Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„AUGA group“ kuria unikalų tvaraus verslo modelį Verslo tribūna

2015 m. nusprendusi nuo tradicinio žemės ūkio pereiti prie ekologinio, „AUGA group“ iš esmės transformavosi:...

Rinkos
06:00
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
05:50
D. Trumpo apkaltos tyrimas pereina į naują etapą Premium

Šį trečiadienį prasideda naujas Donaldo Trumpo, JAV prezidento, apkaltos tyrimo etapas – vieši liudytojų...

Rinkimų rezultatai pakoregavo dotacijas: daugiau gauna konservatoriai ir „valstiečiai“

Savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimai pakoregavo partijų dotacijas: jos auga konservatoriams ir...

Verslo aplinka
2019.11.12
Seimas imasi prezidento siūlymų, kaip neįleisti Astravo elektros

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje...

Pramonė
2019.11.12
S. Skvernelis: matau Aplinkos apsaugos departamento neįgalumą  1

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant...

Svarstys veto dėl įmonės „Problematika“, bet stengsis jį atmesti 

Seimas sutiko imtis prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis kelių techninės priežiūros ir kokybės...

Verslo aplinka
2019.11.12
R. Žemaitaitis atleistas iš Seimo vicepirmininkų

Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovas Remigijus Žemaitaitis atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Verslo aplinka
2019.11.12
Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Verslo aplinka
2019.11.12
Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Technologijos
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
2019.11.12
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
2019.11.12
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 2

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 12

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau