Partijos, išskyrus socialdemokratus, sutaria: didinti išlaidas gynybai

Publikuota: 2018-08-28
Atnaujinta 2018-08-28 13:50
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuosekliai didinti išlaidas krašto apsaugai, kad 2030-aisiais jos pasiektų 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat po kelerių metų įvesti visuotinę karinę prievolę.

Tai numatoma parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos politikos, kurį numatoma pasirašyti rudens pradžioje.

Prezidentė pasveikino tokią iniciatyvą.

Dar derins galutinį tekstą

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis surengė pasitarimą su visų parlamentinių partijų atstovais dėl šio rengiamo susitarimo. Pasak Vyriausybės vadovo, visos dabartiniame Seime atstovaujamos jėgos, išskyrus socialdemokratus, pritaria susitarimo esminiams punktams.

Bet galutinis dokumento tekstas dar bus derinamas bent savaitę.

„Yra pastabų ir pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms“, – po pasitarimo sakė p. Skvernelis.

Anot jo, sutarta, kad dar bent savaitę dokumento tekstas bus „šlifuojamas“, o kai bus galutinai suderintas susitarimas, jis bus pasirašytas visų jam pritariančių politinių jėgų. Tai esą galės būti padaryta rugsėjį, tiesa, pasak premjero, su ta sąlyga, „jei pastabas pavyks suderinti iš karto“.

Vyriausybės pasiūlytame susitarimo projekte numatyta, kad partijos įsipareigoja „ nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą“ ir pasiekti, kad po 12 metų gynybai būtų skirta 2,5% BVP. Šiemet Lietuva suplanavusi krašto apsaugai skirti 2% BVP, t. y. apie 800 mln. Eur dabartinėmis kainomis.

Apie tai, kad Lietuvai reikėtų siekti iki 2030-ųjų padidinti gynybos sektoriaus finansavimą iki 2,5% BVP anksčiau šiemet buvo nusprendusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba, kurios nariai yra premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Norima išvengti rinkimų cikliškumo

Taip pat partijoms pateiktame susitarimo projekte numatyta, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę turi būti priimti ne vėliau kaip 2022 m. Kartu siūloma susitarimu įtvirtinti alternatyvą visuotiniam šaukimui studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

Dokumente žadama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes. Iki 2022-ųjų daugiau lėšų numatoma skirti karinės technikos ir ginkluotės modernizavimui bei įsigijimams, taip pat infrastruktūrai, o priėmus sprendimus dėl visuotinės karinės tarnybos didesnė dalis lėšų būtų nukreipiama šauktiniams ir rezervui.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Susitarimą pasirašyti pasiūlyta Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos lyderiams.

Netinka du svarbiausi punktai

Visų partijų lyderiai, išskyrus opozicinius socialdemokratus, pritarė dokumento pagrindinėms idėjoms. Gintautas Paluckas, Socialdemokratų partijos pirmininkas, įsitikinęs, kad krašto apsaugai bent kol kas pakanka 2% BVP, be to, ši partija nepritaria visuotiniam šaukimui.

„Socialdemokratams kardinaliai netinka du punktai – dėl finansavimo didinimo iki 2,5% ir dėl visuotinio šaukimo, todėl kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – tvirtino p. Paluckas.

Jis įtikinėjo suprantąs Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, taip pat ir dėl agresyvios Rusijos politikos.

„Bet nesiruošiu gyventi baimėje. Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį.“, – sakė socialdemokratų lyderis.

Ligšiolinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 m., iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2% BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

Prezidentė: gynybos ir socialinių reikmių priešinti negalima

Komentuodama iniciatyvą atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos politikos bei socialdemokratų prieštaravimą jo pagrindinėms nuostatoms prezidentė antradienį žurnalistams pabrėžė, kad Lietuvos geopolitinė ir saugumo situacija yra sudėtinga.

„Visada esame tarp dviejų vadinamų frontų – Vakarų ir Rytų, ir ne visada viena pusė būdavo draugiška kitos atžvilgiu. Mūsų istorija įrodė, kad mūsų valstybei tos grėsmės yra ryškesnės ir didesnės negu kitoms šalims Europoje. Todėl būtina užtikrinti savo saugumą įvairiomis priemonėmis – ne tiktai ištiesus ranką ir prašant partnerių, kad mums padėtų, bet ir investuoti į savo gynybą patiems“, – sakė p. Grybauskaitė.

„Ypač po Krymo okupacijos mes supratome, kad didele dalimi saugumas yra mūsų pačių atsakomybė ir mūsų pačių finansavimo dalykas“, – pridūrė valstybės vadovė.

Ji pasidžiaugė, kad yra partijų iniciatyva pasirašyti susitarimą, kuris „praktiškai pratęsia pavasarį priimtą Valstybės gynimo tarybos sprendimą, kai pagrindinių valstybės vadovų buvo nuspręsta, kad išlaidos turėtų siekti ne mažiau kaip 2,5% iki 2030-ųjų“.

„Tai yra iš tiesų protingas laikotarpis, kuris neturi būti priešinamas kitiems valstybės poreikiams. O tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybos poreikius su socialinėmis reikmėmis, elgiasi negražiai ir neatsakingai“, – komentavo prezidentė.

[infogram id=“2b16392b-c230-48c2-bd93-f63cbe7020ce“ prefix=“uRP“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: NATO šalių išlaidos gynybai 2015-2017 m.“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva Jungtinėse Tautose palaikė pabėgėlių paktą 1

Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pabėgėlių paktas.

Verslo aplinka
2018.12.17
Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje liktų vasaros laikas 5

Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.17
Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kultūros ministerija – prieš R. Karbauskio pataisą dėl LRT valdymo

Kultūros ministerija prieštarauja valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuotai...

Rinkodara
2018.12.17
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17
Italija pasidavė EK spaudimui ir koreguoja savo biudžeto planą 4

Giuseppe Conte, Italijos premjeras, įtikino šalies populistų koalicinės vyriausybės lyderius pateikti Europos...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kandidatas į kultūros ministrus nekomentuoja pirmtakės atleidimo  

Į kultūros ministrus siūlomas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas nelinkęs komentuoti savo pirmtakės...

Verslo aplinka
2018.12.17
Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Pirmadienį paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo...

Technologijos
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, jei bus atsisakyta laikrodžių sukiojimo

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys...

Verslo aplinka
2018.12.17
Už 44.000 Eur į Lietuvą kvies atvykti išlaidžius kinų turistus Premium

Turizmo departamentas Lietuvą intensyviau reklamuos Kinijos socialiniuose tinkluose. Departamento atstovai...

Rinkodara
2018.12.17
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda 13

Kandidatų į prezidento postą reitingų lenktynėse toliau pirmauja Gitanas Nausėda, ekonomistas, jį vejasi...

Verslo aplinka
2018.12.17
Žemdirbių Meka – Kaune? 28

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Verslo aplinka
2018.12.17
Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 5

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 21

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre 1

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau