Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Atnaujinta 2018-09-19 14:47
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Elektros energijos rinka keičiasi: kiek laiko turi Lietuva? Verslo tribūna

Be konkurencingos aplinkos elektros energijos rinka negali vystytis bei užtikrinti geriausių sąlygų ir...

Pramonė
11:07
Savo prezidentavimo metu P. Porošenka neteko milijardieriaus statuso

Petro Porošenka, buvęs Ukrainos prezidentas, pirmadienį baigė savo kadenciją po to, kai vykusius prezidento...

D. Grybauskaitė: mums pasisekė dėl antrojo turo kandidatų 11

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigianti prezidentė, sako, kad Lietuvai pasisekė, nes antrajame šalies vadovo...

Margas kandidatų į europarlamentarus sąrašas

Esami ir buvę Seimo nariai, teisininkai, istorikai, filosofai, ekonomistai, viešųjų ryšių specialistai,...

Austrijoje po skandalo atsistatydina pusė ministrų 1

Iš Austrijos Vyriausybės traukiasi visi ministrai, priklausantys kraštutinės dešinės „Laisvės partijai“,...

Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 14

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

I. Šimonytė: mane vis bando supakuoti į kokią nors dėžę, man kol kas pavyksta išlipti Premium 9

Ingrida Šimonytė, skirtingai nei dabartinė prezidentė, nevengtų bendrauti su verslu ir neatsiribotų nuo...

G. Nausėda: neatmetu galimybės koreguoti mokesčių reformą jau su 2020 m. biudžetu   Premium 5

Gitanas Nausėda, ekonomistas, interviu „Verslo žinioms“ teigia, kad pablogėjus ekonominei padėčiai siūlytų...

Atsistatydina Ukrainos premjeras V. Hroismanas 2

Volodymyras Hroismanas, Ukrainos premjeras, nusprendė atsistatydinti iš posto – tą jis padarys ateinantį...

Verslo aplinka
2019.05.20
Su V. Zelenskiu susitikusi D. Grybauskaitė ragino „sutraiškyti“ oligarchinę sistemą 8

Kijeve pirmadienį su Volodymyru Zelenskiu, naujuoju Ukrainos prezidentu, susitikusi Dalia Grybauskaitė,...

Verslo aplinka
2019.05.20
JAV ir Iranas apsisvaidė grasinimais 6

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, perspėjo Iraną, kad, abiem šalims įsivėlus į konfliktą, Iranas „sulauks...

Verslo aplinka
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
Politologai apie Ukrainos prezidento sprendimą: siekia išvengti „pagalių kaišiojimo“

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pareiškęs, kad ketina paleisti šalies parlamentą, siekia jam...

Verslo aplinka
2019.05.20
Už kyšininkavimą nuteistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto inžinierius 1

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų...

Po priesaikos V. Zelenskis pareiškė paleidžiantis Aukščiausiąją Radą 16

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, savo inauguracinės kalbos metu pareiškė, kad paleidžia...

Verslo aplinka
2019.05.20
Lustų gamintojai seka „Google“ ir stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 38

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
„Your sandbox in Šiauliai“ – nauja erdvė verslo plėtrai Šiauliuose Verslo tribūna 4

„Your sandbox in Šiauliai. Come & play!“ (liet. „Smėlio dėžė Jūsų verslo plėtrai Šiauliuose“) – tokios idėjos...

Verslo aplinka
2019.05.20
Lietuvoje populiarėja „e-commerce fulfillment“ paslauga Verslo tribūna

Elektroninių parduotuvių skaičius Lietuvoje ir Europos sąjungoje auga, kartu keičiasi europiečių apsipirkimo...

Po pusšimtį žodžių iš kiekvienos EP rinkimų programos Premium

Gilesnė Europos Sąjungos integracija arba, atvirkščiai – federalizacijos atsisakymas, socialiai teisingos ir...

Verslo aplinka
2019.05.20
Po prezidento rinkimų Ukrainoje - politinės dėlionės  Premium 2

Volodymyras Zelenskis, išrinktasis Ukrainos prezidentas, pirmadienį prisieks ir oficialiai pradės eiti...

Verslo aplinka
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau