Ugdymo programų pirkimų rengėjai teigia siekę rasti naujų ekspertų

Spaudos konferencijoje antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai taip pat patvirtino, kad sulaukę Viešųjų pirkimų tarnybos kritikos dėl galimo konkurencijos ribojimo, jie gali iš naujo skelbti 1,3 mln. eurų pirkimą, kuriuo ieškoma ugdymo programų rengėjų.

„Rytoj susitiksime su Viešųjų pirkimų tarnyba, po pokalbio bus priimtas sprendimas, ar užtekta neesminių pakeitimų, terminų ir viso kito nukėlimo, ar tai yra esminiai pakeitimai, kada pirkimas turėtų būti sustabdytas ir pateiktas iš naujo“, – žurnalistams antradienį švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis tikino, kad iki šiol programos buvo rengiamos tiesiog sudarant autorines sutartis su atskirais ekspertais ir to bandoma atsisakyti. Anot jo, taip perkant paslaugas „nebūtinai turėdavome kokybišką medžiagą“. 

„Tai buvo viešiausias būdas nusipirkti ekspertus, ne tuos, kurie metai iš metų yra viešojoje erdvėje“, – aiškino p. Vaidelis.

„Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime (...). Ta praktika turi baigtis“, – tikino jis.

Šiuo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės rengiamos pagal 2008-aisiais patvirtintas bendrąsias ugdymo programas.

Ponas Vaidelis pabrėžė, jog 7,8 mln. Eur programoms rengti skirta ketveriems metams, pirmuoju pirkimu numatyta tik pasirengimas programoms, metodiniai aprašai.

„Neperkame programų, perkame ekspertų grupes, kurie, kartu su švietimo bendruomene, atnaujins švietimo turinį: kaip mokome, ko mokome“, – sakė Ugdymo plėtotės centro vadovas.

Ministerija planuoja, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Programų kūrimo procesą kontroliuos ekspertų grupės, sudarytos iš pedagogus rengiančių centrų atstovų, savivaldybių tarnautojų, mokytojų. 

Švietimo politikos atstovai sako, kad šiuo metu dar tik rengiamos gairės, kuriomis ekspertai turės vadovautis kurdami mokyklines programas.

„Mūsų didžiausias noras, kad ugdymo turinį atnaujintų visa švietimo bendruomenė, kad būtų įtraukti ir praktikai, ir mokytojai, mokyklų bendruomenės. Numatyta dirbti su steigėjų, mokyklų komandomis, kad programos nebūtų atitrūkusios nuo realybės“, – dėstė G. Vaidelis.

Įgyvendinant visą 7,8 mln. Eur projektą, artimiausiu metu, anot jo, ir bus perkamos minėtos „moderuojančios grupės“, bus įsigijama metodinės pagalbos mokykloms projekto rėmuose paslaugos. Kitąmet ketinama pirkti skaitmeninio ugdymo turinio atnaujinimo paslaugas – šiuo metu diskutuojama, kas jose turėtų būti.

Vadovėliai bus rašomi nebaigus programų

Ponas Vaidelis patikino, kad buvo sutarta, jog Ugdymo plėtotės centro žmonės neturėtų dalyvauti turinio atnaujinimo konkursuose, tačiau negalėjo garantuoti, kad programos nerengs ekspertai, vėliau užsiimsiantys ir vadovėlių leidyba.

„Esame nedidelė valstybė, kur žmonių, ekspertų, gebančių parengti mokymo priemones, kiekis yra ribotas. Tokios sąlygos pirkimuose nebuvo nurodyta, kad jie turi įsipareigoti nedalyvauti kitur. Negaliu garantuoti, kad tie žmonės po to nedalyvaus mokymo priemonių rengime“, – sakė ji.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikino, kad pačiais vadovėliais ministerija nesirūpina ir lėšų tam neskiria – vadovėlius leidyklos galės pradėti rengti nuo 2020-ųjų metų, dar iki antaujintos programos įsigaliojimo. 

Anot viceministro, ministerija ketina investuoti ir į skaitmeninius mokymo išteklius – šiuo metu vertinama apklausa, kokioms klasėms ir kokių dalykų skaitmeninių mokymo priemonių reikėtų. 

„Vadovėlių valstybė neužsako ir neperka vadovėlių leidimo, leidyklos pačios investuoja lėšas ir po to, aišku, parduoda arba platina mokykloms. Konkrečiai vadovėliams leisti šiame projekte nėra numatyta, aišku, numatyta, gal reikės atnaujinti skaitmeninį turinį“, – tikino ir p. Vaidelis.

Kuolys: situacija neturi precedento

VŽ primena, kad spaudos konferencija antradienį surengta po to, kai Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys savo socialinio tinklo „Facebbook“ paskyroje pasidalijo žinia apie galimai neskaidriai UPC vykdomą veik 8 mln. Eur vertės konkursą bendrojo ugdymo programoms atnaujinti.

Ponas Kuolys, rengęs ankstesnes ugdymo programas, vadovėlius mokykloms, taip pat dalis švietimo bendruomenės teigia, kad didžiulės apimties 1-12 klasių ugdymo programas apimantis pirkimas vykdomas skubotai, neinformavus apie tai akademikų. ŠMM tikina, kad apie planus buvo viešai žinoma jau keletą metų.

Ponas Kuolys mano, kad pirkimu per itin trumpą laiką užsimota iš esmės keisti visą ugdymo turinį, tačiau nei visuomenė, nei akademikai, ekspertai apie tai informacijos neturi. Socialiniuose tinkluose ministerija sulaukė ir kritikos, jog pirkimas gali būti imitacinis – esą ekspertai ugdymo programai atnaujinti jau iš anksto numatyti.

Jis sakė nežinąs precendentų pasaulyje, kai pasirenkamas būtent toks viso ugdymo turinio atnaujinimas skelbiant viešąjį pirkimą. 

„Rimčiausias dalykas yra, kad šitaip elgiamasi iš esmės su visu ugdymo turiniu. Man nėra žinoma pasaulyje tokių precedentų, kad viešųjų pirkimų būdu valstybė mėgintų pirkti visą bendrojo ugdymo turinį. Tai unikalus atvejis. Man neteko girdėti. Iš esmės mūsų vaikų ugdymo turinys priklausys nuo šito pirkimo vienokių ar kitokių rezultatų, kas ekonomiškai naudingesnį pasiūlys variantą – nuo įvairių uab'ų, mokslininkų, mokytojų grupių, visi gali žaisti ir mūsų vaikų mokymo turinį nulemti“, – BNS pirmadienį sakė p. Kuolys. 

Pasak jo, įprastai rengiant ugdymo turinį dirba mokslo institutai, daug tariamasi bei ginčijamasi, kuriamos bendros koncepcijos, jų pagrindu vėliau galima rengti ugdymo programas.

Šiuokart pirkimas išskaidomas į aštuonias dalis.

„Kaip tai integruoti, kaip juos susieti? Vienas UAB rengia matematikos, kitas – gamtos mokslų programą. Kaip tos programos tarpusavyje derės?“, – stebėjosi p. Kuolys.  

Švietimo ir mokslo ministerijos užmojus per trumpa laiką iš esmės atnaujinti visą mokymo turinį jis vadino avantiūra, o jos sumanytojus – stokojančiais atsakomybės ir kompetencijos.

„Akivaizdu, kad nelabai suvokiama, kas daroma“, – BNS teigė p. Kuolys.