Problema, apversta aukštyn kojomis

Publikuota: 2018-09-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Artėjant naujiems mokslo metams sujudimas švietimo sistemoje kilo ne dėl įsisenėjusių šios srities problemų ir jų sprendimo galimybių – politikai ėmė skaičiuoti gerai žinomo politiko žmonos pinigus, uždirbtus privačių ugdymo įstaigų versle. Nesprendžiant sisteminių švietimo problemų imamasi ieškoti kaltų, mėginama supriešinti privačias ir valstybines mokyklas, nesigilinama nei į turinį, nei į paslaugų kokybės skirtumus.

Privačios mokyklos – toli gražu ne panacėja. Tačiau jų kuriasi vis daugiau, tų mokyklų suolai nestovi tušti. Ne paslaptis, kad jos (nors ir ne visos) uždirba pelno. Kad ir kaip sakytume, tai yra verslas – niša jam atsiranda tada, kai ko nors negali duoti valstybinis sektorius. Kita vertus, privati (kaip ir valstybinė) mokykla – tai ir atsakomybė: mokiniams, jų tėvams, galiausiai – valstybei. Ar toks mokslas užtikrina žinių, išsilavinimo kokybę? Apie tai turėtų byloti valstybiniai egzaminai – jokių išimčių privačių mokyklų abiturientams netaikoma, jie visi savo žinias pasitikrina bendrame egzaminų centre. Tiesa, specialistų vertinimo pasigendama: VŽ žiniomis, nėra oficialaus valstybinių ir privačių mokyklų mokymo kokybės vertinimo ir palyginimo.

Tad kol kas realiausi reitingai – pačių mokinių ar jų tėvų pasirinkimas. Vieniems galbūt labiau patinka tai, kad privačioje mokykloje neperpildytos klasės, mokytojai daugiau dėmesio skiria kiekvienam mokiniui, kitiems prie širdies tai, kad mokykloje yra specializuota pakraipa.

Kad ir kaip kalbėtume, privačios mokymo įstaigos yra verslas, gal kiek specifinis, bet – verslas. Ir jei yra paklausa, visada bus ir pasiūla: jei vaikų neateitų į privačius darželius ar mokyklas, jų ir nebūtų. Bet kokioje demokratinėje visuomenėje galioja pasirinkimo galimybės principas. Pastaruoju metu pradėjo mažėti privačių darželių, nes ėmė rastis daugiau valstybinių, ir gana gerų. Žmonės atsirinko.

Valdančiųjų inspiruotas naršymas po Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų verslą nė iš tolo nepanašus į tikrą susirūpinimą mokytojų atlyginimais ar mokslo kokybe – tai paprasčiausias politikų tarpusavio santykių aiškinimasis. Seimo narei Agnei Širinskienei, pavyzdžiui, užkliuvo „didelės įmokos už mokslą ar vaiko buvimą darželyje“. Dėl „labai didelio generuojamo pelno“ valstiečių atstovei parlamente kyla klausimas, ar tai etiška, moralu, t. y. ar moralu imti tokias įmokas ir „atitinkamai generuoti jas neįtikėtinai dideliam pelnui, kurio kitos įmonės, dirbančios kituose segmentuose, neturi“. Regis, nūnai darosi madinga rastis visokioms širinskienėms, pačioms nieko nesukūrusioms, skaičiuoti svetimus pinigus ir moralizuoti.

Galbūt minėta ponia parlamentarė būtų laiminga, jei Lietuvoje pelno išvis niekas neuždirbtų – jei niekas neturi, tai kam nors daugiau uždirbti jau nemoralu? O jei uždirba, atimkim ir padalykim?

Politikai, užuot suvedinėję sąskaitas ir visokiais būdais kovoję dėl reitingų, verčiau iš esmės spręstų sistemines problemas, kurios dešimtmečius kaupėsi ir sveikatos apsaugos, ir švietimo bei mokslo srityse. Jei valdžios vyrams ir moterims iš tiesų skaudėtų širdį dėl vaikų mokslo, dėl mokytojų kompetencijos ir atlyginimų, matytume iš jų sprendimų ar bent jau mėginimų ieškoti tų sprendimų. Pagaliau netoli Lietuvos taip politikų mėgstamoje Skandinavijoje ar Suomijoje galima paieškoti puikių pavyzdžių pasisemti patirties, kaip pertvarkyti švietimo sistemą.

„Verslo klasė“ (2017 06 24) rašė apie Suomijos patirtį: šios šalies mokyklos – turbūt antras žinomiausias šalies produktas po „Nokios“. Tačiau pastarasis tėra blėstantis pirmojo subproduktas. Abu šie Suomijos reiškiniai pasaulyje išgarsėjo panašiu metu. 2000 m. pasirodė žymusis „Nokios“ telefono modelis 3310. Tais pačiais metais buvo atliktas ir pirmasis tarptautinis penkiolikmečių gebėjimų tyrimas, geriau žinomas akronimu PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų įvertinimo programa). Po metų pasirodę šio tyrimo, kurį atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rezultatai atkreipė dėmesį į Suomiją. Penkiolikmečių suomių gebėjimai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse pasirodė vieni geriausių pasaulyje. Tačiau ne išskirtiniai Suomijos paauglių įgūdžiai labiausiai sudomino ekspertus, o tai, kad šiai šaliai pavyko ne tik itin gerai paruošti savo moksleivius, bet ir išlaikyti itin tolygią kokybę visose mokyklose.

„Geriausia mokykla Suomijoje yra ta, kuri yra arčiausiai tavo namų“, – aiškina specialistai. Šiuos skambius žodžius PISA iš dalies patvirtina: skirtumai tarp Suomijos moksleivių žinių įvairiose šalies vietose – vieni mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių valstybių. Net pavyzdingojoje Skandinavijoje tobulų nėra, tad, savaime suprantama, vienos Suomijos mokyklos šiek tiek geresnės už kitas, tačiau kurios – žino tik išrinktieji.

Reitingai yra sudaromi, tačiau viešai neskelbiami. Juos mato tik centrinės ar savivaldybių švietimo sistemos darbuotojai ir žiūri, kurioms mokykloms reikia padėti, o nuo kurių ką nors nusižiūrėti ir pritaikyti šalies mastu.

Lygių galimybių principą (kuris svarbus Suomijos gyventojams ir kitose gyvenimo srityse) suomiai vadina pagrindiniu savo valstybės švietimo sėkmės veiksniu. 1963 m. Suomijos parlamentas nusprendė, kad tinkamiausias, nors ir ne greičiausias kelias į šviesią ekonominę ateitį – geras viešas išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ar gyvenamosios vietos.

Pragmatiški ir kantrūs suomiai kaip tarė, taip ir padarė: sukūrė bendrą mokyklų sistemą, paskirstė tolygiai lėšas, nubraižė bendras nacionalines mokymo gaires, bet paliko daug laisvės mokytojams. Autonomija mokytojams buvo gyvybiškai reikalinga, nes suvedus į klases mokinius iš skirtingų socialinių sluoksnių kilo iššūkis – kaip užtikrinti, kad visi vaikai mokytųsi vienodai gerai. Ugdytojai patys turėjo eksperimentuoti ir ieškoti naujoviškų lavinimo būdų. Iki šiol Suomijoje rengiant mokytojus yra tolygiai skiriama dėmesio tiek praktikai, tiek teorijai. Mokytojai gali ne tik mokyti vaikus, bet ir moksliškai įvertinti, kiek veiksmingi jų lavinimo metodai. O, turėdami mokyklose didelę laisvę, pedagogai iškart gali savo mokslines išvadas taikyti praktikoje.

Kas svarbaus vyksta Lietuvos švietime? Aukštojo mokslo reforma: tvyrančios abejonės dėl pedagogų rengimo – ar tikrai turėsime kokybiškai parengtų mokytojų, parodys tik ateitis. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada keisti brandos egzaminų tvarką (tiksliau – juos nukarūnuoti), keičiasi mokytojų darbo užmokesčio sistema, dėstytojai skundžiasi, kad turėdami aukštesnę kompetenciją uždirba mažiau negu bendrojo lavinimo mokytojai.

O apie ką kalba politikai? Apie tai, kad vieno politiko žmonos mokyklų tinklas dirba pelningai, arba apie tai, kad pagal naujas vaikų maitinimo taisykles bus reguliuojama, ką tėvai gali įdėti vaikams priešpiečių etc.

VŽ nuomone, švietimas yra viešoji paslauga, galbūt net pati svarbiausia. Tačiau kone visos valdžios pagrindines problemas apeina šonu (trūksta kompetencijos?), nerasdamos (ir neieškodamos) sprendimo mėgina supriešinti visuomenę, žvelgdamos ne į turinį, o ieškodamos kaltųjų. Kita vertus, jei politikai nerodo vienybės dėl šalies gynybos, ko gero, naivu tikėtis, kad jiems rūpėtų vaikų švietimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 3

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 2

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22
Vokietija ir Prancūzija pasirašė naują draugystės sutartį 1

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 16

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Nori įteisinti prievolę darbo skelbimuose įvardyti siūlomą atlygį 22

Keturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai siūlo įteisinti įstatymo projektą, kuriuo nori, kad...

Vadyba
2019.01.22
Švietimo ministras: mokytojų atlyginimai turi iki 30% viršyti vidutinę algą 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi būti 20 arba...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Tvarkos ir teisingumo“ byla prasidėjo bandymu nušalinti teisėją

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ politinės korupcijos byla Panevėžio apygardos teisme antradienį prasidėjo...

Verslo aplinka
2019.01.22
„Google“ gavo 50 mln. Eur baudą už BDAR pažeidimus 4

Prancūzijos duomenų prievaizdai (CNIL) nubaudė JAV milžinę už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Technologijos
2019.01.22
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
JK Leiboristų partija ruošia dirvą antrajam „Brexit“ referendumui 1

Jungtinės Karalystės (JK) pagrindinė opozicinė Leiboristų partija rengia planą, kuriuo būtų atvertas kelias...

Verslo aplinka
2019.01.22
Lietuvoje mažai girdėta įmonė Švedijoje – viena stipriausių Rėmėjo turinys 7

Konkurencijai Lietuvos statybos sektoriuje vis didėjant, ne viena įmonė žengia į užsienio rinkas, dažniausiai...

Statyba ir NT
2019.01.22
Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys 3

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

Verslo aplinka
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Th. May grįžo į Bendruomenių rūmus pristatyti „plano B“ 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė pirmadienį kreipėsi į Bendruomenių rūmus, kad pristatytų savo „Brexit“...

Verslo aplinka
2019.01.21
Penkios savivaldybės skelbia gripo epidemiją

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją.

Verslo aplinka
2019.01.21
TVF mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes 1

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino savo pasaulio ekonomikos augimo prognozę. TVF prognozuoja, kad...

Verslo aplinka
2019.01.21
Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkęs E. Masiulis negalės kandidatuoti į Klaipėdos merus 17

„MG Baltic“ byloje politine korupcija kaltinamas Klaipėdos mero posto norėjęs siekti Eligijus Masiulis...

Verslo aplinka
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau