Premjeras ir finansų ministras: privalu taupyti bei kaupti rezervus

Antradienį Vyriausybė pritarė 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams ir perdavė juos Seimui svarstyti.

Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje p. Skvernelis pastebėjo, kad „biudžeto projektas įrodo, jog laikomės griežtos fiskalinės politikos ir imame kaupti rezervus“. Anot Vyriausybės vadovo, nors valstybės biudžetas išliks deficitinis, visų šalies viešųjų finansų balansas bus teigiamas – 0,4% bendrojo vidaus produkto perteklius.

O finansų ministras pridūrė, kad 2019 m. pabaigoje įvairiuose valstybiniuose fonduose ir rezervuose planuojama sukaupti apie 1,5 mlrd. Eur, kurie galėtų būti panaudoti kilus ekonominėms krizėms.

„Kadangi augimas lėtėja, privalome kaupti rezervus, todėl turime laikytis griežtos fiskalinės tvarkos ir būti atsargūs. Privalome nelįsti į deficitą ir tą sieksime daryti“, – sakė p. Šapoka.

Paklaustas, ar Vyriausybės parengtasis ir Seimui teikiamas biudžetas nėra paveiktas kitąmet įvyksiančių rinkimų gausos, premjeras atsakė: „Tikrai ne. Šis biudžetas neturi nieko bendra su rinkimais, nes jeigu turėtų, turbūt tada turėtume nepagrįstą išlaidavimą ir deficitą. O dabar to nėra. Šis biudžetas yra socialiai orientuotas, kad kuo platesnis gyventojų sluoksnis galėtų pasinaudoti ekonomikos augimu ir didėjančiomis valstybės finansinėmis galimybėmis.“

Jis pridūrė, kad kitąmet prognozuojama infliacija neturės neigiamos įtakos biudžetininkų gaunamoms pajamoms, nes šiemet birželį patvirtintos ir nuo kitų metų įsigaliosiančios mokestinės reformos, taip pat ir papildomos lėšos, skiriamos biudžetininkų algoms, pasak premjero, „kompensuos infliacinius praradimus, nes ir infliacija, prognozuojama, nebus didelė“.

„Viešasis sektorius tikrai nenukentės. Ir laiškais, ir žodžiu galiu pakartoti, kad valstybės turtas turi būti valdomas efektyviai, būtina taupyti ir elgtis konservatyviai, kartu ir socialiai jautriai, kad nenukentėtų mažiausias pajamas gaunantys, kad didėtų jų atlyginimai. Mūsų skaičiavimais, būsimasis biudžetas tą ir užtikrina“, – sakė finansų ministras.

Jis be kita ko atkreipė dėmesį, kad neatitinka tikrovės pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasklidusi informacija, jog kultūros sektoriui kitąmet mažėja išlaidos. Pasak p. Šapokos, šiai sričiai skiriama 40 mln. Eur daugiau lėšų nei šiemet. Didesnė dalis šių pinigų esą bus skirta atlyginimams sektoriuje kelti.

Paklaustas, ar įmanomi kokie nors papildomi, nauji mokestiniai pokyčiai kartu su kitų metų biudžetu, Finansų ministerijos vadovas atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekto nelydi praktiškai jokie nauji mokestiniai įstatymai, nes „visi pokyčiai jau buvo patvirtinti šiemet Seimo pavasario sesijos pabaigoje“.

„Bet, kita vertus, Seime diskutuojant dėl kitų metų biudžeto, galimos įvairios diskusijos ir nuomonės“, – čia pat pridūrė jis.

Vėliau p. Šapoka VŽ paaiškino turėjęs galvoje, kad Seime svarstant 2019 m. biudžetą gali kilti įvairūs pasiūlymai dėl naujų mokesčių lengvatų ar tarifų sumažinimo. Tačiau Vyriausybė esą „kritiškai įvertins visus tokius pasiūlymus pirmiausia per griežtos fiskalinės drausmės laikymosi prizmę“.

Vienintelis dalykas, kuriam Vyriausybė galbūt pritartų, bus pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pritaikymas malkoms. Tuo metu to paties mokesčio lengvata maisto produktams, akcizų ženklesnis auginimas ar naujų mokesčių įvedimas vargu ar sulauktų Vyriausybės pritarimo, leido suprasti finansų ministras.