Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais?

Publikuota: 2018-09-23
Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė. KTU nuotr.
Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė. KTU nuotr.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne gausa ir įvairove nei patys miestai. Vis dėlto, nepaisant skirtingų prieigų, visų į ateitį žvelgiančių, į plėtrą ir augimą orientuotų metropolių vizijas ar strategijas galima abstrahuoti iki vieno pagrindinio tikslo: visi jie siekia tapti ta vieta, kurioje būtų gera ir patrauklu dirbti, gyventi, investuoti, lankytis.

Toks vaizdas – gerokai supaprastintas, tačiau jis iš esmės apima svarbiausias miesto sudedamąsias dalis: verslo veiklą, žmogiškąjį kapitalą, turizmą, socialinę ir kultūrinę gerovę. Tampriai tarpusavyje susijusios visos jos užtikrina miesto ekonominį gyvybingumą, be kurio jo augimas ir plėtra sunkiai įsivaizduojami.

Juk ten, kur steigiasi įmonės, plaukia investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, vystoma mokslinė veikla, ten telkiasi talentai, gimsta inovacijos, žinios ir nauji verslai. Tokį ekonominį variklį užvedę miestai sparčiai juda pirmyn: jie turi daugiau galimybių investuoti į infrastruktūrą, saugumą, socialinę apsaugą, aplinkosaugą, išmaniąsias technologijas bei sprendimus, taip gerindami gyvenimo sąlygas miestiečiams, kartu didindami jo patrauklumą naujai atvykstantiesiems.

Tačiau ko reikia, kad šis mechanizmas įsivažiuotų ir galėtų tapti miesto varomąja jėga? Viena būtinų sąlygų sėkmei – aiškus ir tvirtas apsisprendimas dėl plėtros prioritetų ir sričių, kuriose miestas stiprus ir turi didžiausio potencialo, kurias, pasitelkus deramus išteklius, įmanoma paversti ir miesto išskirtinumo ženklu. Kad tokia taktika iš tiesų veiksminga, rodo ne vienas pavyzdys Europoje.

Kalbant apie gerąsias miestų praktikas sumaniosios specializacijos srityje, dažnai minimas Eindhoveno „Brainport“ atvejis. Tai – vienas efektyviausiai veikiančių aukštųjų technologijų klasterių Europoje, technologijas ir dizainą apjungiantis su pažangiausia gamybos pramone ir antrepreneryste.

Pagrindinės klasteryje vystomos veiklos sritys – aukštųjų technologijų sistemos ir medžiagos, automobilių gamyba, sveikatos, maisto technologijos, dizainas. Regione, kuriame klasteris įsikūręs, yra apie 750.000 gyventojų ir apie 400.000 dirbančiųjų.

Čia veikia daugiau kaip 8.000 įmonių, klasterio veiklose aktyviai dalyvauja ir reikšmingą vaidmenį atlieka mokslo institucijos – Eindhoveno technologijų universitetas, Eindhoveno dizaino akademija, Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija, mokslinius tyrimus vykdantis Holsto centras.

Aplink verslą ir mokslą telkiasi kiti vietiniai ir užsienio tiekėjai bei paslaugų teikėjai, suformuodami visą vertės grandinę – nuo fundamentaliųjų mokslo tyrimų iki rinkodaros. Skaičiuojama, kad šiame „smegenų uoste“ sukuriama apie 27 mlrd. Eur regioninio BVP, investicijos į mokslinius tyrimus čia siekia 2,5 mlrd. Eur (didžioji dalis jų – privačios). „Brainport“ sutraukia apie 40% bendrųjų Nyderlandų išlaidų moksliniams tyrimams bei gali pasigirti itin aukštu patentų skaičiumi. Verta paminėti, kad „Brainport“ prisidėjo ne vien tik prie Eindhoveno miesto, bet ir prie viso regiono plėtros, į šį klasterį įsitraukus apie 20 mažesnių aplinkinių savivaldybių.

Beje, „Brainport“ taip pat pristatomas kaip vienas geriausių vadinamojo „Triple Helix“ modelio realizavimo pavyzdžių, siekiant skatinti inovatyvumą ir verslumą, pabrėžiama, kad be glaudaus, strateginio savivaldos, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tokio proveržio sukurti nebūtų pavykę.

Savuoju ekonomikos uostu gali pasigirti Ciurichas. Tai – Didžiąja Ciuricho zona (angl. Greater Zurich Area) vadinamas regionas, kuriame vystomos finansinių paslaugų, gyvybės mokslų, švariųjų technologijų, informacinių technologijų sritys. Ne tik Ciuricho, bet ir visos Šveicarijos ekonomikos centru vadinamas regiono siūlomos verslui patrauklios sąlygos, kvalifikuota darbo jėga, galimybė bendradarbiauti su geriausiomis šalies mokslo institucijomis jau padėjo čia pritraukti daugiau kaip 150.000 įmonių, tarp kurių – „Google“, IBM, „Pfizer“ ar „Siemens“, o Ciurichui leido įsitvirtinti geriausių miestų reitingų aukštumose.

Apie tai, kur slypi šalies miestų ir regionų potencialas, kaip jį sustiprinti ir veiksmingiau išnaudoti, pastaruoju metu intensyviau diskutuojama ir Lietuvoje. Postūmį tam davė Vyriausybės parengti Nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 m. bei juose apibrėžtos Lietuvos regionų plėtros kryptys. Iš šio dokumento matyti, kad, pavyzdžiui, Kaunas siekia specializuotis sumanios pramonės ir logistikos, technologijų, sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo, kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityse. Klaipėda ketina vystyti jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangią pramonės ekonomiką, darnų pakrančių ir jūros turizmą. Panevėžys planuoja tapti vienu iš stipriausių robotikos centrų regione, o taip pat stiprinti transporto, biotechnologijų sritis. Šiauliai žada prioritetą teikti baldų, metalo, plastiko gamybai, finansų inžinerijai. Tauragės regionas turi ambiciją plėtoti švariąsias ir žaliąsias technologijas, Telšių regionas žada prioritetą teikti tvariai energetikai. Beveik visi regionai save regi logistikos ar maisto pramonės centrais.

Pastangos apsibrėžti, kur mūsų miestai bei regionai gali lyderiauti ir augti – sveikintinos, tačiau bendras įspūdis – kad siekiame būti geriausi visur, bandome prioritetizuoti visas bent kiek gyvybingas sritis, tikruosius galimus miestų ir regionų prioritetus išbarstome, išskaidome turimus išteklius, kuriuos galėtumėm skirti ekosistemos, padėsiančios juos efektyviai įgyvendinti, vystymui. Taip rizikuojame dar kartą patvirtinti visiems žinomą liaudies išmintį, kad ten, kur devyni amatai, dešimtas – badas. Riboti resursai, vis auganti konkurencija diktuoja, kad išskirtinis profilis, leisiantis sukurti mastą ir pasiekti apčiuopiamą poveikį miestams ir regionams, yra būtinybė. Būtent tokia logika vadovaujasi minėti Nyderlandai.

Kalbėdami apie savo didmiesčius, jie aiškiai komunikuoja, kad Amsterdamo ir Utrechto stiprybė – finansai ir profesinės paslaugos, Roterdamo – su uostu susijusios logistikos veiklos, Hagoje telkiasi tarptautinės organizacijos, vystomos saugumo technologijos, Eindhovenas – aukštųjų technologijų centras. Viskas konkretu ir aišku.

Vis dėlto, vien prioritetų identifikavimas miesto ar regiono ekonominio proveržio nesukurs. Tam reikia kompleksinės sistemos, kurios kūrime aktyviai dalyvautų jau ne kartą minėtos suinteresuotos ir svarbiausią vaidmenį šiame procese vaidinančios pusės – miesto/regiono valdžia, verslas ir mokslo institucijos.

Tarptautinė patirtis rodo, kad plėtros, inovacijų centrus traukia žinios ir kompetencijos. Sekant čia logika tampa akivaizdu, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius Lietuvoje pavyks vystyti tik tuose miestuose ir regionuose, kuriuose susiformuos visa švietimo grandinė: veiks profesinės mokyklos, kolegijos, galinčios parengti kvalifikuotus darbuotojus, o taip pat universitetas ar jo padalinys, aprūpinsiantis specialistais-vystytojais bei užtikrinsiantis mokslinę, ekspertinę dedamąją.

Pagal aukštojo mokslo pertvarkos planus, jų Lietuvoje galėtų būti penki – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Minėti užsienio pavyzdžiai rodo, kad metropolyje įsikūręs ekonominis centras besiplėtodamas apima ir gretimus regionus, išnaudoja jų privalumus, žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą tolesniam augimui, taip pat ir naujų, potencialo turinčių ekonominių sričių vystymui.

Miesto patrauklumui ne mažiau svarbi administravimo kultūra, paslaugų kokybė. Mieste besikuriančios tarptautinės kompanijos darbuotojams neturėtų būti sunku rasti anglakalbį darželį ar mokyklą, jie turėtų turėti plačias galimybes mėgautis visaverčiu kultūriniu gyvenimu. Naujakurių investuotojų ar talentų neturėtų baidyti ir per didelis biurokratizmas, nes kaip taikliai pastebima Helsinkio strategijoje, miestas visų pirma – tai vieta ir bendruomenė, o ne biurokratija. Investicijas viliojančiam miestui svarbi gerai išvystyta infrastruktūra verslui ar pramonei kurtis, patogus susisiekimas. Tai – esminės miesto vertės pasiūlymo dalys.

Tačiau vien sukurti ir turėti neužtenka. Tikroji vertė kuriama tuomet, kai miesto privalumus, jo potencialą pavyksta paversti skiriamuoju ar net prekiniu ženklu, traukos objektu. Būtent to kryptingai siekia Lionas, antras pagal dydį miestas Prancūzijoje, įgyvendindamas į miesto žinomumo didinimą ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimą nukreiptą kampaniją „Only Lyon“ („Vienintelis Lionas“).

Jos išskirtinumas tas, kad šis projektas nėra dar vienas miesto valdininkų sumanymas, o produktyvios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės rezultatas. Projekto vystyme ir įgyvendinime dalyvauja beveik trys dešimtys partnerių, tarp kurių – miesto valdžios, turizmo, verslumą skatinančios institucijos, universitetai, privačios įmonės.

Tad net jei miesto išskirtinumas ar patrauklumas bus komunikuojamas viena vienintele žinute, norimą auditoriją ji tikrai pasieks, kai bus bendrai kartojama verslo, mokslo, kultūros atstovų, politikų, pačių miestiečių lūpomis.

Ar turime šansų panašias sėkmės istorijas pakartoti Lietuvoje? Atsakymas, neabejotinai, „taip“, tačiau šį siekį būtina pagrįsti vizija, aiškia lyderyste ir tvirta atsakomybe už savo miesto ateitį.

Komentaro autorė - Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto docentė.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilnius gedi kartu su Gdansku 2

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 2

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 31

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 1

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 14

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Teisės viršenybės nepaisančios šalys rizikuos netekti ES paramos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl ES fondų mokėjimų sustabdymo esant rimtiems...

Verslo aplinka
2019.01.18
Rekordiškai ilgas JAV vyriausybės paralyžius paveiks ir šalies ekonomiką Premium 2

Nors rekordiškai ilgas JAV vyriausybės uždarymas jau atsiliepia šalies ekonomikai, rizikuojama, kad tolesnis...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Politikų pasirinktos vietos prezidentinėms ambicijoms paskelbti – įvaizdžio dalis 1

„Tai yra viena iš dalių, kuri paskui pasikartos kituose komunikaciniuose veiksmuose. Simboliai politikoje...

Rinkodara
2019.01.17
S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose 75

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.01.17
Th. May ir toliau bando gelbėti savo įstrigusį „Brexit“ planą

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės (JK) partijų lyderiai susitiko su Theresa May, JK premjere, ir bandė...

Verslo aplinka
2019.01.17
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau