Partijos, išskyrus socialdemokratus, sutaria: didinti išlaidas gynybai

Publikuota: 2018-08-28
Atnaujinta 2018-08-28 13:50
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Iki 2022-ųjų daugiausiai krašto apsaugai skiriamų lėšų numatoma panaudoti modernizuojant ginkluotę ir investuojant į infrastruktūrą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuosekliai didinti išlaidas krašto apsaugai, kad 2030-aisiais jos pasiektų 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat po kelerių metų įvesti visuotinę karinę prievolę.

Tai numatoma parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos politikos, kurį numatoma pasirašyti rudens pradžioje.

Prezidentė pasveikino tokią iniciatyvą.

Dar derins galutinį tekstą

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis surengė pasitarimą su visų parlamentinių partijų atstovais dėl šio rengiamo susitarimo. Pasak Vyriausybės vadovo, visos dabartiniame Seime atstovaujamos jėgos, išskyrus socialdemokratus, pritaria susitarimo esminiams punktams.

Bet galutinis dokumento tekstas dar bus derinamas bent savaitę.

„Yra pastabų ir pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms“, – po pasitarimo sakė p. Skvernelis.

Anot jo, sutarta, kad dar bent savaitę dokumento tekstas bus „šlifuojamas“, o kai bus galutinai suderintas susitarimas, jis bus pasirašytas visų jam pritariančių politinių jėgų. Tai esą galės būti padaryta rugsėjį, tiesa, pasak premjero, su ta sąlyga, „jei pastabas pavyks suderinti iš karto“.

Vyriausybės pasiūlytame susitarimo projekte numatyta, kad partijos įsipareigoja „ nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą“ ir pasiekti, kad po 12 metų gynybai būtų skirta 2,5% BVP. Šiemet Lietuva suplanavusi krašto apsaugai skirti 2% BVP, t. y. apie 800 mln. Eur dabartinėmis kainomis.

Apie tai, kad Lietuvai reikėtų siekti iki 2030-ųjų padidinti gynybos sektoriaus finansavimą iki 2,5% BVP anksčiau šiemet buvo nusprendusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba, kurios nariai yra premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Norima išvengti rinkimų cikliškumo

Taip pat partijoms pateiktame susitarimo projekte numatyta, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę turi būti priimti ne vėliau kaip 2022 m. Kartu siūloma susitarimu įtvirtinti alternatyvą visuotiniam šaukimui studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

Dokumente žadama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes. Iki 2022-ųjų daugiau lėšų numatoma skirti karinės technikos ir ginkluotės modernizavimui bei įsigijimams, taip pat infrastruktūrai, o priėmus sprendimus dėl visuotinės karinės tarnybos didesnė dalis lėšų būtų nukreipiama šauktiniams ir rezervui.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Susitarimą pasirašyti pasiūlyta Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo partijų, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos lyderiams.

Netinka du svarbiausi punktai

Visų partijų lyderiai, išskyrus opozicinius socialdemokratus, pritarė dokumento pagrindinėms idėjoms. Gintautas Paluckas, Socialdemokratų partijos pirmininkas, įsitikinęs, kad krašto apsaugai bent kol kas pakanka 2% BVP, be to, ši partija nepritaria visuotiniam šaukimui.

„Socialdemokratams kardinaliai netinka du punktai – dėl finansavimo didinimo iki 2,5% ir dėl visuotinio šaukimo, todėl kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – tvirtino p. Paluckas.

Jis įtikinėjo suprantąs Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, taip pat ir dėl agresyvios Rusijos politikos.

„Bet nesiruošiu gyventi baimėje. Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį.“, – sakė socialdemokratų lyderis.

Ligšiolinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 m., iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2% BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

Prezidentė: gynybos ir socialinių reikmių priešinti negalima

Komentuodama iniciatyvą atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos politikos bei socialdemokratų prieštaravimą jo pagrindinėms nuostatoms prezidentė antradienį žurnalistams pabrėžė, kad Lietuvos geopolitinė ir saugumo situacija yra sudėtinga.

„Visada esame tarp dviejų vadinamų frontų – Vakarų ir Rytų, ir ne visada viena pusė būdavo draugiška kitos atžvilgiu. Mūsų istorija įrodė, kad mūsų valstybei tos grėsmės yra ryškesnės ir didesnės negu kitoms šalims Europoje. Todėl būtina užtikrinti savo saugumą įvairiomis priemonėmis – ne tiktai ištiesus ranką ir prašant partnerių, kad mums padėtų, bet ir investuoti į savo gynybą patiems“, – sakė p. Grybauskaitė.

„Ypač po Krymo okupacijos mes supratome, kad didele dalimi saugumas yra mūsų pačių atsakomybė ir mūsų pačių finansavimo dalykas“, – pridūrė valstybės vadovė.

Ji pasidžiaugė, kad yra partijų iniciatyva pasirašyti susitarimą, kuris „praktiškai pratęsia pavasarį priimtą Valstybės gynimo tarybos sprendimą, kai pagrindinių valstybės vadovų buvo nuspręsta, kad išlaidos turėtų siekti ne mažiau kaip 2,5% iki 2030-ųjų“.

„Tai yra iš tiesų protingas laikotarpis, kuris neturi būti priešinamas kitiems valstybės poreikiams. O tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybos poreikius su socialinėmis reikmėmis, elgiasi negražiai ir neatsakingai“, – komentavo prezidentė.

[infogram id=“2b16392b-c230-48c2-bd93-f63cbe7020ce“ prefix=“uRP“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: NATO šalių išlaidos gynybai 2015-2017 m.“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė padidino minimalią algą

Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) didėja 30 Eur – iki 430 Eur, tačiau dėl įsigaliosiančios...

2019 m. biudžetas: mokesčių pertvarka didina ir pajamas, ir išlaidas

Kitąmet dėl įsigaliosiančių struktūrinių reformų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 17%, o išlaidos –...

Seimas dėl Majausko apkaltos pasidalino į dvi lygias stovyklas 3

Seimui kol kas nepavyksta apsispręsti dėl valdančiųjų iniciatyvos pradėti apkaltos procesą konservatoriui...

Italijoje bręsta dar vienas galvos skausmas ES Premium

Tarp Romos ir Briuselio vis labiau kyla įtampa dėl šalies vyriausybės plano valstybės biudžetui. Europos...

Skvernelis: kitų metų biudžetas leis toliau gerinti žmonių gyvenimo kokybę 10

Kitų metų biudžetas bus socialiai atsakingas, o jį patvirtinus, poveikį pajus didelė gyventojų dalis, teigia...

JK bankai mažina skolinimo apimtis statybos kompanijoms 1

Bankai Jungtinėje Karalystėje (JK) mažina finansavimą šalies statybos kompanijoms. Pagrindine priežastimi...

SEB grupės vyriausiasis strategas: bijokite ne prekybos karų, o infliacijos Premium 5

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, interviu VŽ teigia, kad po praėjusią savaitę vykusio...

Rinkos
06:00
Biudžetinė kišenė vėl planuojama su pertekliumi Premium

Vyriausybė baigia dėlioti kitų metų biudžetą ir atiduoda jį narstyti Seimui. Svarbiausias valstybės bendrųjų...

„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 2

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
06:00
Tarptautinėje parodoje – inovacijos ir naujausi sprendimai  tekstilės ir aprangos sektoriui Rėmėjo turinys

Jau šį ketvirtadienį, spalio 18d.  Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus atidaryta didžiausia...

Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
„Brexit“ derybos ir vėl aklavietėje 10

Prieš pat ES viršūnių susitikimą „Brexit“ derybos ir vėl įstrigo. Kol kas nepavyko pasiekti kompromiso dėl...

Verslo aplinka
2018.10.15
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 3

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
Įkaitų drama paralyžiavo Kelno traukinių stotį

Vokietijos Kelno miesto centrinė traukinių stotis pirmadienio popietę buvo evakuota, sutriko traukinių...

Verslo aplinka
2018.10.15
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15
„Sodros“ biudžeto projektas: pensijos kitąmet augs 8% 1

Senatvės pensijos 2019 m. augs 8,0%, iki 358 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto...

Finansai
2018.10.15
Kitų metų biudžetas – ant Vyriausybės stalo, vėl planuojamas perteklius 10

Vyriausybė pradėjo svarstyti kitų metų biudžeto projektą, kuris, kaip ir pernai bei šiemet, numatomas...

Verslo aplinka
2018.10.15
Š. Keserauskas: protingai taikytis prie konkurentų elgesio nedraudžiama Premium 13

Ūkio subjektams nėra draudžiama protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, tačiau svarbu, kad įmonės...

Semeška atsisako mandato Druskininkuose 1

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vyriausiosios rinkimų komisijos...

Verslo aplinka
2018.10.15
LKF byloje – išteisinamieji nuosprendžiai

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį dėl visų inkriminuotų nusikaltimų visiškai išteisino Lietuvos krepšinio...

Verslo aplinka
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau