Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Atnaujinta 2018-09-19 14:47
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Žalgirio“ verslo klubas – verslo plėtros galimybėms atrasti Verslo tribūna

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas be emocingų rungtynių nuo šiol turi dar vieną ypatingą pasiūlymą...

Rinkodara
06:00
Kepti karveliai – ne prezidento valioje 6

Prezidento rinkimų dėlionėje jau susirikiavo visi pretendentai – šįkart jų įsiregistravo daugiau nei prieš 5...

Virš ES pakibo naujų JAV muitų grėsmė Premium

Donaldą Trumpą, JAV prezidentą, sekmadienį pasiekė JAV prekybos departamento ataskaita, kuri, kaip...

Iš Leiboristų partijos dėl „Brexit“ nesutarimų traukiasi septyni nariai

Septyni Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai atsistatydino iš Leiboristų partijos, taip protestuodami...

Verslo aplinka
2019.02.18
Pirminį pretendentų į prezidentus sąrašą žinome, dabar jis tik trumpės 2

Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose galės dalyvauti daugiausiai 15 pretendentų.

Verslo aplinka
2019.02.18
Kauno meras patvirtino nesieksiąs prezidento posto 1

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis dalyvaus tik po poros savaičių įvyksiančiuose savivaldos...

Verslo aplinka
2019.02.18
P. Gražulis irgi šoka į prezidento rinkimų traukinį 6

Dokumentus registruotis prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu pirmadienį pateikė Seimo narys Petras...

Verslo aplinka
2019.02.18
„Tvarkos ir teisingumo“ byloje pradėtos kaltinamųjų apklausos

Pirmadienį Panevėžio apygardos teisme tęstas partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės korupcijos bylos...

Verslo aplinka
2019.02.18
Lietuvoje sumažėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo...

Verslo aplinka
2019.02.18
J. V. Paleckiui ketinama skirti signataro rentą 3

Justui Vincui Paleckiui ketinama skirti signataro rentą. 

Verslo aplinka
2019.02.18
Dėl potvynio Šilutės rajone skelbiama ekstremalioji situacija

Šilutės rajono savivaldybė pirmadienį dėl potvynio skelbia ekstremaliąją situaciją.

Verslo aplinka
2019.02.18
Pramonininkai nerimauja dėl muitinės pasirengimo „Brexit“

Tvyrant nežinomybei dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) aplinkybių, Lietuvos verslininkai žada...

Verslo aplinka
2019.02.18
Balsavimo naujovės: matinės balsadėžės ir jokių užuolaidėlių 3

Šiemet įvyksiančiuose savivaldos, prezidento ir europarlamentarų rinkimuose laukia kelios techninės naujovės...

Verslo aplinka
2019.02.18
Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus 4

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus.

Verslo aplinka
2019.02.18
Marijampolėje socialdemokratams iššūkį meta „valstiečiai“ ir konservatoriai 1

2017-aisiais mirus daugiau nei 16 m. miestui vadovavusiam Vidmantui Braziui, į Marijampolės rinkimus grįžta...

Verslo aplinka
2019.02.18
VRK panaikino D. Štraupaitės, V.Satkevičiaus ir A. Mačiulaičio teisinę neliečiamybę  1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį panaikino dar trijų kandidatų savivaldos rinkimuose...

Verslo aplinka
2019.02.18
Dėl prezidento posto ketina varžytis ir V. Tomaševskis  9

Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas,...

Verslo aplinka
2019.02.18
Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas 7

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją...

Verslo aplinka
2019.02.18
ŽŪM kraustynės į Kauną: kur galima sutalpinti 300 darbuotojų Premium 27

Žemės ūkio ministrui skaičiuojant potencialias vietas Kaune, kur galėtų įsikurti apie 300 darbuotojų, rinkos...

Statyba ir NT
2019.02.18
Miestų ligoninės baiminasi pacientų antplūdžio Premium 2

Gydymo įstaigų tinklo reforma turi būti kompleksinė ir orientuota ne vien į mažų ligoninių pertvarką, antraip...

Verslo aplinka
2019.02.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau