Lietuvos bankas: ateities iššūkiams būtina rengtis jau dabar

„Šalies ūkio variklis sukasi pilnu pajėgumu – ekonomika tvirtai perėjo į pakilimo fazę. Vis dėlto toks augimas amžinai nesitęs, todėl jau dabar svarbu tinkamai pasirengti kitam etapui, juolab, kad horizonte matyti lėtesnio augimo ženklų“, – pristatydamas naujausią Lietuvos banko (LB) parengtą šalies ekonomikos apžvalgą tvirtino Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

LB šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino 0,2 proc. punkto (iki 3,4%), o 2019 m. – 0,1 proc. punkto (iki 2,8%).

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“a7b24113-b112-4d7f-9920-5a3897183501“ prefix=“hw5“ format=“interactive“ title=“Lietuvos banko 2018 m. spalio mėn. prognozės“]

Pono Šimkaus teigimu, šalies augimo ateities potencialą didintų trys šaltiniai.

Pirma – aktyvesnis vyresnių gyventojų ir jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje, mažesnė emigracija arba į šalį grįžtantys emigrantai. Tai padėtų įveikti darbo jėgos trūkumo iššūkį.

Antra – reikia pasirūpinti, kad verslo ir ekonominė aplinka skatintų įmones investuoti arba pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų.

Trečia – perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų, keliant technologinį išsivystymo lygį ir rengiant išsilavinusius bei pakankamų įgūdžių turinčius žmones.

„Šalies ūkio temperatūra jau viršija vidutinę, o kitąmet įsigaliosiantys mokesčių pakeitimai ją didina dar labiau. Tačiau papildomai skatinti ekonomikos nereikia, dabar turime pasirūpinti sveikais jos pagrindais ir didinti ilgalaikio augimo potencialą“, – tvirtina LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Augimas vis dar spartus

Anot LB analitikų, ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo – tai atspindi daugiau nei po 10% per metus kylantis darbo užmokestis. Tačiau vidaus rinkos įkarštį vėsina lėčiau augantis eksportas.

LB prognozuoja, kad bendras nedarbo lygis šalyje ir toliau mažės ir kitąmet sudarys 6,3%. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nedarbas jau dabar siekia mažiau nei 4% ir yra toks pat, kaip praėjusį dešimtmetį ekonomikos pakilimui pasiekus aukščiausią tašką.

Jei darbo užmokestis ilgesnį laiką didės sparčiau už našumą, Lietuvos eksportuotojams konkuruoti užsienio rinkose bus vis sunkiau, nurodo LB.

LB vertinimu, kainos šiemet ir 2019 m. turėtų kilti lėčiau – atitinkamai 2,6 ir 2,2% (2017 m. infliacija buvo 3,7%). Dėl pasaulinių žaliavų kainų pokyčių šiemet sparčiai brangsta degalai, tačiau bendrą kainų augimą švelnina mažiau nei pernai brangstantis maistas ir alkoholiniai gėrimai, pramonės prekės ir paslaugos.

Darbo užmokesčiui kylant sparčiau nei kainoms, gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Tačiau, siekiant, kad ateityje pakankamai sparčiai didėtų gyventojų pajamos ir perkamoji galia, būtinos našumą didinančios produktyvios investicijos.

Eksportas nuosaikesnis

LB prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet padidės 5,3% – bemaž 3 kartus mažiau nei pernai.

Nuo eksporto priklausančiai atvirai Lietuvos ekonomikai itin didelę reikšmę turi pasaulio ekonomikos, ypač svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių, plėtros tendencijos yra nuosaikesnės nei anksčiau – dėl geopolitinės įtampos, griežtesnių finansavimosi sąlygų, įsiplieskiančių prekybos konfliktų ir didėjančio neapibrėžtumo įvairiuose pasaulio regionuose numatoma lėtesnė plėtra.

Užsienio prekybos plėtra ypač prislopo išsivysčiusiose šalyse – euro zonoje, Japonijoje, kai kuriose kitose šalyse. Būtent šioje šalių grupėje 2017 m. ekonominis aktyvumas šoktelėjo labiausiai, tuo padidinęs viso pasaulio ūkio plėtrą, o pastaruoju metu šiose šalyse daugelis makroekonominių rodiklių tapo mažiau veržlūs – lėčiau auga apdirbamoji gamyba, importas ir eksportas, sumenko pasitikėjimo rodikliai.

Mažiau didėjanti paklausa prekybos partnerėse turi poveikį Lietuvos eksportui – lietuviškos kilmės prekių eksportas kyla mažiau nei pernai, o prie jo augimo sulėtėjimo daugiausia prisideda menkiau didėjanti paklausa ES šalyse.

Bemaž visiškai išblėso reeksporto plėtra – pernai daug didėjusi Rusijos importo apimtis gerokai pakėlė Lietuvos reeksportą į šią šalį, o šiemet, Rusijos importui augant mažiau, reeksportas beveik nustojo kilti.

Visą LB apžvalgos pristatymą galite peržiūrėti čia.