Partijos, išskyrus socialdemokratus, sutaria: didinti išlaidas gynybai

Publikuota: 2018-08-28
Atnaujinta 2018-08-28 13:50
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuosekliai didinti išlaidas krašto apsaugai, kad 2030-aisiais jos pasiektų 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat po kelerių metų įvesti visuotinę karinę prievolę.

Tai numatoma parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos politikos, kurį numatoma pasirašyti rudens pradžioje.

Prezidentė pasveikino tokią iniciatyvą.

Dar derins galutinį tekstą

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis surengė pasitarimą su visų parlamentinių partijų atstovais dėl šio rengiamo susitarimo. Pasak Vyriausybės vadovo, visos dabartiniame Seime atstovaujamos jėgos, išskyrus socialdemokratus, pritaria susitarimo esminiams punktams.

Bet galutinis dokumento tekstas dar bus derinamas bent savaitę.

„Yra pastabų ir pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms“, – po pasitarimo sakė p. Skvernelis.

Anot jo, sutarta, kad dar bent savaitę dokumento tekstas bus „šlifuojamas“, o kai bus galutinai suderintas susitarimas, jis bus pasirašytas visų jam pritariančių politinių jėgų. Tai esą galės būti padaryta rugsėjį, tiesa, pasak premjero, su ta sąlyga, „jei pastabas pavyks suderinti iš karto“.

Vyriausybės pasiūlytame susitarimo projekte numatyta, kad partijos įsipareigoja „ nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą“ ir pasiekti, kad po 12 metų gynybai būtų skirta 2,5% BVP. Šiemet Lietuva suplanavusi krašto apsaugai skirti 2% BVP, t. y. apie 800 mln. Eur dabartinėmis kainomis.

Apie tai, kad Lietuvai reikėtų siekti iki 2030-ųjų padidinti gynybos sektoriaus finansavimą iki 2,5% BVP anksčiau šiemet buvo nusprendusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba, kurios nariai yra premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Norima išvengti rinkimų cikliškumo

Taip pat partijoms pateiktame susitarimo projekte numatyta, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę turi būti priimti ne vėliau kaip 2022 m. Kartu siūloma susitarimu įtvirtinti alternatyvą visuotiniam šaukimui studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

Dokumente žadama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes. Iki 2022-ųjų daugiau lėšų numatoma skirti karinės technikos ir ginkluotės modernizavimui bei įsigijimams, taip pat infrastruktūrai, o priėmus sprendimus dėl visuotinės karinės tarnybos didesnė dalis lėšų būtų nukreipiama šauktiniams ir rezervui.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Susitarimą pasirašyti pasiūlyta Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos lyderiams.

Netinka du svarbiausi punktai

Visų partijų lyderiai, išskyrus opozicinius socialdemokratus, pritarė dokumento pagrindinėms idėjoms. Gintautas Paluckas, Socialdemokratų partijos pirmininkas, įsitikinęs, kad krašto apsaugai bent kol kas pakanka 2% BVP, be to, ši partija nepritaria visuotiniam šaukimui.

„Socialdemokratams kardinaliai netinka du punktai – dėl finansavimo didinimo iki 2,5% ir dėl visuotinio šaukimo, todėl kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – tvirtino p. Paluckas.

Jis įtikinėjo suprantąs Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, taip pat ir dėl agresyvios Rusijos politikos.

„Bet nesiruošiu gyventi baimėje. Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį.“, – sakė socialdemokratų lyderis.

Ligšiolinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 m., iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2% BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

Prezidentė: gynybos ir socialinių reikmių priešinti negalima

Komentuodama iniciatyvą atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos politikos bei socialdemokratų prieštaravimą jo pagrindinėms nuostatoms prezidentė antradienį žurnalistams pabrėžė, kad Lietuvos geopolitinė ir saugumo situacija yra sudėtinga.

„Visada esame tarp dviejų vadinamų frontų – Vakarų ir Rytų, ir ne visada viena pusė būdavo draugiška kitos atžvilgiu. Mūsų istorija įrodė, kad mūsų valstybei tos grėsmės yra ryškesnės ir didesnės negu kitoms šalims Europoje. Todėl būtina užtikrinti savo saugumą įvairiomis priemonėmis – ne tiktai ištiesus ranką ir prašant partnerių, kad mums padėtų, bet ir investuoti į savo gynybą patiems“, – sakė p. Grybauskaitė.

„Ypač po Krymo okupacijos mes supratome, kad didele dalimi saugumas yra mūsų pačių atsakomybė ir mūsų pačių finansavimo dalykas“, – pridūrė valstybės vadovė.

Ji pasidžiaugė, kad yra partijų iniciatyva pasirašyti susitarimą, kuris „praktiškai pratęsia pavasarį priimtą Valstybės gynimo tarybos sprendimą, kai pagrindinių valstybės vadovų buvo nuspręsta, kad išlaidos turėtų siekti ne mažiau kaip 2,5% iki 2030-ųjų“.

„Tai yra iš tiesų protingas laikotarpis, kuris neturi būti priešinamas kitiems valstybės poreikiams. O tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybos poreikius su socialinėmis reikmėmis, elgiasi negražiai ir neatsakingai“, – komentavo prezidentė.

[infogram id=“2b16392b-c230-48c2-bd93-f63cbe7020ce“ prefix=“uRP“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: NATO šalių išlaidos gynybai 2015-2017 m.“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Verslo aplinka
2019.05.23
Austrijos „McDonald's“ restoranai padės pasus pametusiems JAV piliečiams 2

Nuo šiol amerikiečiai, kurie lankydamiesi Austrijoje praras pasus ar kuriems kils kitų problemų, dėl kurių...

Verslo aplinka
2019.05.22
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
Prokuratūra sustabdė Sausio 13-osios tyrimą

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą...

Verslo aplinka
2019.05.22
Th. May atnaujintas „Brexit“ planas ir vėl sutiktas kritiškai

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pristačiusi savo atnaujintą „Brexit“ planą, vėl susiduria su skeptiškomis...

Verslo aplinka
2019.05.22
Naujojo EP projekcijos rodo, kad Lietuvoje sėkmė lydės konservatorius 7

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei...

Verslo aplinka
2019.05.22
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau