Ekonomistai: valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus

Publikuota: 2018-10-16
Pinigai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pinigai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 m. biudžeto projektui su 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų pertekliumi, ekonomistai sako, jog kitų metų biudžeto projekto negalima lyginti su šiųmetiniu, nes dėl mokesčių reformos pasikeitė valstybės finansų struktūra.

Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies ekonomikai jau rodant perkaitimo ženklus, valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigiamai vertina prognozuojamą biudžeto perteklių, kuris, pasak jo, suteiktų daugiau manevro laisvės sulėtėjus ekonomikai ar artėjant krizei, tačiau abejoja ženkliai didėjančiais asignavimais švietimo ir sveikatos apsaugos reformoms.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog valdžia stengiasi būti gera visiems, todėl pajamas formuoja subalansuotai ir protingai. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus. 

2018 ir 2019 m. biudžetų lyginti negalima 

„Lyginti 2019-ųjų ir 2018-ųjų metų biudžeto net negalima, nes iš esmės pasikeitė mokesčiai – sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 29% padidėja visi atlyginimai, surenkama bus daug daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mažiau socialinio draudimo įmokų. Tai tas palyginimas visiškai praranda prasmę. Dėl to ten ir yra tokie keisti skaičiai, kad (biudžeto – BNS) pajamos augs 16%, išlaidos – 22%. Atrodytų, iš kur tokie augimai prie dabartinio ekonomikos augimo tempo“, – BNS sakė p. Mačiulis. 

„Tiesiog yra toks buhalterinis pasikeitimas, kuris nerodo nei Finansų ministerijos optimizmo, nei blogo planavimo, bet tiesiog keičiasi visa valstybės finansų struktūra dėl pasikeitusių mokesčių, ir dėl to neturėtume vertinti, kaip augo valstybės biudžeto pajamos, – tie rodikliai nieko mums nepasakys“, – aiškino p. Mačiulis. 

Pasak jo, kol nematyti konsoliduotų valdžios sektoriaus rodiklių, „apimančių ir valstybės biudžetą, ir savivaldybės biudžetą, ir socialinio draudimo fondo išlaidas ir pajamas, tol labai sunku ką nors pasakyti apie tuos pokyčius“.

Pasak SEB banko analitiko p. Povilausko, smarkiai išaugusias kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas lėmė mokesčių reforma.

„Biudžete yra pakankamai didelis minusas, bet čia viską iškraipo tai, kad nuo kitų metų ketinama bendrąją pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto per GPM mokestį, tai dėl to tie skaičiai padidėję“,– BNS sakė p. Povilauskas.

Reikia galvoti apie didesnį biudžeto perteklių 

Pono Mačiulio teigimu, šiuo metu fiskalinėmis priemonėmis skatinama ekonomika, o ne slopinamas galimas jos perkaitimas. Ekonomisto nuomone, vertėtų pagalvoti apie didesnį finansinį valstybės rezervą. 

„Vienintelis skaičius, kurį mačiau, kurį galima pakomentuoti, yra biudžeto perteklius, planuojama, kad sumažės nuo 0,6% iki 0,4% BVP. Tai vėlgi, labai simbolinis pokytis, kurį sunku ar kritikuoti, ar girti. Šiame ekonomikos cikle reikėtų turbūt didesnio biudžeto pertekliaus, kaupti didesnį rezervą šioje ekonomikos ciklo stadijoje, nes matome jau kai kuriuos pirmuosius perkaitimo ženklus ir natūralu, kad reikėtų vykdyti ne prociklinę fiskalinę politiką, o kaip tik kaupti rezervą ir papildomai nekaitinti ekonomikos išlaidų didinimu“, – aiškino p. Mačiulis. 

Jis neprognozavo, kokio valstybės rezervo reikėtų šaliai – milijardo ar dviejų.

„Klasikinė ekonomikos teorija vis tiek sako, kad tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimo ženklų, tai yra, įmonės veikia pilnais gamybiniais pajėgumais, darbuotojų nėra, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą – visa tai gali paskatinti infliaciją. Tai tokioje verslo ciklo stadijoje valdžios sektorius neturėtų prisidėti prie dar didesnio ekonomikos kaitinimo ir infliacijos didinimo“, – kalbėjo p. Mačiulis. 

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse jau tapo įprasta, kad sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms, tokiais pat tempais didėja ir „apetitas, ir noras didinti išlaidas įvairioms gyvenimo sritimis“.

„Ypač, kai artėja rinkimai, natūralu, kad yra spaudimas didinti ir valstybės tarnautojų, ir įvairių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai dėl to mes ir matome spartesnį valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris viršija pajamų augimą. Tai šiek tiek vykdoma prociklinė fiskalinė politika, bet to buvo galima tikėtis (...) Esame demokratinėje valstybėje, kur politikų sprendimams labai daug įtakos turi visuomenės nuomonė. Ir visuomenės nuomone, vis tiktai turbūt prioritetas nėra rezervo kaupimas, ir prioritetas nėra ekonomikos vėsinimas fiskalinėmis priemonėmis. Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus iš laidos“, – teigė ekonomistas. 

Ponas Povilauskas mano, kad formuojant kitų metų biudžetą, einama vidutiniu keliu, stengiamasi nieko pernelyg neišgąsdinti, tačiau tuo pat metu pajamos formuojamos subalansuotai ir protingai.

„Visi suprantame, kad gyvename gerais ekonomikos laikais, tai čia galbūt norėtųsi šiek tiek didesnio biudžeto pertekliaus, bet kadangi valdžia stengiasi būti gera visiems, ji balansuoja ant švelnaus biudžeto pertekliaus“,– BNS sakė p. Povilauskas.

Proga įvesti naujus mokesčius 

Anot p. Povilausko, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir plečiant jo taikymą, valstybė galėtų įvesti ir naujų mokesčių. 

„Kiti metai būtų geras laikas, kai didini NPD ir prapleti jo taikymą, reikėtų pajamų iš alternatyvių šaltinių – ar tai būtų nekilnojamo turto pajamos, ar aplinkosauginiai mokesčiai. Būčiau linkęs ne vien mažinti ir uždaryti erdves, bet ir atverti erdves kitų mokesčių surinkimui, kurie šitaip darytų šalies ūkį efektyvesnį“,– teigė ekonomistas.

Anot jo, agresyviau planuojamas tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Lyginant su šių metų prognoze, norima gauti 8,8% daugiau PVM pajamų, virš 2% to augimo, prognozuojama, bus ištraukta iš šešėlio. Pažiūrėsim, šiais metais PVM surinkimas auga lėčiau, tai gal čia agresyvesnis planavimas“,– sakė p. Povilauskas. 

Jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Krito į akis valstybės investicijų programa, kad kitais metais bus labai panaši į šių metų, tai čia turbūt yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus ir labai daug naujų investicijų nežada. Čia turbūt užuomina statybų sektoriui, kad beveik nekintanti investicijų programa, nieko daug kitais metais nebus“, – pridūrė SEB  vyriausiasis ekonomistas. 

Neramina valstybės biudžeto deficitas

Pasak p. Maurico, šiek tiek nerimo kelia tai, kad valstybės biudžetas be „Sodros“ yra deficitinis.

„Deficitas yra dėl ženkliai didėjančių išlaidų švietimui ir sveikatos apsaugai – toms sritims, kurios šiuo metu reformuojamos, tačiau, panašu kad reformos stringa, ir jų rezultatas, kažin ar duos ilgalaikės naudos Lietuvai“, – BNS komentavo ekonomistas.

Anot jo, reformos neturi aiškios finišo linijos, todėl gali nutikti ir taip, kad po kelių metų tas sritis ir vėl reikės reformuoti, o tada teks panaudoti dar daugiau lėšų.

„Neaišku, kokiam tikslui skiriama, nes panašu, kad vietoj reformos, tai yra tik tam tikrų institucijų sujungimas ir tie pinigai skirti apjungimo kaštams padengti ir visus padaryti laimingais, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, didesnių ambicijų trūksta“,– teigė p. Mauricas.

„Pinigai skirti laužų gesinimui, o ne kažkokios ambicingos vizijos įgyvendinimui“, – pridūrė jis.

Anot Ž. Maurico, biudžeto projekte matyti, kad tarp vyriausybės tikslų yra ir mokesčių reforma ir su tuo susijęs dirbančiųjų pajamų didinimas ir socialinės atskirties mažinimas per didėjančias pensijas.

„Bet pensijos didėja dėl indeksavimo, tai galbūt ne per didėjančias pensijas dabar, bet dėl tam tikro rezervo kaupimo ateičiai, užtikrinant, ar bent jau minimizuojant riziką, kad kažkada ateityje reikės mažinti tas pensijas, atėjus negeriems laikams“,– aiškino p. Mauricas.

Ekonomistas teigiamai vertina tai, kad ryžtasi vykdyti mokesčių reformą, ją supaprastinant.

„Tikėtina, kad tai yra pirmas žingsnis link dar paprastesnės ir aiškesnės mokesčių sistemos, ir kitas dalykas, kad nepasiduota pagundai per daug išlaidauti, vis tiek pasiliktas, kad ir šioks toks rezervas, nes ne visos šalys tokį rezervą pasilieka“, – sakė ekonomistas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
D. Trumpo siūlomus kompromisus demokratai vadina beverte kompiliacija

Siekdamas išbristi iš klampios padėties, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė du neva kompromisus – dėl...

Verslo aplinka
2019.01.20
10 įdomių ir naudingų programėlių moksleiviams

Anksčiau skaitmeninės technologijos buvo naudojamos daugiausia informatikos pamokose, o šiais laikais jos...

Technologijos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kada bus aiškus galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas

Sulig šią savaitę paskelbtu premjero pareiškimu, kad jis dalyvaus gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2019.01.20
Sankcijos Rusijai: kodėl izoliacija neįmanoma? Premium

Ji leidžia raketas, kurios skrieja 2 km per sekundę greičiu ir gali pataikyti į taikinius, kurie lekia...

Financial Times
2019.01.19
Apylinkių rinkimų komisijoms trūksta maždaug šimto narių 2

Savivaldos rinkimams besirengianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukia signalų, kad dalyje...

Verslo aplinka
2019.01.19
Statyba: keičiasi energinio naudingumo reikalavimai  6

Nuo šių metų vasario 1-osios kečiasi energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams.

Statyba ir NT
2019.01.19
E. Gentvilas siūlo nutraukti Seimo tyrimą dėl galimos politinės korupcijos 5

Eugenijus Gentvilas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys liberalas siūlo nutraukti šios komisijos...

Verslo aplinka
2019.01.19
Vilnius gedi kartu su Gdansku 4

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 18

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 40

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 2

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau