valstietis-žaliasis“ Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad biudžetas bus socialiai orientuotas, nes „ne tik vidutiniškai 8% didės senatvės pensijos, bet ir bus padidinti vaiko pinigai, bus skirta daugiau lėšų biudžetininkų atlyginimams kelti, didėja ir minimali mėnesio alga, bus skirti didesni asignavimai jaunoms šeimoms įsikurti provincijoje“. Opozicijos priekaištus jis vadino „politiniais žaidimais“.

Premjeras Saulius Skvernelis atmetė oponentų priekaištus, kad biudžetas yra orientuotas į artėjančius kitų metų rinkimus.

„Jeigu jis būtų rinkiminis, turbūt būtų su deficitu ir neatsakingai taškant lėšas į kairę ir į dešinę. Dabar to nėra – biudžetas visiškai atitinka finansinio tvarumo ir fiskalinės drausmės reikalavimus“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku