Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį

Bendroji pridėtinė vertė, sukurta per vieną valandą, Lietuvoje 2016 m. siekė 62,8%, o 2017 m. – jau 66,8% ES vidurkio. Tai buvo didžiausias santykinio produktyvumo šuolis nuo 2012 metų. Tačiau ekonomistai pataria netrypčioti ant laurų - mat, 2015 m. ir 2016 m. darbo našumo pokyčiai buvo gana silpni, todėl praėjusių metų augimo nereikėtų labai sureikšminti – svarbu žiūrėti į ateitį.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. darbo našumas sparčiausiai augo statybos (13,4%), IT (12,6%) ir apdirbamosios pramonės įmonėse (8,7%). Menkiau jis augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (3,7%) įmonėse. Beje, ne itin spartus darbo našumo augimas 2017 m. fiksuotas viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (4,1%).

Ekonomistai teigia, jog siekiant spartesnio darbo našumo kilimo turėtų sparčiau augti ir darbuotojų skaičius perspektyviausiose sektoriuose. Tarp tokių sektorių minimos IT, pramonė, profesinė veikla. Tiesa, dirbančiųjų skaičiaus augimą prognozuoti itin sunku – kol kas Lietuvoje vyrauja gana nepalankios demografinės tendencijos, trūksta darbuotojų, darbo užmokestis sparčiai auga, todėl aktualu yra ir toliau išlaikyti spartų darbo našumo augimo tempą. Pažanga šioje srityje priklauso ir nuo emigracijos suvaldymo, nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracijos ir kt.

VŽ kalbintus ekonomistus džiugina tai, kad pastebimai paspartėjo eksportuojančių įmonių produktyvumo augimas – apdirbamojoje pramonėje, IT, profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje bei kitose į eksportą orientuotose veiklose. Iki 2017 m. Lietuva, pasak Indrės Genytės-Pikčienės, „Luminor“ vyriausiosios analitikės, smarkiai degino savo konkurencingumo rezervus, nes darbo kaštai kilo sparčiai, bet produktyvumas iš esmės neaugo. Jei produktyvumas auga lėčiau nei darbo užmokestis, sparčiau auga vartotojų kainos, eksportuotojams kyla pavojus prarasti konkurencingumą. Tačiau pernai įvyko lūžis, fiksavome aukštesnį našumo augimą nei realaus darbo užmokesčio metinis pokytis.

„Svarbu šią tendenciją išlaikyti, nes nuo to priklausys mūsų eksporto realizavimo išorės rinkose potencialas“, - tikina analitikė. „Produktyvumo augimas svarbus, nes tai yra pagrindinis tvaraus darbo užmokesčio augimo pagrindas“, - teigia Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė (2018 10 03).

Šiems metams pranašaujamas kiek mažesnis darbo našumo didėjimas, nes truputį lėčiau augs BVP, o užimtųjų skaičius, priešingai nei pernai, nemažės. Pasak Tado Povilausko, SEB vyriausiojo ekonomisto, būtų šaunu išlaikyti didesnį nei 4% našumo augimą, tačiau tai vargiai įmanoma be didesnių struktūrinių pokyčių.

VŽ nuomone, džiugina tai, kad pagal gerėjančius darbo našumo rodiklius Lietuva vejasi išsivysčiusias šalis, mažėja grėsmės eksportuotojų konkurencingumui. Už gana sausų statistinių rodiklių slypi verslo atstovų įžvalgumas: lietuvių verslininkai investuoja, modernizuojasi, nyksta technologinis atsilikimas.