V. Bernatonis: Lietuvos teisinių paslaugų rinka subrendo kartų kaitai

Publikuota: 2018-10-04
Vilius Bernatonis.
Vilius Bernatonis.

Advokatų kontoros TGS Baltic Lietuvos biuro vadovaujančiuoju partneriu tapo kontoros partneris Vilius Bernatonis, iki tol vadovavęs bankų ir finansų bei energetikos praktikos grupėms.

Nuo rugsėjo perėmęs kadenciją baigusios TGS Baltic įkūrėjos ir vadovaujančiosios partnerės Eugenijos Sutkienės pareigas,  V. Bernatonis pradėjo vadovauti 13 partnerių ir daugiau nei 110 teisininkų vienijančiai komandai. Komandą didžiausia kontoros stiprybe laikantis naujasis vadovas įsitikinęs, kad teisinių paslaugų rinkai įtakos turės daugelis pasaulinių ekonomikos ir socialinių tendencijų – skaitmenizacija, dalijimosi ekonomika ir darbo rinką keičianti tūkstantmečio karta.

Esate bene pirmasis naujos kartos atstovas, pradėjęs vadovauti vienai didžiausių šalies teisininkų kontorų. Ką tai reiškia Jums asmeniškai? Ar Lietuvos teisinių paslaugų rinka jau subrendo tokiems pokyčiams?

Man asmeniškai tai reiškia didelį iššūkį, nes kartų kaita advokatų kontorose – sudėtingas procesas. Beveik visoms stambioms kontoroms šiuo metu vadovauja jų steigėjai, kūrę ir vystę verslą. Mes iš didžiųjų kontorų šį žingsnį žengėme patys pirmieji, ir iš dalies dėl to nesistebiu. Jau prieš ketverius metus nutarėme, kad norime kontorą matyti kaip struktūrišką verslo organizaciją su būdingomis institucijomis ir procesais. Vienas tokių – kas ketveri metai perrenkamas vadovaujantysis partneris.

Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome sklandžiai įgyvendinti šiuos pokyčius. Tai rodo, kad TGS Baltic yra gyvybinga ir atsinaujinanti organizacija, užtikrintai vykdanti veiklą net vadovo pareigas perleidus steigėjui. Tai – didelis E. Sutkienės nuopelnas. O šnekant apie Lietuvos teisinių paslaugų rinką – tikrai joje matau daug jaunesniosios kartos kolegų, kuriems užtenka žinių, profesionalumo, kompetencijų, gebėjimų ir patirties nors ir šiandien perimti kontorų vadovaujančias pozicijas. Tai – neišvengiamas procesas, norint keistis, sekant tarptautines tendencijas.

Baigėte verslo strategijos mokslus prestižinėje verslo mokykloje IESE Business School. Kaip manote, kokia teisinių paslaugų rinkos strategija tinkamiausia mūsų šaliai?

Viena svarbiausių, aktuali ne tik teisinių, bet ir visų profesinių paslaugų teikėjams – būtinybė perteikti kliento poreikius. Kitaip tariant, pirmiausia būtina suprasti kliento verslo principus ir tikslus, o tada pritaikyti savo teisines žinias ir suteikti tam verslui naudą.  Advokatų kontora turi labai aiškiai komunikuoti savo paslaugų pridėtinę vertę verslui, tapti ne tiek patarėjais teisiniais klausimais, kiek partneriais, prisidedančiais prie verslo sėkmės.

Juolab, kad įmonėse šiandien jau veikia stiprūs vidiniai teisiniai padaliniai, ir tai yra antroji aiški tendencija. Daugumą bazinių klausimų, pasikartojančių problemų, netgi ganėtinai sudėtingų, verslas pajėgus išspręsti pats. Kontoros turi aiškiai verslui atskleisti savo siūlomą pridėtinę vertę, pasiūlyti daugiau, nei vien tik pagalbą kasdienėse teisinėse paslaugose.

Trečias dalykas – komoditizacija. Dalį specializuotų teisinių paslaugų įmanoma standartizuoti ir pasiūlyti kaštų prasme efektyvesnius sprendimus, padidinus vidaus veiklos efektyvumą.

Ar naujosios technologijos išties kada nors pakeis dalį teisininkų darbo – o gal net pačius teisininkus?

Be abejo, dirbtinis intelektas yra ateitis. Jis tikrai turi įtakos mūsų darbo rutinai, jau dabar taikome jį kontoros praktikoje, kad teiktume paslaugas geriau, efektyviau, visapusiškiau. Tai – technologinė higiena. Bet kaip ši naujovė paveiks globalią teisinę rinką kol kas tikrai neaišku.

Tam tikrus sprendimus DI supaprastins, bet kaip ir daugelyje sričių – nepakeis žmogaus, o tik smarkiai sustiprins jo gebėjimus. Tarkime, technologijos išties gali atlikti kur kas išsamesnį tyrimą, išanalizuoti gerokai daugiau teisinės medžiagos. Tačiau tą apibendrintą medžiagą įvertinti, interpretuoti ir nuspręsti, kaip veikti toliau, kokią alternatyvą rinktis, turės žmogus. Be to, teisinėse paslaugose ypač svarbus emocinis intelektas, jo svarba pastaruoju metu tik auga. Tad teisininkas-robotas kol kas, sakyčiau, tebėra veikėjas iš fantastikos srities.

Pasaulis eina ir dalijimosi ekonomikos keliu. Kokią įtaką tai turės teisės sričiai, legal tech vystymosi krypčiai?

Lietuvoje apie legal tech kol kas mažai žinoma, o kitose šalyse jau kuriamos platformos, teikiančios teisines paslaugas. Pavyzdžiui, JAV veikia platforma „Upcouncel“, vienijanti visų valstijų klientus ir teisininku. Ryškių pavyzdžių yra ir Europoje.

Tačiau kol kas visos dalijimosi platformos, sutelkiančios klientus ir paslaugų teikėjus, orientuojasi daugiau į fiziniams asmenims aktualius klausimus arba dalinį paslaugų teikimą. Kitaip tariant, sugalvojus įvykdyti multimilijoninį akcijų įsigijimo sandorį, naudotis jomis bus ne itin efektyvu.

Kol kas legal tech nėra šiandienos aktualija, tačiau visos inovacijos prasideda nuo mažų dalykų. Turime stebėti, kaip tai vystosi, pasiruošti veikti naujoje aplinkoje, nes platformos tikrai anksčiau ar vėliau ateis. Pažvelkime į viešbučių, kelionių, taksi verslus – kokią žymią įtaką jiems padarė dalijimosi platformų atsiradimas. Advokatų kontoros nebegali orientuotis vien į teisės pasaulio naujoves, reikia sekti bendrus rinkos pokyčius kaip ir kiekvienam verslui.

Kokie dar veiksniai keičia teisės veidą pasaulyje ir Lietuvoje?

Besikeičiančios kartos – ir teisininkų, ir klientų. Tradiciškai teisininko profesija laikoma konservatyvia, su jai būdinga solidumo, rimtumo, preciziškumo aureole. Tačiau jau po kelerių metų daugiau kaip pusė dirbančiųjų bus tūkstantmečio kartos atstovai, o jų požiūris į gyvenimą, darbą, karjerą  ir daugelį dalykų yra kitoks. Norint pritraukti geriausius talentus, o taip pat parduoti savo paslaugas jaunosios kartos atstovams, bus labai svarbu tą požiūrį perprasti ir perteikti.

nuotrauka::1 left nocrop

Anksčiau buvo paprasčiau – advokatų kontoros talentų pritraukimo prasme konkuruodavo su auditorių kompanijomis, bankais. Dabar mūsų konkurentai yra blogai, youtube ir galimybė dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. „McKinsey & Company“ studija nustatė, kad 60 proc. profesionalų norėtų dirbti savarankiškai – dėl suteikiamo lankstumo. Į tai būtina atsižvelgti ir tradicinėms kontoroms ir mes išties stengiamės: TGS Baltic įsikūrusi atvirame biure, kas labai nebūdinga advokatams, formuojame multidisciplinines komandas su skirtingų sričių specialistais, siūlome lankstesnes darbo sąlygas, skatiname horizontalią organizacijos struktūrą.

Kokia Jūsų, kaip lyderio, filosofija? Kokiais principais vadovaujatės savo darbe?

Klausimas labai platus ir trumpai į jį atsakyti sunku. Tačiau jei reikia išskirti svarbiausią dalyką – tai komanda. Šia prasme advokatų kontoros galėtų būti netgi pavyzdys kitiems verslams, nes jos beveik visada veikia partnerystės pagrindu: sprendimai priimami kartu, kolektyviai. Manau, tai –didelė mūsų stiprybė. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad ne tik partneriai, bet ir visi komandos nariai jaustųsi kontoros savininkais, jaustų, kad jie atsakingi, jų indėlis svarbus.

Teisinių paslaugų verslas yra žmonių verslas – be žmonių mes neturime daugiau ką pasiūlyti. O aš įsitikinęs, kad žmonės geriausiai dirba tada, kai geba save tapatinti su įmonės vertybėmis. Svarbu, kad jie matytų, jog savo darbu, nesvarbu, kokias pareigas užimtų, prisideda prie kažko didingesnio ir svarbesnio. Ir iš tiesų, mūsų klientai vykdo labai didelius, svarbius ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai projektus, o mes turime privilegiją prie jų prisidėti.

Kitas dalykas, susijęs su komanda – nuolatinis mokymasis. Didžiausia rizika žmogui – galvoti, kad jis viską žino. Svarbiausia yra išmokti mokytis, ne tik semtis naujų žinių, bet ir įsiklausyti į naujas nuomones, išmokti atsikratyti išankstinių nuostatų.  Gebėjimas matyti pasaulį ir verslą įvairiais kampais, priimti kūrybiškus sprendimus ir yra mūsų komandos stiprybė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

S. Skvernelis: R. Tamašunienė suteikė visą reikiamą pagalbą gesinant gaisrą Alytuje

Vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei sulaukus raginimų atsistatydinti dėl neveiklumo gesinant gaisrą...

R. Karbauskis žada „modifikuoti“ Seimo atmestuosius mokestinius projektus

Valdančioji koalicija tikina turinti pakankamai balsų Seime, kad gebėtų priimti kitų metų biudžetą. Kartu,...

D. Grybauskaitė: Seime vyrauja chaosas 2

„Lietuvoje dominuoja karingas neraštingumas, jeigu ant jūsų lips, turite garsiai kalbėti – neleiskite griauti...

„Tvarka ir teisingumas“ pašalinta iš valdančiųjų gretų

Seimo vicepirmininko Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama Tvarkos ir teisingumo partija (TTP) ne tik faktiškai,...

Atidėliojant pertvarkas smunka VVĮ pelnas, bet politikams tai tinka 1

Valstybės valdomos įmonių (VVĮ) pajamos pirmą metų pusmetį išaugo daugiau nei 10%, iki 1,5 mlrd. Eur, tačiau...

Finansai
14:27
JK sulaikyto sunkvežimio priekaboje rasti 39 žmonių kūnai

Trečiadienį Jungtinės Karalystės (JK) Esekso grafystės policija pranešė, kad vieno vilkiko priekaboje aptiko...

Valdantieji viliasi: pakaks balsų ir biudžetui, ir naujiems mokesčiams  Premium 1

Valdančiosios koalicijos atstovai ramina save ir kitus, kad ras kompromisus dėl diskusijų keliančių...

Bundesbankas: Vokietija rugsėjį galėjo įžengti į recesiją Premium

Vokietijos centrinis bankas perspėjo, kad šalies ekonomika galėjo susitraukti antrą ketvirtį iš eilės, o tai...

R. Karbauskis siūlo NT apmokestinimo lengvatą daugiavaikėms šeimoms 4

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT)...

V. Šapoka: nepriėmus mokestinių pataisų teks apkarpyti išlaidas 

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų...

Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą 2

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 m. įvesti naują prekybos mokestį, kurį...

Prekyba
09:25
Kokių veiksmų gali imtis darbdavys, kad užtikrintų lygias galimybes darbuotojams? Verslo tribūna

Spalio 9 d. startavusi „Lygių galimybių sparnai“ kampanija skatina darbdavius aktyviai integruoti lygias...

NSGK toliau svarstys, kaip veikia grėsmių galinčių kelti įmonių patikros sistema

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) toliau aiškinsis situaciją, kaip Lietuvoje veikia...

Biudžetas – politinio turgaus įkaitas 2

Seime įvyko tai, kas ir buvo prognozuota, – buldozeriu stumiamas paskubomis sukurptas šalies biudžeto...

Smulki įmonė per metus biurokratams privalo dirbti visą mėnesį Premium

Per metus smulkioms Lie­tu­vos įmonėms laikas, skir­tas administraciniams for­ma­lumams – deklaracijų,...

Gazelė
05:45
Nacionalinis susitarimas – sau, valdžios planai dėl mokesčių – sau Premium

Verslo asociacijos tvirtina, kad valdžia, su biudžeto projektu pasiūliusi pluoštą mokestinių pakeitimų,...

JK parlamentas atmetė dar vieną B. Johnsono „Brexit“ planą

Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė Boriso Johnsono planą per tris dienas pritarti su ES suderėtam...

Verslo aplinka
2019.10.22
Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo 1

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

Verslo aplinka
2019.10.22
L. Linkevičius: Lietuva neprieštarautų trumpam techniniam „Brexit“ pratęsimui

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva būtų pasirengusi pritarti trumpam „Brexit"...

Verslo aplinka
2019.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau