„Versli Lietuva“ gerina eksporto prognozes, bet įspėja dėl „Brexit“

Jos specialistai skaičiuoja, kad lietuviškų prekių eksportas (be energetinių produktų) šiemet augs 8,4% ir pasieks 13,5 mlrd. Eur, paslaugų eksporto augimas turėtų augti 10,7% iki 9,3 mlrd. Eur.

Anksčiau prekių eksportui buvo prognozuojamas 6%, o paslaugų – 9,7% augimas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, eksporto pajėgumus didina augančios įmonių investicijos į gamybos pajėgumus ir eksporto produkcijos vertės augimas.

Tiesa, reeksportuotojų nuotaikos ne tokios optimistinės dėl neapibrėžtų importo į Rusiją galimybių. Pavasarį „Versli Lietuva“ prognozavo, kad reeksportas (be energetinių produktų) augs 9,3% ir pasieks 11,1 mlrd. Eur. Tačiau prastesni nei tikėtasi rezultatai prognozes privertė pakoreguoti iki 6,1% ir 10,8 mlrd. Eur.

Tačiau reeksporto dalis visoje Lietuvos eksporto struktūroje mažėja: pirmąjį šių metų pusmetį ji sudarė 39% viso eksporto, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 42%.

Dar vieni rekordiniai metai

„Pernai pasiekę gamybos pajėgumų panaudojimo ir eksporto ribas, o šiemet išliekant palankiai tarptautinės prekybos aplinkai, Lietuvos eksportuotojai nenori prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje ir siekia jas dar labiau įtvirtinti. Tai rodo augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir eksporto produkcijos vertės augimas – ne tik stengiamasi pagaminti ir parduoti daugiau, bet ir eksportuoti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Ši tendencija leidžia gerinti prognozes ir tikėtis dar vienų eksportui rekordinių metų“, – sako p. Ivanovas.

Jis vertina, kad didžiausių Lietuvos prekių eksporto rinkų struktūra, palyginti su praėjusiais metais, praktiškai nepasikeitė – pagrindinėmis rinkomis išliko Vokietija, Švedija, Lenkija, Jungtinė Karalystė. Prie prekių eksporto augimo šiemet ryškiausiai prisidėjo Japonija, JAV, Vokietija ir Lenkija. Pavyzdžiui, eksporto į Japoniją apimtys augo daugiau kaip 130%. Tiesa, beveik tris ketvirtadalius šio augimo sudarė tabako gaminių eksportas.

Vertinant pagal sektorius, bendrą augimą labiausiai lėmė prekių už 1,5 mlrd. Eur eksportavusi inžinerijos pramonė, taip pat augęs chemijos ir baldų pramonės įmonių eksportas.

Tuo metu paslaugų eksporto pagrindinėmis rinkomis buvo Vokietija, nulėmusi penktadalį viso augimo, taip pat Rusija, Baltarusija, Prancūzija, Danija. Paslaugų eksportą labiausiai augino transporto ir logistikos bendrovės, taip pat kelionių ir IT paslaugų sektoriai. Be to, sparčiau augo užsakomosios gamybos paslaugų eksportas.

Iššūkiai – darbo jėgos kaina ir „Brexit“

Ponas Ivanovas, vertindamas, su kokiais iššūkiais eksportuojančios šalies įmonės gali susidurti ateinančiais metais, sako, jog pirmiausia tai yra darbo jėgos trūkumas ir jos kaštai.

„Mažėjantis dirbančiųjų skaičius apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio sektoriuose kelia nemenką iššūkį eksporto augimo perspektyvoms ateityje. Darbo užmokesčio kaštams tebekylant, Lietuvos eksportuotojai turi ieškoti galimybių gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kad neprarastų konkurencingumo“, – dėsto „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Tuo metu Vytautas Adomaitis, „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo vadovas, papildo, kad ne menkesne problema eksportuotojams gali tapti „Brexit“, juolab kad kol kas niekas negali tiksliai pasakyti pagal kokį scenarijų vyks Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.

„Praėjusį mėnesį ES viršūnių susitikimas Zalcburge patvirtino galimybę, kad „Brexit“ be susitarimo yra labai galima scenarijus. Todėl atsiranda labai didelė tikimybė, jog nuo ateinančių metų kovo 29 d. Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi. Lietuvos verslui norime perduoti žinutę, kad galima laukti tos ateities susigūžus arba galima imtis aktyvių veiksmų. Jei sėdėsite ant kranto ir lauksite cunamio bangos, ji atėjusi jus tikrai nuplaus. Bet galite imti banglentę ir plaukti į vandenyną. Tuomet tikėtina, kad išplauksite ant bangos keteros“, – sako p. Adomaitis.

Jis pažymi, kad „Brexit“ eksportuojančioms įmonėms yra ne tik iššūkis, bet ir papildomos galimybės.

Pasak p. Adomaičio, Lietuvos įmonės turėtų kalbėtis su partneriais Jungtinėje Karalystėje ir siekti tapti regioniniais jų distributoriais, jei „Brexit“ visgi vyktų be Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo.