Rita Miliūtė: niekada nebuvo tokio žingsnio atgal

Publikuota: 2018-10-09

Per beveik tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius valdžios ir žiniasklaidos santykiai buvo įvairūs, kartais įtempti, tačiau dabartinė padėtis yra išskirtinė, sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Rita Miliūtė.

Po to, kai Registrų centras nutraukė nusistovėjusią praktiką neatlygintinai teikti žiniasklaidai duomenis, uždarame Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo atmestas pasiūlymas vėl tai įteisinti. Sprendimas motyvuotas tuo, kad teisės akto projektas parengtas netinkamai, tačiau kelioms redakcijoms paprašius paviešinti pasitarimo įrašą, pirmadienį pranešta, jog jis sunaikintas.

Tuo metu Seimo valdančiųjų inicijuota komisija, sudaryta LRT finansams ir viešiesiems pirkimams tirti, parengė siūlymus, kuriuose numatoma, be kita ko, keisti nacionalinio transliuotojo valdymą įvedant valdybą ir sugretinti vadovų skyrimą su Seimo kadencijomis.

Pirmadienį dėl šių veiksmų keli šimtai žurnalistų ir visuomenės atstovų susirinko į politinių jaunimo organizacijų rengtą protestą prie Vyriausybės.

Nuo Nepriklausomybės atgavimo žiniasklaidoje dirbanti, šiuo metu LRT ir „Laisvės TV“ laidas rengianti p. Miliūtė interviu VŽ teigia, kad šiandieniniai siūlymai ir sprendimai atskleidžia valdžioje esančių politikų požiūrį į demokratines vertybes ir primena sistemingus siekius apriboti žiniasklaidos laisvę.

Ar dabartinės Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės požiūris į žiniasklaidą Lietuvoje yra naujas dalykas, ar evoliucija to, kas buvo prieš tai?

Iš esmės turbūt ne, tai nėra visiškai nauja. Bandymų užgniaužti žiniasklaidą, neleisti prieiti prie informacijos tikrai buvo. Aš dirbu žurnaliste nuo pat tų 1990 m., tai Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Bet niekada nebuvo tokio žingsnio atgal. Turiu galvoje, kad bandant spausti ir gniaužti, niekada nebuvo eita atgal nuo to, kas yra pasiekta. Šiandien, kai mes kalbamės, yra sunaikintas įrašas, kuris turbūt būtų įrodęs premjero požiūrį į žiniasklaidą. Gausybė žurnalistų prašė to įrašo ir ką padarė Vyriausybė? Paėmė ir sunaikino.

nuotrauka::left

Tai tokio dalyko nėra buvę?

Aš bent neatsimenu. Tikrai būdavo, kad beldiesi ir negauni informacijos, bet pasiekus tam tikrą išlaisvėjimą niekada nėra buvę tokio stulbinančio žingsnio atgal. Aš nekalbu tik apie tą vieną įrašą, čia yra susiję dalykai – Registrų centras, siūlymai dėl LRT.

Bet ir tas įrašo sunaikinimas nėra smulkmena, man tai yra iš tikrųjų esminis dalykas, nes tai yra jų požiūrio į mus dalykas, į tai, kaip jie žiūri į žurnalistus ir į visuomenės teisę naudotis žurnalistų atnešama informacija.

Kalbant ne tiek apie reglamentavimą, bet apie kasdienį bendravimą: ar per tuos metus pasikeitė politikų požiūris į žurnalistus?

Tai priklauso ne tik nuo aplinkos, kurioje mes gyvename ir dirbame, bet ir nuo pačių politikų. Visais laikais buvo tokių, kuriems atrodė: kas tu toks, žemės dulke, eik iš čia. Ir visais laikais buvo tų, kurie suprasdavo, kad tu dirbi savo darbą, nes nori atnešti informaciją savo auditorijai. Aš taip naiviai galvojau, kad ta dalis, kuri supranta savo kaip politiko priedermę eiti ir kalbėtis su visuomene per žiniasklaidą, didėja. Šiandien turiu pasakyti: panašu, kad ne.

Prieš maždaug dešimtmetį tuometinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas buvo užsimojęs apriboti žurnalistų darbą Seime, bet, jei neklystu, sukilus žurnalistų bendruomenei, jis atsitraukė.

Ten buvo atimta akreditacija iš vieno reporterio ir pasakyta, kur gali ir kur negali vaikščioti. Aš nesu iš tų, kurie sako, kad žurnalistas gali eiti bet kur ir bet kada. Yra tam tikros taisyklės, normalu, kad negali ateiti į bet kokį posėdį, jei jis yra uždaras, negali imti interviu, jei nesi susitaręs. Tokie dalykai turi būti, nes tai padeda dirbti ir jiems, ir mums.

Kai tą darė Valinskas, galėjome galvoti, kad šposauja. Naujas toks, iš pramogų, truputį impulsyvus, gal jis nežino, ką daryti. Bet tai buvo vienas Valinskas. O dabar mes matome organizuotą veikimą iš vienos daugiausiai Seimo narių turinčios partijos ir neišeina galvoti, kad čia vienas Skvernelis sugalvojo arba viena Širinskienė, tiksliau, Nekrošius, nes formaliai jo vadovaujamos komisijos rankomis yra tvarkoma LRT, nors, turbūt, niekas neabejoja, kad tai daro Širinskienė. Ir partija, vėlgi.

Ar Ramūnas Karbauskis, partijos pirmininkas, taip ir nesutiko ateiti į „Teisę žinoti“?

Buvo labai juokinga, kadangi aš rengiu laidas ir LRT, ir „Laisvės TV“. Argumentas jam neiti į „Teisę žinoti“ buvo tas, kad LRT komisija dar nebaigė veiklos ir jis negali eiti. Nors tomis pačiomis dienomis į kitas laidas eidavo ir Karbauskis, ir kiti partijos nariai. Tada mes pakvietėme jį ateiti į „Laisvės TV“, kurios netiria jokia komisija. Sakė, kad negali ateiti. Kai paklausėm, kodėl – dėl to, kad konservatorių televizija. Kas yra visiškas kliedesys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodė, kad šalies vadovas gali beveik nerengti spaudos konferencijų, nes jam užtenka „Twitter“. Ar nėra taip, kad Lietuvos politikai irgi suprato, kad gali taip daryti, kad yra „Facebook“, kitos priemonės, o būtinybės eiti į žiniasklaidą nėra?

Galima įvairiai į tai pažiūrėti, bet aš būčiau linkusi manyti, kad ne. Atsiminkime, vienu metu valdantieji politikai nėjo beveik niekur, išskyrus keletą kartų į TV3. Buvo toks tarpas, kai niekas neateidavo į LRT. Ir jų reitingai tada žiauriai krito – čia buvo prieš keletą mėnesių. Tada jie susizgribo, kad kai žmonės jų nemato, gali atrodyti, kad jie nieko neveikia. Kito paaiškinimo, kodėl jie pradėjo vaikščioti į laidas, į kurias anksčiau neidavo, neturiu.

„Facebook“ yra tik tam tikra auditorijos dalis, televiziją žiūri ir radijo klauso daugybė žmonių, kurių nėra „Facebook“, „Twitter“ ir jie net nesupranta, kas tai yra. Jau nekalbant apie tai, kad apskritai, jei politikas nedalyvauja viešame eteryje, tai parodo, kad jis netinka politiko darbui.

Kalbant bendrai, ar normali yra situacija, kuri, rodos, jau buvo ir prieš dabartinį susipriešinimą, kai iš esmės visa žiniasklaida yra užėmusi tam tikrą poziciją valdančiosios partijos atžvilgiu. Išeina, kad toje pusėje, kurioje yra p. Karbauskis, žiniasklaidos nėra. Natūraliai tada kuriamos visokios pusiau žiniasklaidos priemonės, kaip su „valstiečiais“ siejamas „Minfo“ ir pan.

Tai nėra normali situacija, bet čia mes irgi turėtume atskirti du dalykus. Pirmas, kodėl taip atsitiko, kad ten, kur yra p. Karbauskis, ten nėra žiniasklaidos? Dėl to, kad p. Karbauskis nėjo į kritišką žiniasklaidą. Tada atsiranda visokių šarlatanų – „Minfo“ ir taip toliau. Kas iš esmės nėra žiniasklaida. 

Dėl ko taip nutinka, kad žiniasklaida labiau puola valdančiąją partiją, negu opoziciją? Na, visais laikais taip buvo ir taip bus. Užtektų, kad dabartinė opozicija būtų valdžioje ir aš galėčiau duoti nupjauti vieną ausį, kad žiniasklaidos taikinyje atsidurtų būtent tie, kurie dabar yra opozicijoje. Nes tokia mūsų priedermė. Opozicija tiesiog turi mažiau galios svertų ir todėl sulaukia mažiau kritikos. Jeigu p. Karbauskis būtų opozicijoje, jis ir toliau niekam nebūtų rūpėjęs, kaip mažai rūpėjo iki tol.

Truputį saviironiškas klausimas. Štai aš dabar darau su Jumis interviu. Jūs rengėte laidą „Teisė žinoti“ šeštadienį ta pačia tema. Ar mes, kaip žurnalistai, nesame labiau susijaudinę dėl savo problemų, negu esame susijaudinę dėl kitų problemų? Turiu omenyje ar nereaguojame į bėdas, kurios yra ne kitų visuomenės grupių, o mūsų, gerokai jautriau, esame linkę labiau dramatizuoti?

Nežinau, negaliu kalbėti už visus. Bet dėl ko aš kalbu apie tai – šiaip labai nemėgstu kalbėti apie tokius dalykus, nes žurnalistas turi dirbti savo darbą, o ne apie jį kalbėti. Bet aš kalbu apie tai dėl to, kad man nebeleidžia dirbi mano darbo. Man nebeduoda informacijos, neatsakinėja į mano klausimus, mane tiesiog ignoruoja.

Po to, kai parašiau antrą laišką dėl to įrašo, tada dar nebuvo žinoma, kad jis sunaikintas, ir paklausiau, ar jie sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus išaiškinimu, kad įrašas turi būti paviešintas, man tiesiog nieko nebeatsakė. Realiai juk ne man šeštadienį ir sekmadienį reikia paskaityti tą Vyriausybės kanceliarijos atsakymą. Aš esu tas žmogus, kuris gali perpasakoti arba parodyti savo žiūrovams ar klausytojams. Ir kai mane ignoruoja, aš priimu kaip įžeidimą ne tik sau profesine prasme, bet ir visai savo auditorijai.

Sutinku, kad taip gali atrodyti – koks nors medikas gali sakyti, žiūrėkite, jūs tiek nedaug skiriate dėmesio mums, o tiek skiriate sau. Bet mes visi kartu turime išaiškinti, kad jei mus spirs per langą, mes dar mažiau galėsime kalbėti ir apie jūsų problemas.

Kalbant apie dramatizavimą – situacija ir yra dramatiška. Nes mus tikrina, kiek mes leisime riboti informaciją, kuri turi būti ne slapta, ne naikinama, ne uždara, o vieša ir visiems prieinama. Čia iš tikrųjų yra drama, nes praėjus beveik 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tokių dalykų nebeturėtų būti.

Dėl Registrų centro. Ar sąžininga yra žurnalistams duoti duomenis nemokamai, kai likusi visuomenė tokios galimybės neturi?

Ne, būtų sveikintina, jei tai būtų prieinama visiems, kaip yra keliolikoje šalių, kur tai visiškai neribojama. Bet jei mes negalime užtikrinti, kad būtų prieinama visai visuomenei, bent žiniasklaidai galima būtų padaryti. 

Sakydama prieinama, turiu galvoje, kad tai nekainuotų. Nes mums sako, nėra neprieinama, tik reikia susimokėti – tai taip, Turkmėnistane internetas irgi nėra neprieinamas, tik jis kainuoja kosmosą, todėl realiai niekas juo naudotis ir negali.

LRT. Jūs pati esate vadovavusi Lietuvos televizijai. Ar niekada politikai nėra bandę nurodinėti, ką ir kaip turėtų rodyti nacionalinis transliuotojas?

Visada bandė. Manau, kad ir dabar bando. Jei kalbėti apie tą laikotarpį, kai aš buvau generalinio direktoriaus pavaduotoja televizijai, buvo, kai dabar pagalvoji, absoliučiai kurioziškų atvejų. Pamenu, buvo prezidento Adamkaus inauguracija, man paskambino Artūras Zuokas ir sako – kodėl jūs rodot margarino reklamą? Čia anekdotinė situacija, bet buvo visokių kitokių. Ir ne tą pakalbinot, o tą pakalbinot, bet per mažai ir iš viso ne tuos kalbinat. Tais laikais, čia buvo 2001–2003 m., tai buvo gan įprastas reikalas. Bet aš savo darbą taip ir mačiau – tu turi būti skydas, kuris pasako – gali skambinti man, bet jei paskambinsi mano žurnalistui, tau bus labai blogai.

O kalbant apie institucinį bandymą reguliuoti, kokį matome dabar su komisijos pasiūlymais?

Aš manau, tai susiję su tuo, kad šitie politikai galvoja, kad jie gali viską. Iš tikrųjų, jie galvoja, kad atėjo amžinai. Bet jie turėtų suprasti, kad bus kiti rinkimai. Jie nori padaryti taip, kad dabartinė Seimo kadencija skirtų dabartinę LRT tarybos kadenciją. Bet apsisuks rinkimų ciklas ir kiti išsirinks kitus. Jie nebus amžinai. 

Tai nėra pirmas kartas. LRT buvo tampomas nuo 1990 m., kiekviena valdžia vis norėdavo tą padaryti, bet paskutinis kartas, kai tas buvo taip ryškiai padaryta, buvo 1996 m., kai konservatoriai, vėl laimėję rinkimus, bandė susitvarkyti LRT. Po to, kai mes galų gale pasiekėme, kad 18 metų niekas nieko nebejudina, staiga bam, ateina šitie valdantieji ir sako ne, mes pasitvarkysim.

Aš kalbu labai piktai, bet aš esu pikta dėl to. Nes jie kiša nagus prie to, kas yra svarbu bet kokioje demokratijoje. Privatų transliuotoją tu gali nupirkti, parduoti ir nežinai, kas bus savininkas. Šito transliuotojo savininkas turi būti visuomenė. Ir ne jokia kieno nors kadencija, kokia ji bebūtų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos lyderiai pritaria ES kovai su melagingomis naujienomis 2

Europos Vadovų Taryba (EVT) pritarė ES kovos su dezinformacija veiksmų planui ir paragino jį vykdyti, kad...

Verslo aplinka
2018.12.14
Valdantieji vėl bando prastumti LRT parlamentinio tyrimo išvadas 2

Seimo valdantieji vėl stumia prieštaringai vertinamų ir politizuotomis vadinamų Lietuvos nacionalinio radijo...

Verslo aplinka
2018.12.13
LRTK įgaliojimai išplėsti, bet teisė bausti už politikų garbės pažeminimą nesuteikta

Seimas ketvirtadienį išplėtė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) įgaliojimus, tačiau Kultūros...

Rinkodara
2018.12.13
LRT taryba prašo neskubėti su nauju įstatymu, R. Karbauskis žada – skubos nebus 2

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba kreipėsi į Seimo narius prašydama neskubėti priimti naujos...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
Faktai, o ne išgalvotos naujienos. Nenužudykite gretutinių teisių 5

Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą masiškai palaikė pasiūlytą...

Rinkodara
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Kanada žada mokesčių lengvatas skaitmeninei žiniasklaidai

Kanados finansų ministerija skelbia, kad žada skirti 395 mln. Eur mokesčių lengvatoms, kurios padėtų šalies...

Rinkodara
2018.12.10
2019 m. „Facebook“ tendencijos: ką reikia žinoti 6

Planuojant kitų metų komunikaciją socialiniame tinkle „Facebook“ svarbiausios yra dvi sritys: privačios...

Rinkodara
2018.12.08
Rinkodaros ir komunikacijos sektoriaus atlyginimai auga sparčiau nei šalyje Premium

Du pastaruosius ketvirčius iš eilės atlyginimų metinis augimas Lietuvoje išlieka dviženklis. Gerokai...

Rinkodara
2018.12.07
Seime skinasi kelią „valstiečių“ siūloma didesnė PVM lengvata spaudai 2

Seime skinasi kelią „valstiečių“ lyderių siūlymas nuo sausio iki 5% sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM)...

Rinkodara
2018.12.05
„Bitės“ ir „Eurovaistinės“ šuolis tarp didžiųjų reklamdavių

Per 10 šių metų mėnesių bendra reklamos apimtis Lietuvoje ūgtelėjo beveik 13%. Kritimą tyrėjai fiksuoja tik...

Rinkodara
2018.12.05
Tebeieško recepto LRT veiklos skaidrumui 2

LRT vadovybė džiaugiasi, kad dalies abejotinų siūlymų laikinoji Seimo komisija atsisakė, tačiau neatsakytų...

Rinkodara
2018.12.04
TV3 ir „Tipro“ bendradarbiavimą vainikavo įsigijimas 7

UAB „All Media Lithuania“, valdanti televizijos kanalą TV3, įsigijo interneto portalų tinklą UAB „Tipro...

Rinkodara
2018.11.29
„YouTube“ keičia strategiją – bus daugiau nemokamo turinio 1

„YouTube“ planuoja visą čia patenkantį turinį vartotojams siūlyti nemokamai su reklama.

Rinkodara
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau