Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Atnaujinta 2018-09-19 14:47
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seimas diskutuos, ar skirti S. Skvernelį premjeru 

Antradienį Seimo posėdyje bus balsuojama dėl Sauliaus Skvernelio paskyrimo į ministrus pirmininkus.

R. Karbauskis: A. Širinskienė paliks „tvarkiečių“ frakciją, ją pakeis kitas politikas 

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad į „tvarkiečių“ frakciją perėjusi parlamentarė...

Pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas augo, antrasis pusmetis gali būti kuklesnis Premium

Atsargios Klaipėdos uosto direkcijos prognozės dėl kiek mažesnės nei pernai krovos apimties 2019 m. pirmąjį...

Kelių įstatymas didina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo  2

Kelių įstatymas yra ypač nepalankus kaimo gyventojams, gyvenantiems šalia valstybinės reikšmės kelių, kurie...

Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
05:45
Valstybės valdomų įmonių pertvarka vėluoja  Premium

Vyriausybei tenka pripažinti: gerokai vėluoja dalies valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos planai.

G. Nausėdos pirmasis veto – dėl valstybės turto panaudojimo  7

Prieš dešimt dienų pradėjęs eiti pareigas prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vetavo pirmąjį įstatymą –...

Verslo aplinka
2019.07.22
Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Verslo aplinka
2019.07.22
Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

Verslo aplinka
2019.07.22
STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 8

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

Verslo aplinka
2019.07.22
KAM: šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų 22

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.22
Išbandymas po esminio kabineto perkratymo – tik vienąsyk ir jau senokai   Premium

Prieš 25 metus Lietuvos Vyriausybei pirmą ir kol kas paskutinį kartą teko konstitucinis išbandymas atgauti...

Verslo aplinka
2019.07.22
Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Verslo aplinka
2019.07.22
Žemaitijos sostinei gresia tiesioginis valdymas iš Vilniaus  Premium 4

Beveik visos šį pavasarį išrinktos ir darbą pradėjusios savivaldybių tarybos susidorojo su iššūkiu laiku...

Verslo aplinka
2019.07.22
Šią savaitę svarbu 

Pasikeis britų premjeras, turėtų būti suformuota atnaujinta Lietuvos Vyriausybė, gali paaiškėti būsimasis...

Verslo aplinka
2019.07.22
Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, koalicijos neprireiks 13

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau