Nuo pavasario išdavinės tik elektronines licencijas

Planuojama, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės 1 d.

Iki šiol šalyje išduodama licencija gali būti popieriniai bei elektroniniai dokumentai, įrašai informacinėse sistemose ar registruose, plastikinės kortelės, informacija registracijos žurnaluose ar ūkio subjekto duomenys valstybės informacinės sistemos statuso neturinčiose informacinėse dokumentų valdymo sistemose.

Nuo 2015 m. veikiančioje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS) duomenis šiuo metu kaupia tik Vyriausybei pavaldžios institucijos. Vyriausybei pritarus Ūkio ministerijos teikiamoms Viešojo administravimo įstatymo pataisoms, LIS informaciją turės skelbti ir kitos licencijas išduodančios institucijos.

LIS turėtų atsirasti ir duomenys apie 60-ies savivaldybių išduodamas licencijas keleiviams vežti taksi, verstis įvairia mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, duomenys apie Lietuvos banko išduodamas banko, kredito unijos licencijas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduodamos licencijos už energetikos veiklos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą ir kt.

Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, teigia, kad atsisakius popierinių licencijų bus sutaupyta laiko ir žmogiškųjų išteklių popieriniams dokumentams tvarkyti, kaupti ir informacijai teikti. Tai naudinga ir valstybei, kuri įgis galimybę stebėti išduodamų licencijų skaičių ir licencijuojamos veiklos reglamentavimo tendencijas, ir licencijos gavėjui, kuris pats galės išsispausdinti licencijos išrašą ir neprivalės rašyti prašymo bei rengti dokumentus licencijos dublikatui gauti. Be to, per sistemą bus kur kas paprasčiau patikrinti, ar licencija galioja.

Licencijuoja šimtus veiklų

LIS duomenys yra vieši, šiuo metu čia galima rasti duomenis apie 394 licencijuojamas veiklas ir apie daugiau nei 300 tūkstančių fizinių ar juridinių asmenų licencijas. Licencijų informacinės sistemos tvarkytojas valstybės įmonė Registrų centras yra pasirašęs duomenų teikimo sutartis ir gauna licencijų duomenis iš 116 licencijas išduodančių institucijų.

VŽ rašė, kad Valstybės kontrolės (VK) atliktas verslo priežiūros įstaigų auditas parodė, kad valstybė iki šiol neskaičiuoja, kiek jai tai kainuoja, o ministerijos nevertina valdymo srityje veikiančių institucijų vykdomos priežiūros efektyvumo. Išvadoje siūloma, kad valstybė turėtų išlaikyti tas kontrolės sritis, kurių nepriežiūra keltų tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai grėsmę, tarp jų sveikatos, maisto, statybų sektoriai. Kitas sritis siūloma patikėti verslo savireguliacijai ar išvis jų priežiūros atsisakyti.