Tirdami krizės suvaldymą apklaus ir bankų ekonomistus

Apsisprendė dėl darbų eigos

Trečiadienį surengtame komiteto posėdyje svarstyta, kaip bus vykdomas parlamentinis tyrimas „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ ir kokie asmenys bus kviečiami apklausoms jau vykstančioje Seimo rudens sesijoje.

Po posėdžio Stasys Jakeliūnas, BFK pirmininkas, patvirtino, kad ketinama kviesti ne tik Vyriausybės, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pareigūnus, bet ir komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį.

„Jų žodis buvo svarbus, priimant sprendimus dėl krizės įveikimo būdų. Be to, abu yra didelių komercinių bankų atstovai, o tuometinė Vyriausybė, įveikdama krizę, skolinosi ir iš šių bankų. Mūsų komitetui pavesta tyrimo metu be kita ko išsiaiškinti, ar tomis sąlygomis buvo įmanoma skolintis pigiau ir kokią priimtoji skolinimosi politika turėjo įtaką valstybės ekonominei padėčiai“, – aiškindamas motyvus, kodėl bus kviečiami į apklausas ekonomistai, teigė p. Jakeliūnas.

Jis pripažino, kad įstatymas neįpareigoja bankų atstovus ateiti į BFK apklausas. „Jeigu neateis, įvertinsime jų viešus pasisakymus nuo pat 2007 metų iki dabar“, – teigė komiteto vadovas.

Kvies ir visus ekspremjerus bei eksministrus

Pasak p. Jakeliūno, į BFK apklausas turės ateiti buvę premjerai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas, taip pat finansų ministrai Rimantas Šadžius, Algirdas Šemeta ir Ingrida Šimonytė. Taip pat žadama kviesti nuo šio birželio Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju dirbantis Audrius Misevičius, kuris 1996–2013 m. buvo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

„Kirkilo Vyriausybė dirbo prieš pat krizę, tad ir jos sprendimai buvo svarbūs šiame kontekste, o Kubiliaus Vyriausybė jau pačios krizės metu“, – priminė BFK pirmininkas.

Ponas Kubilius, kuris yra BFK narys, žurnalistams tvirtino, kad opoziciniai konservatoriai nedalyvaus šiame tyrime, nes jį laiko populistiniu, priešrinkiminiu ir nenaudingu: „Jis paverčiamas ne realiu, galbūt turiningu ir vertingu tyrimu, kaip Lietuvai reikia ruoštis galimoms krizėms, bet populistiniu žaidimu ir oponentų puolimu.“

Ekspremjeras taip pat pastebėjo, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi galimai krizei.

„Apskritai, vis dar neaišku, pagal kokius kriterijus ir parametrus derėtų vertinti krizės valdymo ir įveikimo principus. Tą, mano galva, būtų galima daryti ir pagal ekonomikos atsigavimo tempus. Tai aš jau pateikiau komitetui medžiagą, kad jau 2010 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas buvo didesnis nei Latvijos, kuri skolinosi neva pigiau iš tarptautinių institucijų. Argi tai neįrodo, kad mūsų pasirinktoji išsikapanojimo iš krizės strategija buvo teisinga tomis sąlygomis?“, – retoriškai klausė p. Kubilius.

„Mes buvome lankstesni už latvius, taigi, ir efektyvesni. Taip, mes kai kuriais atvejais skolinomės brangiau ir sparčiau padidinome skolą – tą įrodo faktai. Bet tuo pačiu pasiekėme geresnį efektyvumą nei Latvija“, – pridūrė jis.

Anot ekspremjero, iki šiol jis p. Jakeliūną vertino kaip „gana rimtą ekonomistą, bet dabar jis pavirto į patetiškai lojalų Ramūno Karbauskio kareivuku, dėl ko tenka tik apgailestauti“.

Tyrimas bus baigtas per rinkimus

Opozicinių socialdemokratų atstovė, BFK narė Rasa Budbergytė sukritikavo sprendimą į apklausas kviesti ir bankų ekonomistus: „Kaip matome, tyrimas tęsis iki pat prezidento rinkimų, o jokia paslaptis, kad vienas iš šių ekonomistų greičiausiai dalyvaus rinkimuose, todėl jo pakvietimas į apklausas gali būti suprastas kaip politizuotas veiksmas. Be to, komercinio banko ekonomistas nėra visiškai savarankiškas. Gal tada būtų racionaliau kviesti ir tuometinius komercinių bankų vadovus.“

Šį pavasarį priimtu nutarimu Seimas įpareigojo BFK per vienerius metus ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo pat 2005 m. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005-ųjų, veiklą valdant šalies finansus, ypač atkreipdami dėmesį į kriziniais 2008–2010 m. priimtus sprendimus.

Tyrimą planuojama baigti iki kitų metų balandžio 15 d. Prezidento rinkimai vyks 2019-ųjų gegužės viduryje.