Problema, apversta aukštyn kojomis

Publikuota: 2018-09-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Artėjant naujiems mokslo metams sujudimas švietimo sistemoje kilo ne dėl įsisenėjusių šios srities problemų ir jų sprendimo galimybių – politikai ėmė skaičiuoti gerai žinomo politiko žmonos pinigus, uždirbtus privačių ugdymo įstaigų versle. Nesprendžiant sisteminių švietimo problemų imamasi ieškoti kaltų, mėginama supriešinti privačias ir valstybines mokyklas, nesigilinama nei į turinį, nei į paslaugų kokybės skirtumus.

Privačios mokyklos – toli gražu ne panacėja. Tačiau jų kuriasi vis daugiau, tų mokyklų suolai nestovi tušti. Ne paslaptis, kad jos (nors ir ne visos) uždirba pelno. Kad ir kaip sakytume, tai yra verslas – niša jam atsiranda tada, kai ko nors negali duoti valstybinis sektorius. Kita vertus, privati (kaip ir valstybinė) mokykla – tai ir atsakomybė: mokiniams, jų tėvams, galiausiai – valstybei. Ar toks mokslas užtikrina žinių, išsilavinimo kokybę? Apie tai turėtų byloti valstybiniai egzaminai – jokių išimčių privačių mokyklų abiturientams netaikoma, jie visi savo žinias pasitikrina bendrame egzaminų centre. Tiesa, specialistų vertinimo pasigendama: VŽ žiniomis, nėra oficialaus valstybinių ir privačių mokyklų mokymo kokybės vertinimo ir palyginimo.

Tad kol kas realiausi reitingai – pačių mokinių ar jų tėvų pasirinkimas. Vieniems galbūt labiau patinka tai, kad privačioje mokykloje neperpildytos klasės, mokytojai daugiau dėmesio skiria kiekvienam mokiniui, kitiems prie širdies tai, kad mokykloje yra specializuota pakraipa.

Kad ir kaip kalbėtume, privačios mokymo įstaigos yra verslas, gal kiek specifinis, bet – verslas. Ir jei yra paklausa, visada bus ir pasiūla: jei vaikų neateitų į privačius darželius ar mokyklas, jų ir nebūtų. Bet kokioje demokratinėje visuomenėje galioja pasirinkimo galimybės principas. Pastaruoju metu pradėjo mažėti privačių darželių, nes ėmė rastis daugiau valstybinių, ir gana gerų. Žmonės atsirinko.

Valdančiųjų inspiruotas naršymas po Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų verslą nė iš tolo nepanašus į tikrą susirūpinimą mokytojų atlyginimais ar mokslo kokybe – tai paprasčiausias politikų tarpusavio santykių aiškinimasis. Seimo narei Agnei Širinskienei, pavyzdžiui, užkliuvo „didelės įmokos už mokslą ar vaiko buvimą darželyje“. Dėl „labai didelio generuojamo pelno“ valstiečių atstovei parlamente kyla klausimas, ar tai etiška, moralu, t. y. ar moralu imti tokias įmokas ir „atitinkamai generuoti jas neįtikėtinai dideliam pelnui, kurio kitos įmonės, dirbančios kituose segmentuose, neturi“. Regis, nūnai darosi madinga rastis visokioms širinskienėms, pačioms nieko nesukūrusioms, skaičiuoti svetimus pinigus ir moralizuoti.

Galbūt minėta ponia parlamentarė būtų laiminga, jei Lietuvoje pelno išvis niekas neuždirbtų – jei niekas neturi, tai kam nors daugiau uždirbti jau nemoralu? O jei uždirba, atimkim ir padalykim?

Politikai, užuot suvedinėję sąskaitas ir visokiais būdais kovoję dėl reitingų, verčiau iš esmės spręstų sistemines problemas, kurios dešimtmečius kaupėsi ir sveikatos apsaugos, ir švietimo bei mokslo srityse. Jei valdžios vyrams ir moterims iš tiesų skaudėtų širdį dėl vaikų mokslo, dėl mokytojų kompetencijos ir atlyginimų, matytume iš jų sprendimų ar bent jau mėginimų ieškoti tų sprendimų. Pagaliau netoli Lietuvos taip politikų mėgstamoje Skandinavijoje ar Suomijoje galima paieškoti puikių pavyzdžių pasisemti patirties, kaip pertvarkyti švietimo sistemą.

„Verslo klasė“ (2017 06 24) rašė apie Suomijos patirtį: šios šalies mokyklos – turbūt antras žinomiausias šalies produktas po „Nokios“. Tačiau pastarasis tėra blėstantis pirmojo subproduktas. Abu šie Suomijos reiškiniai pasaulyje išgarsėjo panašiu metu. 2000 m. pasirodė žymusis „Nokios“ telefono modelis 3310. Tais pačiais metais buvo atliktas ir pirmasis tarptautinis penkiolikmečių gebėjimų tyrimas, geriau žinomas akronimu PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų įvertinimo programa). Po metų pasirodę šio tyrimo, kurį atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rezultatai atkreipė dėmesį į Suomiją. Penkiolikmečių suomių gebėjimai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse pasirodė vieni geriausių pasaulyje. Tačiau ne išskirtiniai Suomijos paauglių įgūdžiai labiausiai sudomino ekspertus, o tai, kad šiai šaliai pavyko ne tik itin gerai paruošti savo moksleivius, bet ir išlaikyti itin tolygią kokybę visose mokyklose.

„Geriausia mokykla Suomijoje yra ta, kuri yra arčiausiai tavo namų“, – aiškina specialistai. Šiuos skambius žodžius PISA iš dalies patvirtina: skirtumai tarp Suomijos moksleivių žinių įvairiose šalies vietose – vieni mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių valstybių. Net pavyzdingojoje Skandinavijoje tobulų nėra, tad, savaime suprantama, vienos Suomijos mokyklos šiek tiek geresnės už kitas, tačiau kurios – žino tik išrinktieji.

Reitingai yra sudaromi, tačiau viešai neskelbiami. Juos mato tik centrinės ar savivaldybių švietimo sistemos darbuotojai ir žiūri, kurioms mokykloms reikia padėti, o nuo kurių ką nors nusižiūrėti ir pritaikyti šalies mastu.

Lygių galimybių principą (kuris svarbus Suomijos gyventojams ir kitose gyvenimo srityse) suomiai vadina pagrindiniu savo valstybės švietimo sėkmės veiksniu. 1963 m. Suomijos parlamentas nusprendė, kad tinkamiausias, nors ir ne greičiausias kelias į šviesią ekonominę ateitį – geras viešas išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ar gyvenamosios vietos.

Pragmatiški ir kantrūs suomiai kaip tarė, taip ir padarė: sukūrė bendrą mokyklų sistemą, paskirstė tolygiai lėšas, nubraižė bendras nacionalines mokymo gaires, bet paliko daug laisvės mokytojams. Autonomija mokytojams buvo gyvybiškai reikalinga, nes suvedus į klases mokinius iš skirtingų socialinių sluoksnių kilo iššūkis – kaip užtikrinti, kad visi vaikai mokytųsi vienodai gerai. Ugdytojai patys turėjo eksperimentuoti ir ieškoti naujoviškų lavinimo būdų. Iki šiol Suomijoje rengiant mokytojus yra tolygiai skiriama dėmesio tiek praktikai, tiek teorijai. Mokytojai gali ne tik mokyti vaikus, bet ir moksliškai įvertinti, kiek veiksmingi jų lavinimo metodai. O, turėdami mokyklose didelę laisvę, pedagogai iškart gali savo mokslines išvadas taikyti praktikoje.

Kas svarbaus vyksta Lietuvos švietime? Aukštojo mokslo reforma: tvyrančios abejonės dėl pedagogų rengimo – ar tikrai turėsime kokybiškai parengtų mokytojų, parodys tik ateitis. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada keisti brandos egzaminų tvarką (tiksliau – juos nukarūnuoti), keičiasi mokytojų darbo užmokesčio sistema, dėstytojai skundžiasi, kad turėdami aukštesnę kompetenciją uždirba mažiau negu bendrojo lavinimo mokytojai.

O apie ką kalba politikai? Apie tai, kad vieno politiko žmonos mokyklų tinklas dirba pelningai, arba apie tai, kad pagal naujas vaikų maitinimo taisykles bus reguliuojama, ką tėvai gali įdėti vaikams priešpiečių etc.

VŽ nuomone, švietimas yra viešoji paslauga, galbūt net pati svarbiausia. Tačiau kone visos valdžios pagrindines problemas apeina šonu (trūksta kompetencijos?), nerasdamos (ir neieškodamos) sprendimo mėgina supriešinti visuomenę, žvelgdamos ne į turinį, o ieškodamos kaltųjų. Kita vertus, jei politikai nerodo vienybės dėl šalies gynybos, ko gero, naivu tikėtis, kad jiems rūpėtų vaikų švietimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Žingsnis pirmyn – T. May gavo vyriausybės pritarimą „Brexit“ susitarimui 28

Trečiadienį 14 val. vietos laiku (16 val. Lietuvos) Theresa May, JK premjerė, surengė specialių ministrų...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl GPM

Seimo biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio...

Finansai
2018.11.14
Vyriausybė nepritarė VRM siūlymui ir neskyrė papeikimo PAGD vadovui 2

Trečiadienį Vyriausybė dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo – nedeklaruotos individualios veiklos –...

Verslo aplinka
2018.11.14
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Vokietijos ekonomika susitraukė – pirmą kartą nuo 2015 m. 8

Didžiausia euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, susitraukė 0,2%.

Rinkos
2018.11.14
Teismas atvertė V. Titovo apkaltos bylą 7

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pradėjo nagrinėti Klaipėdos savivaldybės...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Smulkieji prekybininkai apie dar 16 valdžios priemonių: vienur palengvinimas, kitur – auditas Premium

Ūkio ministerijos parengtas 16-os žingsnių planas, kaip mažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
G. Nausėda: Lietuvos bankas galėjo riboti paskolų dalybas 15

Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prieš dešimtmetį vykusias paskolų būstui dalybas...

Finansai
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Teismas: Vilniaus savivaldybė turi nugriauti apleistą pastatą Žirmūnuose

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad sostinės savivaldybė per 3 mėnesius turi nugriauti Žirmūnų...

Statyba ir NT
2018.11.14
Romos ekonomiką skandina įsisenėjusios bėdos Premium

Briuselis ir Roma surėmė ragus dėl Italijos bandymo ES pateikti fiskalinės drausmės neatitinkantį biudžetą.

Verslo aplinka
2018.11.14
Konservatoriai įsitvirtina partijų reitingų viršūnėje 29

Smukus valdančiųjų „valstiečių“ reitingui, opoziciniai konservatoriai įsitvirtina partijų reitingų viršūnėje,...

Verslo aplinka
2018.11.14
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
Kaip gyvensime Lietuvoje 2019-aisiais? Rėmėjo turinys

Palyginti su pajamomis, šiandieniniai  Lietuvos įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra labai...

Vadyba
2018.11.14
Užmiesčio konferencijų centras klientus patraukia patogia vieta ir išskirtiniu maistu Rėmėjo turinys

Nors konferencijų ir verslo renginių erdvių nuomos paslaugų rinka Lietuvoje toli gražu nėra perpildyta,...

Vadyba
2018.11.14
Italija nenusileidžia ES dėl biudžeto 14

Trečiadienį nuo vidurnakčio baigėsi laikas, kuomet Italija turėjo pateikti atnaujintą savo 2019 m. biudžeto...

Verslo aplinka
2018.11.14
JK ir ES pasiekė susitarimą dėl „Brexit“ 23

Praėjus daugiau nei dviem metams po britų sprendimo referendume trauktis iš ES, JK ir Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2018.11.13
LVAT: buvęs ministras R. Palaitis neturi atlyginti žalos

Buvęs ministras Raimundas Palaitis Vidaus reikalų ministerijai (VRM) neturės atlyginti 15.900 Eur...

Verslo aplinka
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau