Problema, apversta aukštyn kojomis

Publikuota: 2018-09-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Artėjant naujiems mokslo metams sujudimas švietimo sistemoje kilo ne dėl įsisenėjusių šios srities problemų ir jų sprendimo galimybių – politikai ėmė skaičiuoti gerai žinomo politiko žmonos pinigus, uždirbtus privačių ugdymo įstaigų versle. Nesprendžiant sisteminių švietimo problemų imamasi ieškoti kaltų, mėginama supriešinti privačias ir valstybines mokyklas, nesigilinama nei į turinį, nei į paslaugų kokybės skirtumus.

Privačios mokyklos – toli gražu ne panacėja. Tačiau jų kuriasi vis daugiau, tų mokyklų suolai nestovi tušti. Ne paslaptis, kad jos (nors ir ne visos) uždirba pelno. Kad ir kaip sakytume, tai yra verslas – niša jam atsiranda tada, kai ko nors negali duoti valstybinis sektorius. Kita vertus, privati (kaip ir valstybinė) mokykla – tai ir atsakomybė: mokiniams, jų tėvams, galiausiai – valstybei. Ar toks mokslas užtikrina žinių, išsilavinimo kokybę? Apie tai turėtų byloti valstybiniai egzaminai – jokių išimčių privačių mokyklų abiturientams netaikoma, jie visi savo žinias pasitikrina bendrame egzaminų centre. Tiesa, specialistų vertinimo pasigendama: VŽ žiniomis, nėra oficialaus valstybinių ir privačių mokyklų mokymo kokybės vertinimo ir palyginimo.

Tad kol kas realiausi reitingai – pačių mokinių ar jų tėvų pasirinkimas. Vieniems galbūt labiau patinka tai, kad privačioje mokykloje neperpildytos klasės, mokytojai daugiau dėmesio skiria kiekvienam mokiniui, kitiems prie širdies tai, kad mokykloje yra specializuota pakraipa.

Kad ir kaip kalbėtume, privačios mokymo įstaigos yra verslas, gal kiek specifinis, bet – verslas. Ir jei yra paklausa, visada bus ir pasiūla: jei vaikų neateitų į privačius darželius ar mokyklas, jų ir nebūtų. Bet kokioje demokratinėje visuomenėje galioja pasirinkimo galimybės principas. Pastaruoju metu pradėjo mažėti privačių darželių, nes ėmė rastis daugiau valstybinių, ir gana gerų. Žmonės atsirinko.

Valdančiųjų inspiruotas naršymas po Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų verslą nė iš tolo nepanašus į tikrą susirūpinimą mokytojų atlyginimais ar mokslo kokybe – tai paprasčiausias politikų tarpusavio santykių aiškinimasis. Seimo narei Agnei Širinskienei, pavyzdžiui, užkliuvo „didelės įmokos už mokslą ar vaiko buvimą darželyje“. Dėl „labai didelio generuojamo pelno“ valstiečių atstovei parlamente kyla klausimas, ar tai etiška, moralu, t. y. ar moralu imti tokias įmokas ir „atitinkamai generuoti jas neįtikėtinai dideliam pelnui, kurio kitos įmonės, dirbančios kituose segmentuose, neturi“. Regis, nūnai darosi madinga rastis visokioms širinskienėms, pačioms nieko nesukūrusioms, skaičiuoti svetimus pinigus ir moralizuoti.

Galbūt minėta ponia parlamentarė būtų laiminga, jei Lietuvoje pelno išvis niekas neuždirbtų – jei niekas neturi, tai kam nors daugiau uždirbti jau nemoralu? O jei uždirba, atimkim ir padalykim?

Politikai, užuot suvedinėję sąskaitas ir visokiais būdais kovoję dėl reitingų, verčiau iš esmės spręstų sistemines problemas, kurios dešimtmečius kaupėsi ir sveikatos apsaugos, ir švietimo bei mokslo srityse. Jei valdžios vyrams ir moterims iš tiesų skaudėtų širdį dėl vaikų mokslo, dėl mokytojų kompetencijos ir atlyginimų, matytume iš jų sprendimų ar bent jau mėginimų ieškoti tų sprendimų. Pagaliau netoli Lietuvos taip politikų mėgstamoje Skandinavijoje ar Suomijoje galima paieškoti puikių pavyzdžių pasisemti patirties, kaip pertvarkyti švietimo sistemą.

„Verslo klasė“ (2017 06 24) rašė apie Suomijos patirtį: šios šalies mokyklos – turbūt antras žinomiausias šalies produktas po „Nokios“. Tačiau pastarasis tėra blėstantis pirmojo subproduktas. Abu šie Suomijos reiškiniai pasaulyje išgarsėjo panašiu metu. 2000 m. pasirodė žymusis „Nokios“ telefono modelis 3310. Tais pačiais metais buvo atliktas ir pirmasis tarptautinis penkiolikmečių gebėjimų tyrimas, geriau žinomas akronimu PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų įvertinimo programa). Po metų pasirodę šio tyrimo, kurį atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rezultatai atkreipė dėmesį į Suomiją. Penkiolikmečių suomių gebėjimai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse pasirodė vieni geriausių pasaulyje. Tačiau ne išskirtiniai Suomijos paauglių įgūdžiai labiausiai sudomino ekspertus, o tai, kad šiai šaliai pavyko ne tik itin gerai paruošti savo moksleivius, bet ir išlaikyti itin tolygią kokybę visose mokyklose.

„Geriausia mokykla Suomijoje yra ta, kuri yra arčiausiai tavo namų“, – aiškina specialistai. Šiuos skambius žodžius PISA iš dalies patvirtina: skirtumai tarp Suomijos moksleivių žinių įvairiose šalies vietose – vieni mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių valstybių. Net pavyzdingojoje Skandinavijoje tobulų nėra, tad, savaime suprantama, vienos Suomijos mokyklos šiek tiek geresnės už kitas, tačiau kurios – žino tik išrinktieji.

Reitingai yra sudaromi, tačiau viešai neskelbiami. Juos mato tik centrinės ar savivaldybių švietimo sistemos darbuotojai ir žiūri, kurioms mokykloms reikia padėti, o nuo kurių ką nors nusižiūrėti ir pritaikyti šalies mastu.

Lygių galimybių principą (kuris svarbus Suomijos gyventojams ir kitose gyvenimo srityse) suomiai vadina pagrindiniu savo valstybės švietimo sėkmės veiksniu. 1963 m. Suomijos parlamentas nusprendė, kad tinkamiausias, nors ir ne greičiausias kelias į šviesią ekonominę ateitį – geras viešas išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ar gyvenamosios vietos.

Pragmatiški ir kantrūs suomiai kaip tarė, taip ir padarė: sukūrė bendrą mokyklų sistemą, paskirstė tolygiai lėšas, nubraižė bendras nacionalines mokymo gaires, bet paliko daug laisvės mokytojams. Autonomija mokytojams buvo gyvybiškai reikalinga, nes suvedus į klases mokinius iš skirtingų socialinių sluoksnių kilo iššūkis – kaip užtikrinti, kad visi vaikai mokytųsi vienodai gerai. Ugdytojai patys turėjo eksperimentuoti ir ieškoti naujoviškų lavinimo būdų. Iki šiol Suomijoje rengiant mokytojus yra tolygiai skiriama dėmesio tiek praktikai, tiek teorijai. Mokytojai gali ne tik mokyti vaikus, bet ir moksliškai įvertinti, kiek veiksmingi jų lavinimo metodai. O, turėdami mokyklose didelę laisvę, pedagogai iškart gali savo mokslines išvadas taikyti praktikoje.

Kas svarbaus vyksta Lietuvos švietime? Aukštojo mokslo reforma: tvyrančios abejonės dėl pedagogų rengimo – ar tikrai turėsime kokybiškai parengtų mokytojų, parodys tik ateitis. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada keisti brandos egzaminų tvarką (tiksliau – juos nukarūnuoti), keičiasi mokytojų darbo užmokesčio sistema, dėstytojai skundžiasi, kad turėdami aukštesnę kompetenciją uždirba mažiau negu bendrojo lavinimo mokytojai.

O apie ką kalba politikai? Apie tai, kad vieno politiko žmonos mokyklų tinklas dirba pelningai, arba apie tai, kad pagal naujas vaikų maitinimo taisykles bus reguliuojama, ką tėvai gali įdėti vaikams priešpiečių etc.

VŽ nuomone, švietimas yra viešoji paslauga, galbūt net pati svarbiausia. Tačiau kone visos valdžios pagrindines problemas apeina šonu (trūksta kompetencijos?), nerasdamos (ir neieškodamos) sprendimo mėgina supriešinti visuomenę, žvelgdamos ne į turinį, o ieškodamos kaltųjų. Kita vertus, jei politikai nerodo vienybės dėl šalies gynybos, ko gero, naivu tikėtis, kad jiems rūpėtų vaikų švietimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kelto tragedijos Tanzanijoje aukų skaičius auga

Tanzanijos Viktorijos ežere vakar nuskendus keltui gelbėtojai skaičiuoja aukas. Jų skaičius dramatiškai auga,...

Verslo aplinka
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Prokuroras: Paksas kyšį susitarė priimti ne tik savo, bet ir partijos naudai  1

Prekybos poveikiu byloje, kurioje teisiami buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės...

Verslo aplinka
2018.09.21
May atkirto ES lyderiams: jūs turite gerbti JK 15

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, penktadienį teigė, kad Europos Sąjunga (ES) „Brexit“...

Verslo aplinka
2018.09.21
Dar du įtariamieji Telšių korupcijos byloje paleisti į laisvę

Dar du įtariamieji Telšių korupcijos byloje paleisti į laisvę.

Verslo aplinka
2018.09.21
Po sankcijų išplėtimo Maskva perspėja Vašingtoną nežaisti su ugnimi 11

Rusija įspėjo JAV „nežaisti su ugnimi“ po to, kai amerikiečiai išplėtė asmenų, kuriems taikomos...

Verslo aplinka
2018.09.21
PSD2: mokėjimų rinkos pokyčiai dalyvio akimis

Šių metų sausio 18 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujoji mokėjimų paslaugas reglamentuojanti direktyva...

Verslo aplinka
2018.09.21
Keserauskas: kai kurie ribojimai gali atšaldyti norą imtis verslo Premium 5

Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, natūralus verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas...

Baltarusija nori nubausti Lietuvą krovinius nukreipdama į Latviją Premium 20

Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas, ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į...

Transportas
2018.09.21
Po dar vienos Trumpo muitų salvės – dilema kinams Premium

Įtampa dėl JAV ir Kinijos prekybos karų pastaruoju metu tapo tik dar didesnė, nes abi prekybos priešininkės...

Verslo aplinka
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21
ES lyderiai May: jūsų planas netinka 14

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės, pasiūlytas naujas ekonominės partnerystės planas yra...

Verslo aplinka
2018.09.20
Panevėžio meras nuo pareigų nušalintas dar trims mėnesiams

Panevėžio apylinkės teismas ketvirtadienį patenkino prokuratūros prašymą ir dar trims mėnesiams nuo pareigų...

Verslo aplinka
2018.09.20
Kariai išbandė naują tankų šaudyklą Pabradėje 1

Per ketvirtadienį vykusias bendras JAV ir Lietuvos karių pratybas Generolo Silvestro Žukausko poligone...

Verslo aplinka
2018.09.20
Valstybės valdomo NT plotas sumažėjo 0,4% 1

2017 m. valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) sudarė daugiau kaip 28.000 objektų, kurių bendras plotas – 10,38...

Statyba ir NT
2018.09.20
Grybauskaitė: būtina išvengti chaotiškų „Brexit“ skyrybų

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurią Zalcburge surengė Europos Sąjungai pirmininkaujanti...

Verslo aplinka
2018.09.20
VTEK tiria Vilniaus kultūros paveldo vertinimo tarybos narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl 11 Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros...

Statyba ir NT
2018.09.20
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime į priekį pajudėjo pataisos, kurios leistų kandidatuoti R. Paksui

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų...

Verslo aplinka
2018.09.20
Nauja tyrimo komisija dėl įtakos politiniams procesams kuriama valdančiųjų balsais 2

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų pradėtas naujas tyrimas dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės...

Verslo aplinka
2018.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau