Vyriausybė pakeitė nuomonę: skųs Strasbūro teismo sprendimą dėl CŽA kalėjimo

Apie tai po trečiadienį kelias valandas trukusio Vyriausybės uždaro pasitarimo žurnalistams paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak jo, po ministrų diskusijų sutarta, kad „privalome elgtis nuosekliai ir iki galo laikytis bei ginti tą poziciją, kuri buvo mūsų suformuluota teismui“.

Tai reiškia, pasak p. Skvernelio, kad Lietuva jau šiomis dienomis pateiks skundą EŽTT Didžiajai kolegijai dėl šio teismo šiemet gegužės pabaigoje priimto sprendimo dėl Lietuvoje veikusio menamo CŽA kalėjimo.

Kūris: faktai visiškai įtikinantys

Egidijus Kūris, Lietuvos deleguotas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas sako, kad Strasbūro teismo nustatyti faktai dėl šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo yra visiškai įtikinantys, o jų ginčyti teisinių galimybių nėra. 

Jis sakė, kad būdamas teisėju negali komentuoti galimybių, jog Didžioji kolegija priimtų skundą. Anksčiau Lietuvos Teisingumo ministerija viešai pripažino, kad tokių galimybių praktiškai nėra.

„Man būtų įdomu pamatyti, kuo tas sprendimas bus grindžiamas. Pagal Konvenciją yra tik du kriterijai, kuriuos atitinkanti byla gali būti perduota Didžiajai kolegijai. Į Didžiąją kolegiją negali būti kreipiamasi dėl to, jei laikoma, kad teismas neteisingai nustatė faktus“, – BNS sakė p. Kūris.

„Buvau sudėtyje teismo, kuris nagrinėjo bylą prieš Lietuvą, galiu pasakyti, kad faktai yra visiškai įtikinantys“, – pridūrė jis.

Ministerija nematė perspektyvos skųsti

Dar prieš savaitę Teisingumo ministerija paskelbė, kad Lietuva po teisinių diskusijų nusprendė neskųsti Strasbūro teismo sprendimo, nes neva nėra daug galimybių jį pakeisti.

Ministerijos pranešime spaudai buvo paaiškinta, kad išnagrinėjus visas teisines galimybes ir surengus reikiamas teisines konsultacijas nuspręsta, jog kreipimasis į Strasbūro teismo Didžiąją kolegiją dėl vadinamosios CŽA slapto kalėjimo bylos pakartotinio nagrinėjimo vargu ar būtų perspektyvus žingsnis.

Šiemet gegužės 31 d. EŽTT paskelbė, kad Lietuva „pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kelis straipsnius – dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“.

Toks sprendimas paskelbtas byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo CŽA vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštosios vertės sulaikytųjų“ programoje.

Apskųsti šį teismo priimtą sprendimą Didžiajai kolegijai buvo galima per tris mėnesius nuo jo priėmimo – iki š. m. rugpjūčio 31 d. Taigi, terminas baigiasi jau po poros dienų. Atsižvelgdamas į tai premjeras inicijavo ministrų diskusiją šiuo klausimu šio trečiadienio Vyriausybės uždarame pasitarime, kad būtų laiku suspėta pateikti skundą.

Jeigu Lietuva atsisakytų skųsti EŽTT sprendimą, tai be kita ko reikštų, jog valstybė deklaruoja savo nuostatą jį įvykdyti pilna apimtimi.

Lietuvos Vyriausybės atstovai visuomet oficialiai neigė, kad šalyje galėjo veikti nelegalus CŽA kalėjimas. Lietuvos atstovai EŽTT bandė įtikinti, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

EŽTT po kelerius metus vykusio tyrimo paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽA kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130.000 Eur Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Šis įtariamas prisidėjęs prie 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Amerikoje ir šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Lietuvos Seimas 2009-aisiais atliko parlamentinį tyrimą dėl to, ar Antaviliuose galėjo veikti slaptas kalėjimas. Šio tyrimo išvados buvo gana abstrakčios – pripažinta, kad patalpos lyg ir tinka tokio pobūdžio kalėjimui, tačiau nerasta įrodymų, ar ten tikrai buvo laikomi kokie nors įtariamieji.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos institucijos net kelis kartus pradėdavo, bet vėliau dėl įrodymų trūkumo nutraukdavo ikiteisminius tyrimus dėl menamo CŽA kalėjimo veikimo šalyje.

Priimdamas savo sprendimą dėl slaptų kalėjimų veikimo Lietuvoje ir Rumunijoje EŽTT vadovavosi liudininkų parodymais ir JAV Senato iš dalies išslaptintais žvalgybos dokumentais, taip pat tarptautinių žmogaus teisių institucijų reikštais įtarimais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi: „EŽTT sprendimas priimtas, jis nėra palankus Lietuvai. Reputacinė žala jau padaryta. Esame įsipareigoję Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl privalėsime vykdyti teismo sprendimą.“

Rašyti komentarą