Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės

Publikuota: 2018-09-19
Atnaujinta 2018-09-19 14:47
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Rimantas Šadžius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas. 

„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4% BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.  

„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4% BVP pertekliumi. Ponas Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 m. rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 m. 

Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5% ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40% ir grįžimą į 2000 m. lygmenį.

„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“. 

„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė p. Kasperavičius.   

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.

„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis. 

Ponas Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą. 

„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4% pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.   

Ponas Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo. 

„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis. 

Ponas Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 m., kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“. 

Ponas Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 m. gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.

Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. Ponas Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.

„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“. 

Ponas Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.

„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino p. Kasperavičius.

Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 m., galiojo iki 2008 m. – pelno mokestis nuo 15% buvo padidintas iki 19%, o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33% iki  27% buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.   

Ponas Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 m. atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs. 

Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 m. vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 m. užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. Ponas Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 m. 

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 m. balandžio 15 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
V. Zelenskis: Ukrainai reikia ES kandidatės statuso, o ne kompromisų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise...

Stiprindama gynybą, Albanija įsigijo prieštankinių raketų „Javelin“

Albanijos gynybos ministras šeštadienį pranešė, kad Vakarų Balkanų šalis pasirašė sutartį su JAV bendrove...

Australijos premjeras S. Morrisonas pripažino pralaimėjęs rinkimus

Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pripažino pralaimėjęs nacionalinius rinkimus po sunkaus...

Statybų inspekcija: E. Dragūnas turi nugriauti regioniniame parke pastatytą namą 5

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke,...

Prezidentas pasirašė patikslintą biudžetą, kritikuoja antiinfliacinių priemonių tempą

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Baltieji Rūmai: prezidentas J. Bidenas pasirašė 40 mlrd. USD paramos Ukrainai paketą

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. USD (37,8 mlrd. Eur) pagalbos Ukrainai paketą, pagal...

Per APEC susitikimą kitų šalių atstovai išėjo kalbant Rusijos atstovui

Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų keturių šalių delegatai šeštadienį paliko konferencijų salę, Rusijos...

A. Armonaitė prašė Liberalų sąjūdžio paramos civilinės sąjungos projektui

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime paprašė sąjūdžio paramos...

Liberalai atnaujino vizualinį identitetą – naujuoju simboliu tapo stilizuota raidė „L“ 1

Šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime valdantysis Liberalų sąjūdis nauju partijos simboliu pasirinko...

Kinija perspėja JAV dėl paramos Taivanui Premium

Kinijos vyriausiasis diplomatas perspėjo JAV dėl didėjančios Vašingtono paramos Taivanui. Kaip savo atsaką...

V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
12:29
V. Zelenskis: karą Ukrainoje gali užbaigti tik diplomatija

Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje, šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Rusija įvardijo G. Kasparovą ir M. Chodorkovskį užsienio agentais 3

Rusija penktadienį įtraukė į savo užsienio agentų sąrašą du iškilius Kremliaus kritikus – šachmatų didmeistrį...

Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai 2

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė...

Australija balsuoja įtemptuose rinkimuose

Konservatorių ministras pirmininkas Scottas Morrisonas per rinkimus stengsis išlikti valdžioje ir įveikti...

Europoje plinta beždžionių raupai: dvylikoje šalių patvirtinta 80 atvejų

Pasaulio sveikatos organizacija turi duomenų apie Europoje plintančią Centrinei ir Vakarų Afrikai būdingą...

Davosą kartina karas – Rusijai vieta nesuteikta, Ukraina turės plačią delegaciją Premium

Po dvejų metų pertraukos Alpių prieglobstyje Šveicarijos Davoso mieste, vėl prasideda pasaulio ekonomikos...

Putino bunkerio iliuzijos Premium

Kai leidai atimti savo laisves, esi apsuptas nemokšiškumo, buko banditizmo, skurdo, beširdiškumo ir...

G. Kasparovas: pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną gali tik šoko terapija

Vienintelė galimybė pakeisti imperialistinę Rusijos žmonių mąstyseną, leidusią Kremliui pradėti karą...

Verslo aplinka
2022.05.20
E. Macronas paskyrė naujus užsienio reikalų ir gynybos ministrus

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskyrė naujus užsienio reikalų, švietimo ir gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku