Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais?

Publikuota: 2018-09-23
Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė. KTU nuotr.
svg svg
Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė. KTU nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne gausa ir įvairove nei patys miestai. Vis dėlto, nepaisant skirtingų prieigų, visų į ateitį žvelgiančių, į plėtrą ir augimą orientuotų metropolių vizijas ar strategijas galima abstrahuoti iki vieno pagrindinio tikslo: visi jie siekia tapti ta vieta, kurioje būtų gera ir patrauklu dirbti, gyventi, investuoti, lankytis.

Toks vaizdas – gerokai supaprastintas, tačiau jis iš esmės apima svarbiausias miesto sudedamąsias dalis: verslo veiklą, žmogiškąjį kapitalą, turizmą, socialinę ir kultūrinę gerovę. Tampriai tarpusavyje susijusios visos jos užtikrina miesto ekonominį gyvybingumą, be kurio jo augimas ir plėtra sunkiai įsivaizduojami.

Juk ten, kur steigiasi įmonės, plaukia investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, vystoma mokslinė veikla, ten telkiasi talentai, gimsta inovacijos, žinios ir nauji verslai. Tokį ekonominį variklį užvedę miestai sparčiai juda pirmyn: jie turi daugiau galimybių investuoti į infrastruktūrą, saugumą, socialinę apsaugą, aplinkosaugą, išmaniąsias technologijas bei sprendimus, taip gerindami gyvenimo sąlygas miestiečiams, kartu didindami jo patrauklumą naujai atvykstantiesiems.

Tačiau ko reikia, kad šis mechanizmas įsivažiuotų ir galėtų tapti miesto varomąja jėga? Viena būtinų sąlygų sėkmei – aiškus ir tvirtas apsisprendimas dėl plėtros prioritetų ir sričių, kuriose miestas stiprus ir turi didžiausio potencialo, kurias, pasitelkus deramus išteklius, įmanoma paversti ir miesto išskirtinumo ženklu. Kad tokia taktika iš tiesų veiksminga, rodo ne vienas pavyzdys Europoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kalbant apie gerąsias miestų praktikas sumaniosios specializacijos srityje, dažnai minimas Eindhoveno „Brainport“ atvejis. Tai – vienas efektyviausiai veikiančių aukštųjų technologijų klasterių Europoje, technologijas ir dizainą apjungiantis su pažangiausia gamybos pramone ir antrepreneryste.

Pagrindinės klasteryje vystomos veiklos sritys – aukštųjų technologijų sistemos ir medžiagos, automobilių gamyba, sveikatos, maisto technologijos, dizainas. Regione, kuriame klasteris įsikūręs, yra apie 750.000 gyventojų ir apie 400.000 dirbančiųjų.

Čia veikia daugiau kaip 8.000 įmonių, klasterio veiklose aktyviai dalyvauja ir reikšmingą vaidmenį atlieka mokslo institucijos – Eindhoveno technologijų universitetas, Eindhoveno dizaino akademija, Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija, mokslinius tyrimus vykdantis Holsto centras.

Aplink verslą ir mokslą telkiasi kiti vietiniai ir užsienio tiekėjai bei paslaugų teikėjai, suformuodami visą vertės grandinę – nuo fundamentaliųjų mokslo tyrimų iki rinkodaros. Skaičiuojama, kad šiame „smegenų uoste“ sukuriama apie 27 mlrd. Eur regioninio BVP, investicijos į mokslinius tyrimus čia siekia 2,5 mlrd. Eur (didžioji dalis jų – privačios). „Brainport“ sutraukia apie 40% bendrųjų Nyderlandų išlaidų moksliniams tyrimams bei gali pasigirti itin aukštu patentų skaičiumi. Verta paminėti, kad „Brainport“ prisidėjo ne vien tik prie Eindhoveno miesto, bet ir prie viso regiono plėtros, į šį klasterį įsitraukus apie 20 mažesnių aplinkinių savivaldybių.

Beje, „Brainport“ taip pat pristatomas kaip vienas geriausių vadinamojo „Triple Helix“ modelio realizavimo pavyzdžių, siekiant skatinti inovatyvumą ir verslumą, pabrėžiama, kad be glaudaus, strateginio savivaldos, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tokio proveržio sukurti nebūtų pavykę.

Savuoju ekonomikos uostu gali pasigirti Ciurichas. Tai – Didžiąja Ciuricho zona (angl. Greater Zurich Area) vadinamas regionas, kuriame vystomos finansinių paslaugų, gyvybės mokslų, švariųjų technologijų, informacinių technologijų sritys. Ne tik Ciuricho, bet ir visos Šveicarijos ekonomikos centru vadinamas regiono siūlomos verslui patrauklios sąlygos, kvalifikuota darbo jėga, galimybė bendradarbiauti su geriausiomis šalies mokslo institucijomis jau padėjo čia pritraukti daugiau kaip 150.000 įmonių, tarp kurių – „Google“, IBM, „Pfizer“ ar „Siemens“, o Ciurichui leido įsitvirtinti geriausių miestų reitingų aukštumose.

Apie tai, kur slypi šalies miestų ir regionų potencialas, kaip jį sustiprinti ir veiksmingiau išnaudoti, pastaruoju metu intensyviau diskutuojama ir Lietuvoje. Postūmį tam davė Vyriausybės parengti Nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 m. bei juose apibrėžtos Lietuvos regionų plėtros kryptys. Iš šio dokumento matyti, kad, pavyzdžiui, Kaunas siekia specializuotis sumanios pramonės ir logistikos, technologijų, sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo, kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityse. Klaipėda ketina vystyti jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangią pramonės ekonomiką, darnų pakrančių ir jūros turizmą. Panevėžys planuoja tapti vienu iš stipriausių robotikos centrų regione, o taip pat stiprinti transporto, biotechnologijų sritis. Šiauliai žada prioritetą teikti baldų, metalo, plastiko gamybai, finansų inžinerijai. Tauragės regionas turi ambiciją plėtoti švariąsias ir žaliąsias technologijas, Telšių regionas žada prioritetą teikti tvariai energetikai. Beveik visi regionai save regi logistikos ar maisto pramonės centrais.

Pastangos apsibrėžti, kur mūsų miestai bei regionai gali lyderiauti ir augti – sveikintinos, tačiau bendras įspūdis – kad siekiame būti geriausi visur, bandome prioritetizuoti visas bent kiek gyvybingas sritis, tikruosius galimus miestų ir regionų prioritetus išbarstome, išskaidome turimus išteklius, kuriuos galėtumėm skirti ekosistemos, padėsiančios juos efektyviai įgyvendinti, vystymui. Taip rizikuojame dar kartą patvirtinti visiems žinomą liaudies išmintį, kad ten, kur devyni amatai, dešimtas – badas. Riboti resursai, vis auganti konkurencija diktuoja, kad išskirtinis profilis, leisiantis sukurti mastą ir pasiekti apčiuopiamą poveikį miestams ir regionams, yra būtinybė. Būtent tokia logika vadovaujasi minėti Nyderlandai.

Kalbėdami apie savo didmiesčius, jie aiškiai komunikuoja, kad Amsterdamo ir Utrechto stiprybė – finansai ir profesinės paslaugos, Roterdamo – su uostu susijusios logistikos veiklos, Hagoje telkiasi tarptautinės organizacijos, vystomos saugumo technologijos, Eindhovenas – aukštųjų technologijų centras. Viskas konkretu ir aišku.

Vis dėlto, vien prioritetų identifikavimas miesto ar regiono ekonominio proveržio nesukurs. Tam reikia kompleksinės sistemos, kurios kūrime aktyviai dalyvautų jau ne kartą minėtos suinteresuotos ir svarbiausią vaidmenį šiame procese vaidinančios pusės – miesto/regiono valdžia, verslas ir mokslo institucijos.

Tarptautinė patirtis rodo, kad plėtros, inovacijų centrus traukia žinios ir kompetencijos. Sekant čia logika tampa akivaizdu, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius Lietuvoje pavyks vystyti tik tuose miestuose ir regionuose, kuriuose susiformuos visa švietimo grandinė: veiks profesinės mokyklos, kolegijos, galinčios parengti kvalifikuotus darbuotojus, o taip pat universitetas ar jo padalinys, aprūpinsiantis specialistais-vystytojais bei užtikrinsiantis mokslinę, ekspertinę dedamąją.

Pagal aukštojo mokslo pertvarkos planus, jų Lietuvoje galėtų būti penki – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Minėti užsienio pavyzdžiai rodo, kad metropolyje įsikūręs ekonominis centras besiplėtodamas apima ir gretimus regionus, išnaudoja jų privalumus, žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą tolesniam augimui, taip pat ir naujų, potencialo turinčių ekonominių sričių vystymui.

Miesto patrauklumui ne mažiau svarbi administravimo kultūra, paslaugų kokybė. Mieste besikuriančios tarptautinės kompanijos darbuotojams neturėtų būti sunku rasti anglakalbį darželį ar mokyklą, jie turėtų turėti plačias galimybes mėgautis visaverčiu kultūriniu gyvenimu. Naujakurių investuotojų ar talentų neturėtų baidyti ir per didelis biurokratizmas, nes kaip taikliai pastebima Helsinkio strategijoje, miestas visų pirma – tai vieta ir bendruomenė, o ne biurokratija. Investicijas viliojančiam miestui svarbi gerai išvystyta infrastruktūra verslui ar pramonei kurtis, patogus susisiekimas. Tai – esminės miesto vertės pasiūlymo dalys.

Tačiau vien sukurti ir turėti neužtenka. Tikroji vertė kuriama tuomet, kai miesto privalumus, jo potencialą pavyksta paversti skiriamuoju ar net prekiniu ženklu, traukos objektu. Būtent to kryptingai siekia Lionas, antras pagal dydį miestas Prancūzijoje, įgyvendindamas į miesto žinomumo didinimą ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimą nukreiptą kampaniją „Only Lyon“ („Vienintelis Lionas“).

Jos išskirtinumas tas, kad šis projektas nėra dar vienas miesto valdininkų sumanymas, o produktyvios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės rezultatas. Projekto vystyme ir įgyvendinime dalyvauja beveik trys dešimtys partnerių, tarp kurių – miesto valdžios, turizmo, verslumą skatinančios institucijos, universitetai, privačios įmonės.

Tad net jei miesto išskirtinumas ar patrauklumas bus komunikuojamas viena vienintele žinute, norimą auditoriją ji tikrai pasieks, kai bus bendrai kartojama verslo, mokslo, kultūros atstovų, politikų, pačių miestiečių lūpomis.

Ar turime šansų panašias sėkmės istorijas pakartoti Lietuvoje? Atsakymas, neabejotinai, „taip“, tačiau šį siekį būtina pagrįsti vizija, aiškia lyderyste ir tvirta atsakomybe už savo miesto ateitį.

Komentaro autorė - Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
G. Kasparovas: pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną gali tik šoko terapija

Vienintelė galimybė pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną, leidusią Kremliui pradėti karą...

Verslo aplinka
2022.05.20
E. Macronas paskyrė naujus užsienio reikalų ir gynybos ministrus

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskyrė naujus užsienio reikalų, švietimo ir gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.20
Turkija pareiškė toliau kalbėsianti su Vakarais dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais...

Verslo aplinka
2022.05.20
Vokietija prieštarauja bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėjai 3

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos...

Verslo aplinka
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
„Azov“ pulko vadas: Ukrainos kariuomenė įsakė „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą

Kyjivas įsakė likusiems Ukrainos kariams, tebesantiems apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje...

Verslo aplinka
2022.05.20
G7 skirs beveik 20 mlrd. USD pagalbos paketą Ukrainai

Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl 19,8 mlrd. USD (18,7 mlrd. Eur) vertės paramos paketo Ukrainai,...

Verslo aplinka
2022.05.20
G. Schroederis traukiasi iš „Rosneft“ 3

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, pastaruoju metu spaudžiamas atsisakyti pareigų rusiškose...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kariuomenės vadas: NATO atgrasymo ir gynybos struktūra regione bus patobulinta

NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso...

Verslo aplinka
2022.05.20
PSO patvirtino kinų „CanSinoBIO“ vakciną nuo COVID-19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį leido naudoti kinų gamintojo „CanSinoBIO“ skiepus nuo...

Verslo aplinka
2022.05.20
Portugalija žada apmokestinti sandorius kriptovaliutomis

Portugalija planuoja užtaisyti teisinę spragą, dėl kurios virtualus turtas tapo itin patrauklus kriptovaliutų...

Rinkos
2022.05.20
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Pentagono pareigūnas: Rusijos karas Ukrainoje gali tęstis ilgą laiką

Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą...

Verslo aplinka
2022.05.20
G. Kasparovas: Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje

Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje, o Vladimiro Putino diktatūra to neišgyvens,...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kinija skatina nuo COVID ribojimų kenčiančią ekonomiką

Kinijoje dideliu mastu sumažinto palūkanos būsto paskoloms, šaliai kovojant su neigiamu ekonominiu poveikiu...

Rinkos
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Ketvirtadienį nustatyti 134 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 134 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo penktadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Verslo aplinka
2022.05.20
Naujasis „Bentley“ flagmanas „Bentayga EWB“ kelionėms pirmąją klase suteikė kitą prasmę Verslo tribūna

„Bentley Bentayga“ nuo pat pirmųjų dienų buvo populiariausias gamintojo modelis. Nuo šiol jam tenka dar...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku