2019 m. biudžetas: mokesčių pertvarka didina ir pajamas, ir išlaidas

Antradienį Vyriausybė pritarė 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektams ir pateikė jį Seimui svarstyti. Parlamentarams biudžetinis paketas bus pristatytas šį ketvirtadienį plenariniame posėdyje.

Pagal valstybės biudžetą pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7% iki 10,587 mlrd. Eur. Išlaidos augs 22,2% iki 11,681 mlrd. Eur.

Toks smarkus biudžeto rodiklių šoktelėjimas aiškinamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja šiemet birželį Seimo priimti įstatymai dėl mokestinių bei kitų struktūrinių reformų. Jos be kita ko numato mokesčių konsolidavimą bei bazinės senatvės pensijos perkėlimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

Šios reformos nulemia ir valstybės biudžeto deficito padidėjimą – jis kitąmet turėtų siekti 1,094 mlrd. Eur – t. y. net 2,2 karto daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. Eur).

Tačiau visų valstybės viešųjų finansų rodikliai bus teigiami – kitąmet numatomas ne blogesnis nei 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius. Tą nulemia teigiami kitų metų savivaldybių, „Sodros“, PSDF bei kitų valstybinių fondų biudžetų balansai.

Vyriausybė antradienį pritartame „Sodros“ biudžete pajamos sieks 4,455 mlrd. Eur, išlaidos – 4,058 mlrd. Eur, tad socialinio draudimo biudžetas turės apie 397 mln. Eur perviršį. Tuo metu PSDF pajamos ir išlaidos sudarys 2,059 mlrd. Eur, tačiau kartu bus sukauptas 228 mln. Eur rezervas. „Sodros“ ir PSDF kitų metų biudžetai taip pat didėja atitinkamai 4–10%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="a5646072-69e8-4c38-85ee-ec4c386ffdd7" prefix="qHE" format="interactive" title="Valstybės biudžetas 2019 m."]

Iš biudžetą lydinčiųjų teisės aktų yra teikiamos pataisos, numatančios savivaldybių finansavimo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšomis reformą. Dabar savivaldos finansavimas priklauso beveik vien nuo gyventojų skaičiaus, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.

Be to, iki 2022 m. numatoma pratęsti pelno mokesčio lengvatą, taikomą lietuviško kino gamybai.

Jokių kitų esminių mokestinių ar administracinių pasiūlymų nebebus pateikta. Pagrindiniai mokesčių pakeitimai, kurie įsigalios jau nuo 2019 m. pradžios ir turės įtakos kitų metų biudžetui, jau buvo Seimo patvirtinti šiemet birželio pabaigoje.

Anksčiau buvo kalbėta, kad kartu su biudžetu gali būti priimti papildomi mokestiniai sprendimai – pvz., dėl didesnio akcizo stipriam alui ar senų ir taršių automobilio registracijos mokesčio. Tačiau dabar Vilius Šapoka, finansų ministras, pabrėžė, kad jokių radikalesnių mokestinių pokyčių sulig biudžetu nebus priimta.

Biudžetas parengtas atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 30 Eur iki 430 Eur, nors dėl mokesčių konsolidavimo realiai ši suma „popieriuje“ pasieks 555 Eur.

Nuo 30 iki 50 Eur didės kitąmet vadinamieji vaiko pinigai. Planuojama, kad kitąmet senatvės pensijos augs apie 8%. Numatoma didinti biudžetininkų atlyginimus, ypač medicinos ir švietimo srityse.

Išlaidos gynybai kitąmet bus padidintos apie 75 mln. Eur ir pasieks 948 mln. Eur arba apie 2,05% prognozuojamo BVP.