Lietuva pasauliniame konkurencingumo tyrime smuktelėjo iš 38 į 40 vietą

Pagal PEF pakeistą metodiką 2018 m. pirmoje vietoje buvo JAV, antroje – Singapūras, trečioje – Vokietija. Baltijos sesės – Estija ir Latvija atsidūrė 29-oje ir 42-oje vietoje, pranešė Statistikos departamentas, kuris koordinuoja PEF vertinimą Lietuvoje.  Palyginimui – Pasaulio banko verslo sąlygų tyrime „Doing Business“ Lietuva 2017 m. užėmė 16 vietą tarp 190 valstybių. Naujausia ataskaita bus skelbiama taip pat spalį. Šis tyrimas neapima darbo rinkos reguliavimo, kitų dedamųjų, kurios vertinamos PEF indekse. 

Stabilūs, kaip kitos 30 šalių

Nurodoma, kad PEF indekse pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.

Ona Grigienė, Statistikos departamento Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, komentuoja, kad šiemet iš viso geriausią įvertinimą pagal makroekonominį stabilumą gavo 31 valstybė iš 140-ies. Vertinimai, kuriuose dalyvavo įmonių atstovai, atlikti 2018 m. pavasarį, iki gegužės.

Ponios Grigienės teigimu, lyginti su ankstesniais metais Lietuvos poziciją šiemet sudėtinga, nes keitėsi vertinimo metodika, tačiau tradiciškai gana stabiliai ir neblogai atrodome pagal IT ir infrastruktūros vertinimus, išskyrus oro uostus – beje, tiesioginių skrydžių stygių į pagrindinius Europos verslo centrus, kaip silpnąją Lietuvos vietą, nuolat pabrėžia investuotojai.

„Vizualiai nemaža pažanga Lietuvoje padaryta pagal institucijų veiklos sritį. Jeigu būdavome apie 100-ąją vietą, tai dabar esame 41-oje. Tiesa, žemiau šimtosios vietos taip ir likome pagal Vyriausybės reguliavimo naštos vertinimus“, – sakė p. Grigienė.

Ristis žemyn – prabanga

Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė, akcentuoja, kad Lietuva negali sau leisti prabangos ristis konkurencingumo indeksais.

„Lietuvai šiose lenktynėse kiekvienas taškas itin svarbus, o nuolatinis progresas – privalomas, jei norime įveikti vadinamuosius „vidutiniųjų pajamų spąstus“, – komentuoja banko ekonomistė.  

Vidutiniųjų pajamų spąstais vadinama besivystančios šalies raidos fazė, kuomet sparti ūkio plėtra išsikvepia dėl konkurencingumo tarptautinėje rinkoje praradimų, išaugus darbo kaštams.

nuotrauka::1 left

Ponia Genytė-Pikčienė sako, kad norint neprarasti tempo, reikia keistis, stengtis tapti traukos centru ir apsukti itin nepalankias demografines tendencijas.

Ji mini, kad pastaraisiais metais Lietuva padarė nemažą pažangą ir šiuos rezultatus įvertino vietos verslas ir užsienio investuotojai. Sulaukta solidžių tarptautinių kompanijų dėmesio, su kurių atėjimu į šalį importuojama tarptautinė patirtis, įvežamas technologinis bagažas, patentai, vakarietiški verslo etikos standartai, jau nekalbant apie tiesioginę reklamą valstybei, naujas darbo vietas ir solidų darbo užmokestį vietos specialistams.

„Tačiau nevalia sustoti. Konkurencingumo arena Vidurio ir Rytų Europos regione skendi įtampoje, o kertiniai Lietuvos varžovai tikrai nesnaudžia“, – tęsia ji.

Ekonomistę liūdina tai, kad daugelio vietų, kuriose Lietuva atrodo prastai, situacijai pagerinti nereikia net papildomų finansinių išteklių.

„Užtektų toliaregės ekonominės politikos ir stiprios politinės valios“, – kalba banko analitikė.

Žemas vietas tarp 140 nagrinėtų šalių Lietuva, kaip jau minėta, užėmė pagal valdžios reguliavimo naštą (106), taip pat atleidimo iš darbo išlaidas (106-ta vieta), įdarbinimo ir atleidimo praktikos kriterijų (92-a vieta), užsieniečių įdarbinimo lengvumą (133).

Ji kartu akcentuoja, kad dėl darbo santykių apmokestinimo reformos kitąmet turėtume palipti keletu laiptelių aukštyn pagal darbo mokesčių dydžio kriterijų, nes šiai dienai atrodome labai prastai – esame tik 130-oje vietoje iš 140.

„Tik tikriausiai, dėl mokesčių sistemos sudėtingumo, ir taip prastas tarifų sudėtingumo rezultatas (112-ta vieta) bus dar kuklesnis“, - prognozuoja p. Genytė-Pikčienė .

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“23bb9f6b-716d-4a2b-ba00-f22c825569ff“ prefix=“NSO“ format=“interactive“ title=“WEFindeksas2018“]

Naujausioje PEF konkurencingumo ataskaitoje nurodoma, kad:

• Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.
• Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Naujoji Zelandija, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija – 49, Estija – 22. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (21 vieta) bei biudžeto skaidrumo (27 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal socialinės aplinkos (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštos (106 vieta) vertinimus.
• Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (procentas, palyginti su gyventojais) (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).
• Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 18, Latvija – 11, Estija – 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą. Žemesnėje, t. y. 52 vietoje, Lietuva buvo pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.
• Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį – 76. Pasaulio šalių tarpe pirmoje vietoje yra Singapūras.
• Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, pirmoje vietoje yra Suomija, Lietuva – 31, Latvija – 23, Estija – 18. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (11 vieta), personalo apmokymo laipsnį (31), mokyklinio gyvenimo galimybes (32) ir skaitmeninius gyventojų įgūdžius (33). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal kvalifikuotų darbuotojų suradimo lengvumo (123) ir absolventų gebėjimų (107) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.
• Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 53, Latvija – 49, Estija – 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 112 vieta.
• Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 32, Latvija – 29, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintos buvo šios sritys: užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis procentais (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).
• Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 46. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (16 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (59), neveiksnių paskolų dydį, procentais nuo paskolų portfelio vertės (60). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (114), rinkos kapitalizavimas procentas BVP (93), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (87) ir vidaus kreditas privačiam sektoriui procentas BVP (82).
• Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui (JAV doleriais) ir importo dydį (procentas BVP), pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 97. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal importo dydį (procentas BVP) – 17 vieta, o žemiausią – pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui (JAV doleriais) – 79 vieta.
• Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 29. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos bankroto reguliavimo sistema (88 vieta).
• Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 52, Estija – 33. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (96 vieta) ir pirkėjo išprusimas (78).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2018 m. – 140, 2017 m. – 137, 2016 m. – 138). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2018 m. tyrime dalyvavo 112 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 49% vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 51% – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). Nuo 2018 m. PEF pakeitė indeksų skaičiavimo metodiką, sumažindami ankstesniuose tyrimuose naudotų rodiklių skaičių ir įvesdami 64 naujus rodiklius, todėl ankstesnių metų indeksai tapo nepalyginami.