Ekspertai: didesnė MMA padidins perkamąją galią, tačiau kils ir kainos

Publikuota: 2018-10-08
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 Eur  – iki 430 Eur (dėl mokesčių reformos realiai ji sieks 555 Eur), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau brangs prekės ir paslaugos.

15-os ekonomistų ir ekspertų BNS paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Dvylika apklaustųjų mano, kad didesnė MMA 30 eurų padidins mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamąją galią. Du ekspertai sakė, jog perkamoji galia juntamai nedidės.

Rizikų įžvelgusi ekonomistė Rūta Vainienė teigė, kad dėl MMA didinimo mažiausiai uždirbantieji gali apskritai netekti darbo, arba dirbti mažesniu etatu, gaudami tą patį atlygį. Perkamoji galia, pasak jos, didėtų tuo atveju, jei žmonės gautų didesnę algą.

Vertindami prekių ir paslaugų brangimą, padidinus MMA, vienuolika ekspertų įsitikinę, kad jos brangs, o trys manė, jog kainos nesikeis.

ISM ekonomikos programos vadovas Tadas Šarapovas teigė, kad gali didėti gaminių ir paslaugų, kurioms naudojamas aukštos pridėtinės vertės nekuriantis darbas, savikaina. O kiek didės kaina arba mažės gamintojo pelnas, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vieną iš MMA kėlimo rizikų išskiria jaunimą – jam gali būti sunkiau patekti į darbo rinką. Tačiau vienuolika iš keturiolikos ekspertų su šiuo teiginiu nesutiko, du ekspertai jam pritarė, dar du – tik iš dalies.

Rizika aukštos kvalifikacijos darbuotojų motyvacijai

Trečdalis ekspertų įžvelgė riziką, kad padidinus MMA, sumažės minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis.

Jonė Kalendienė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros vedėja, tvirtino, kad didinant minimalią algą, o kitiems atlyginimams liekant stabiliems, vis didesnė darbuotojų dalis uždirbs MMA ir taip mažės labiau kvalifikuotų darbuotojų motyvacija.

„Daug naudingesnis būtų ne toks priverstinis MMA didinimas, o daug natūralesnis įmonių uždirbamo perviršio paskirstymas labiau kvalifikuotai darbo jėgai, kas ilgesniame laikotarpyje galėtų lemti reemigraciją ir skatintų natūralų atlyginimų augimą“, – teigė p. Kalendienė.

Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas, mano, kad minimalios ir vidutinės algos santykis turėtų būti kuo pastovesnis.

„Minimalaus darbo užmokesčio artėjimas prie ne itin aukštą atlygį gaunančių asmenų, kurie dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, mokslininkų, mokytojų, tam tikrų kategorijų gydytojų, bibliotekininkų, aplinkosaugininkų, menkina šių profesijų patrauklumą, diskredituoja jas ir jomis užsiimančius asmenis bei skatina šių profesijų atstovus ieškoti naujų darbų“, – tikino p. Bartkus.

Tuo metu Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, dėl mažėjančio MMA ir VDU skirtumo įžvelgia ir privalumų. Jis įsitikinęs, kad skirtumo mažėjimas neleis įsisiūbuoti infliacijai.

„Minimalus darbo užmokestis augs 7,5% – mažiau nei prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas (apie 8-10% šiemet ir kitąmet), tad minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kiek sumažės. Tai sumažins spaudimą bendram darbo užmokesčio augimui ir, tikėtina, neleis įsisiūbuoti atlyginimų ir infliacijos augimo spiralei“, – komentavo ekonomistas.

Maždaug ketvirtadalis ekspertų tikino, kad MMA turėtų būti susietas su darbo užmokesčiu tam tikru nekintančiu santykiu. Tokiu atveju, pasak ekspertų, didėjant VDU, automatiškai kiltų ir MMA. 

MMA gali paskatinti didinti produktyvumą 

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomikos patarėjas, teigė, kad kylanti MMA ir kartu kylantys darbo kaštai labiau skatins verslą investuoti į konkurencingumo ir produktyvumo didinimą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė pagamina beveik 50% daugiau produkcijos nei prieš krizę – bet tai padaro su 11% mažesniu darbuotojų skaičiumi. Kylantys atlyginimai ir darbuotojų trūkumas privers įmones aktyviau ieškoti galimybių didinti veiklos efektyvumą, o pramonę privers aktyviau investuoti į gamybos automatizavimą, išmanius įrenginius“, – teigė p. Izgorodinas.

Pasak Tado Povilausko, SEB banko vyriausiojo ekonomisto, MMA didinimas 30 Eur – subalansuotas ir negąsdinantis darbdavių bei nėra pernelyg mažas, kad darbuotojai jo nepajustų. Be to, pasak ekonomisto, vertinant MMA, svarbu atsižvelgti į konkurencinę aplinką.

„Latvijoje jau dabar MMA yra 430 eurų, o kitąmet ji veikiausiai didės, todėl normalu, kad neturime atsilikti nuo latvių pagal MMA, nes pagal darbo našumą juos lenkiame, tad kitąmet 430 eurų MMA yra bent jau Lietuvos pozicijų nebloginantis rezultatas“, – tikino ekonomistas.

Iššūkis smulkiam ir vidutiniam verslui

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas teigė, kad didesnė MMA taps našta smulkiam ir vidutiniam verslui.

„MMA neturėtų atsiliepti prekių ir paslaugų brangimui ekonomiškai stipresniuose Lietuvos regionuose, tačiau tam tikrai daliai smulkaus ir vidutinio verslo subjektų šis MMA padidinimas taip pat bus našta, kurią bus bandoma perkelti ant pirkėjų pečių“, – teigė p. Krušinskas.

Ponia Vainienė aiškino, kad MMA neigiamai paveiks ir mažiausias pajamas gaunančius asmenis.

„Neigiamai vertinu pačią MMA kaip tokią, nes, paradoksalu, ji atsisuka prieš mažas pajamas gaunančius asmenis, užuot juos „saugojusi“. Grėsmės visų pirma regionams – ten MMA sunkiau pakeliamas nei Vilniuje. Grėsmės žemesnės kvalifikacijos asmenims – nesukurdami vertės, gali netekti darbo, būti išstumti į šešėlį“, – komentavo p. Vainienė.

Vyriausybei siūloma MMA didinti iki 430 Eur 

VŽ rašė, kad Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl MMA didinimo, ji nuo kitų metų turėtų didėti 30 Eur – iki 430 Eur, tačiau dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 Eur.

Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą dėl MMA didinimo svarstys kartu su 2019 metų biudžeto projektu – jo svarstymas turėtų prasidėti šią savaitę.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst. darbuotojų, kurių darbo užmokestis nesiekia 430 Eur, todėl kitų metų valstybės biudžete MMA didinimui reikės 13 mln. Eur.

2018 metų liepą minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst., o mažiau nei minimalią algą – apie 99,6 tūkst. darbuotojų, skelbė ministerija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių sąraše liko tik 3 iš Lietuvos Premium

Į pirmą vietą TOP 1.000 sąraše, sudaromame pagal pajamų augimą, šiemet užkopė Jungtinės Karalystės (JK)...

Lietuvoje – dar 25 patvirtinti „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejai 

Ištyrus mėginius iš įvairių Lietuvos regionų, iš viso šalyje žinoma apie 37 šios atmainos atvejus.

Baltarusijos žurnalistė K. Barysevič ir gydytojas A. Sarokinas nuteisti kalėti

Baltarusijos teismas antradienį skyrė laisvės atėmimo bausmes žurnalistei ir gydytojui, apkaltintiems...

ES ir JAV įvedė sankcijas Rusijos pareigūnams, atsakingiems už A. Navalno įkalinimą ir apnuodijimą

Europos Sąjunga (ES) antradienį oficialiai įvedė sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams, atsakingiems už...

Teisme – trijų advokatų ir verslininko byla dėl neteisėto poveikio STT vadovui

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pranešė Vilniaus apygardos teismui perdavusi nagrinėti baudžiamąją...

Paslaugos
16:23
Inicijuojamas anksčiau V. Šustausko vadovautos partijos likvidavimas  

Kovotojų už Lietuvą sąjungai metus nepateikus naujų duomenų apie partijos narių skaičių, jai gresia...

Kontaktinio ugdymo mokyklose atnaujinimui dar reikia laiko 1

Pasiteisinus eksperimentui vienoje Sostinės mokyklų, siekiama jį išplėsti po kitas ugdymo įstaigas.

PSO tyrėjų neįtikina Kinijos teorija apie koronaviruso kilmę

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrėjai skeptiškai vertina Kinijos teoriją, kad koronavirusas Uhano...

Oficialių bedarbių gretos pernai gausėjo sparčiau, nei netekusiųjų darbo

Kol apdraustųjų skaičius buvo gana stabilus, bedarbių skaičiaus gretos vis augo. Tik 38% jų gavo nedarbo...

Kinija griežtina importo sąlygas: keturi nauji reikalavimai

Kinija nuo praėjusių metų pabaigos taiko vis griežtesnes koronaviruso kontrolės priemones importuojamoms...

Pramonė
14:41
Ekspertai kol kas nesiūlo keisti karantino režimo

Prie Vyriausybės suburta Ekspertų taryba kol kas nesiūlo atlaisvinti karantino suvaržymų kultūros įstaigoms...

Kainos euro zonoje vasarį išaugo 0,9% – tiek pat, kiek sausį  1

Infliacijos temperatūra vasarį euro zonoje išliko stabili, valstybių narių ekonomikoms išgyvenant karantino...

Finansai
14:26
„CityBee“ incidentas išgąsdino: 25.000 asmenų blokavo galimybę skolintis Premium 5

Programišiams pasisavinus daugiau nei 110.000 „CityBee“ klientų asmeninę informaciją, per 25.000 gyventojų...

Minskas inicijuoja opozicijos lyderės S. Cichanouskajos ekstradiciją 3

Baltarusijos tyrimų komitetas antradienį pranešė, kad baigė tirti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai...

Vokietijoje vasario mėnesį netikėtai padaugėjo bedarbių

Vokietijoje vasario mėnesį netikėtai pirmą kartą per aštuonis mėnesius augo bedarbių skaičius. To priežastimi...

„Zoom“ vis dar ant bangos – pajamos auga kartais

JAV vaizdo skambučių programinės įrangos gamintojos „Zoom“ akcijos išplėstinėje prekybos sesijoje pirmadienį...

Prezidentūra: ES patikina dėl vakcinų tiekimo spartinimo ir sutaria dėl „žaliojo paso“

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad iki metų vidurio Lietuvą pasieks 3,6 mln. vakcinos nuo...

A. Bilotaitė siūlo svarstyti atsakomybę už neteisingą informaciją apie skiepus 1

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad reikėtų pasvarstyti dėl atsakomybės taikymo už neteisingos...

M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Italijos ekonomikos kritimas 2020-aisiais - didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo

Italijos ekonomika pernai patyrė didžiausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – šalies bendrasis...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus