Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Atnaujinta 2018-09-19 14:47
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 3

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

R. Masiulis žada ieškoti vidinių ŠMM išteklių mokytojų algoms didinti 2

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad ieškos...

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobisto M. Nagevičiaus kandidatūrą 4

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobistą Martyną Nagevičių. 

Premjeras sako, jog dėl konservatorių kreipėsi į specialiąsias tarnybas   24

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog dėl opozicinių konservatorių veiksmų siekiant nukelti biudžeto...

2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Buvęs Veterinarijos tarnybos instituto vadovas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo  

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

E. Macronas bando nuraminti visuomenę, didins minimalią algą 3

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį vakare kreipėsi į tautą ir pažadėjo minimalaus...

Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Spartaus verslo augimo programa: išmoktos pamokos ir viršyti dalyvių lūkesčiai Rėmėjo turinys

SEB banko ir tarptautinės konsultacijų UAB „Civitta“ rengta Spartaus verslo augimo programos sesija viršijo...

Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
09:01
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 1

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
06:00
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
05:50
Darius Počebutas: jei eini teisingu keliu, sėkmė pati tave susiranda Rėmėjo turinys

Viena pirmųjų Lietuvos odontologijos klinikų prieš dešimtmetį tapo Tarptautinio implantacijos instituto...

Vadyba
2018.12.10
„Moody’s“ steigia biurą Vilniuje: kalbama apie šimtus darbuotojų 32

„Moody’s“ Vilniuje steigs savo naujausią biurą Europoje. VŽ žiniomis, naujajame biure gali būti įdarbinti...

Verslo aplinka
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau