Ugdymo programų pirkimų rengėjai teigia siekę rasti naujų ekspertų

Publikuota: 2018-10-09
Atnaujinta 2018-10-09 12:26
Juliaus Kalinsko („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
Juliaus Kalinsko („15min“ / „Scanpix“) nuotr.

Bendrosioms programoms atnaujinti skirtais viešaisiais pirkimais siekiama pritraukti naujų ugdymo ekspertų, teigia švietimo politikos vykdytojai.

Spaudos konferencijoje antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai taip pat patvirtino, kad sulaukę Viešųjų pirkimų tarnybos kritikos dėl galimo konkurencijos ribojimo, jie gali iš naujo skelbti 1,3 mln. eurų pirkimą, kuriuo ieškoma ugdymo programų rengėjų.

„Rytoj susitiksime su Viešųjų pirkimų tarnyba, po pokalbio bus priimtas sprendimas, ar užtekta neesminių pakeitimų, terminų ir viso kito nukėlimo, ar tai yra esminiai pakeitimai, kada pirkimas turėtų būti sustabdytas ir pateiktas iš naujo“, – žurnalistams antradienį švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis tikino, kad iki šiol programos buvo rengiamos tiesiog sudarant autorines sutartis su atskirais ekspertais ir to bandoma atsisakyti. Anot jo, taip perkant paslaugas „nebūtinai turėdavome kokybišką medžiagą“. 

„Tai buvo viešiausias būdas nusipirkti ekspertus, ne tuos, kurie metai iš metų yra viešojoje erdvėje“, – aiškino p. Vaidelis.

„Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime (...). Ta praktika turi baigtis“, – tikino jis.

Šiuo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės rengiamos pagal 2008-aisiais patvirtintas bendrąsias ugdymo programas.

Ponas Vaidelis pabrėžė, jog 7,8 mln. Eur programoms rengti skirta ketveriems metams, pirmuoju pirkimu numatyta tik pasirengimas programoms, metodiniai aprašai.

„Neperkame programų, perkame ekspertų grupes, kurie, kartu su švietimo bendruomene, atnaujins švietimo turinį: kaip mokome, ko mokome“, – sakė Ugdymo plėtotės centro vadovas.

Ministerija planuoja, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Programų kūrimo procesą kontroliuos ekspertų grupės, sudarytos iš pedagogus rengiančių centrų atstovų, savivaldybių tarnautojų, mokytojų. 

Švietimo politikos atstovai sako, kad šiuo metu dar tik rengiamos gairės, kuriomis ekspertai turės vadovautis kurdami mokyklines programas.

„Mūsų didžiausias noras, kad ugdymo turinį atnaujintų visa švietimo bendruomenė, kad būtų įtraukti ir praktikai, ir mokytojai, mokyklų bendruomenės. Numatyta dirbti su steigėjų, mokyklų komandomis, kad programos nebūtų atitrūkusios nuo realybės“, – dėstė G. Vaidelis.

Įgyvendinant visą 7,8 mln. Eur projektą, artimiausiu metu, anot jo, ir bus perkamos minėtos „moderuojančios grupės“, bus įsigijama metodinės pagalbos mokykloms projekto rėmuose paslaugos. Kitąmet ketinama pirkti skaitmeninio ugdymo turinio atnaujinimo paslaugas – šiuo metu diskutuojama, kas jose turėtų būti.

Vadovėliai bus rašomi nebaigus programų

Ponas Vaidelis patikino, kad buvo sutarta, jog Ugdymo plėtotės centro žmonės neturėtų dalyvauti turinio atnaujinimo konkursuose, tačiau negalėjo garantuoti, kad programos nerengs ekspertai, vėliau užsiimsiantys ir vadovėlių leidyba.

„Esame nedidelė valstybė, kur žmonių, ekspertų, gebančių parengti mokymo priemones, kiekis yra ribotas. Tokios sąlygos pirkimuose nebuvo nurodyta, kad jie turi įsipareigoti nedalyvauti kitur. Negaliu garantuoti, kad tie žmonės po to nedalyvaus mokymo priemonių rengime“, – sakė ji.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikino, kad pačiais vadovėliais ministerija nesirūpina ir lėšų tam neskiria – vadovėlius leidyklos galės pradėti rengti nuo 2020-ųjų metų, dar iki antaujintos programos įsigaliojimo. 

Anot viceministro, ministerija ketina investuoti ir į skaitmeninius mokymo išteklius – šiuo metu vertinama apklausa, kokioms klasėms ir kokių dalykų skaitmeninių mokymo priemonių reikėtų. 

„Vadovėlių valstybė neužsako ir neperka vadovėlių leidimo, leidyklos pačios investuoja lėšas ir po to, aišku, parduoda arba platina mokykloms. Konkrečiai vadovėliams leisti šiame projekte nėra numatyta, aišku, numatyta, gal reikės atnaujinti skaitmeninį turinį“, – tikino ir p. Vaidelis.

Kuolys: situacija neturi precedento

VŽ primena, kad spaudos konferencija antradienį surengta po to, kai Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys savo socialinio tinklo „Facebbook“ paskyroje pasidalijo žinia apie galimai neskaidriai UPC vykdomą veik 8 mln. Eur vertės konkursą bendrojo ugdymo programoms atnaujinti.

Ponas Kuolys, rengęs ankstesnes ugdymo programas, vadovėlius mokykloms, taip pat dalis švietimo bendruomenės teigia, kad didžiulės apimties 1-12 klasių ugdymo programas apimantis pirkimas vykdomas skubotai, neinformavus apie tai akademikų. ŠMM tikina, kad apie planus buvo viešai žinoma jau keletą metų.

Ponas Kuolys mano, kad pirkimu per itin trumpą laiką užsimota iš esmės keisti visą ugdymo turinį, tačiau nei visuomenė, nei akademikai, ekspertai apie tai informacijos neturi. Socialiniuose tinkluose ministerija sulaukė ir kritikos, jog pirkimas gali būti imitacinis – esą ekspertai ugdymo programai atnaujinti jau iš anksto numatyti.

Jis sakė nežinąs precendentų pasaulyje, kai pasirenkamas būtent toks viso ugdymo turinio atnaujinimas skelbiant viešąjį pirkimą. 

„Rimčiausias dalykas yra, kad šitaip elgiamasi iš esmės su visu ugdymo turiniu. Man nėra žinoma pasaulyje tokių precedentų, kad viešųjų pirkimų būdu valstybė mėgintų pirkti visą bendrojo ugdymo turinį. Tai unikalus atvejis. Man neteko girdėti. Iš esmės mūsų vaikų ugdymo turinys priklausys nuo šito pirkimo vienokių ar kitokių rezultatų, kas ekonomiškai naudingesnį pasiūlys variantą – nuo įvairių uab'ų, mokslininkų, mokytojų grupių, visi gali žaisti ir mūsų vaikų mokymo turinį nulemti“, – BNS pirmadienį sakė p. Kuolys. 

Pasak jo, įprastai rengiant ugdymo turinį dirba mokslo institutai, daug tariamasi bei ginčijamasi, kuriamos bendros koncepcijos, jų pagrindu vėliau galima rengti ugdymo programas.

Šiuokart pirkimas išskaidomas į aštuonias dalis.

„Kaip tai integruoti, kaip juos susieti? Vienas UAB rengia matematikos, kitas – gamtos mokslų programą. Kaip tos programos tarpusavyje derės?“, – stebėjosi p. Kuolys.  

Švietimo ir mokslo ministerijos užmojus per trumpa laiką iš esmės atnaujinti visą mokymo turinį jis vadino avantiūra, o jos sumanytojus – stokojančiais atsakomybės ir kompetencijos.

„Akivaizdu, kad nelabai suvokiama, kas daroma“, – BNS teigė p. Kuolys.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 1

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Žemaitijos sostinei gresia tiesioginis valdymas iš Vilniaus  Premium

Beveik visos šį pavasarį išrinktos ir darbą pradėjusios savivaldybių tarybos susidorojo su iššūkiu laiku...

Šią savaitę svarbu 

Pasikeis britų premjeras, turėtų būti suformuota atnaujinta Lietuvos Vyriausybė, gali paaiškėti būsimasis...

Rinkimus Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, ar reiks koalicijos – dar neaišku 9

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 4

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 2

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 13

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19
Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų 35

Valdantieji iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdo pageidavimą, kad bent trys kertiniai ministrai išliktų ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Scandagra“ pernai pasiekė rekordinę 177 mln. Eur apyvartą 1

Skandinavijos kapitalo trąšų bei grūdų prekybos bendrovė „Scandagra“ 2018 metais toliau didino pajamas ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
Naujasis kariuomenės vadas sieks ankstinti naujų šarvuočių, artilerijos sistemų pirkimus 16

Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad sieks paankstinti naujų šarvuočių...

Verslo aplinka
2019.07.19
Premjeras: Lietuva EK norėtų ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos portfelio

Lietuva naujos kadencijos Europos Komisijoje (EK) sieks ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.19
D. Trumpas: JAV pajėgos numušė Irano bepilotį orlaivį 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV karinis jūrų laivynas Hormūzo sąsiauryje numušė Irano...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Klaipėdos Smeltę“ akcininkai MSC paliko be dalies krovinių Premium

Klaipėdos uostas prarado konteinerių laivybos regioninio centro statusą – laivybos milžinė MSC didžiuosius...

Verslo aplinka
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau