Žemiau skurdo ribos – daugiau kaip penktadalis

Publikuota: 2018-08-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje siekė 22,9%, o žemiau skurdo rizikos gyveno apie 650.000 gyventojų.

Palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 1 procentiniu punktu, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,3% gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7%, kituose miestuose – 26,1%), kaime – 34,4%.

Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 4,3 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9%.

Skurdo lygis augo visose amžiaus grupėse

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4% ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) buvo 255,3 Eur ir sudarė 83,2% skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.

Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,1 procentinio punkto ir 2017 m. siekė 25,7%, 18–64 m. amžiaus asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 18,8%. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas ir minimalios mėnesinės algos padidinimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 6,5%, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 8,7%, o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo sausio 1 d. ir liepos 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 16,8%. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų lygios skurdo rizikos ribai.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 21,2% ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir 2017 m. sudarė 24,5%. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4%) ir vieni gyvenantys asmenys (47,9%).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5%, tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7%. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="077cefc8-a7ca-4a2f-8c79-c0ba13247f96" prefix="QmG" format="interactive" title="Skurdo lygis Baltijos šalyse"]

Lėmė infliacija

Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė p. Nausėda.

Pasak jo, nors nominalios žmonių pajamos auga, didėja ir pati skurdo riba, o augant pragyvenimo kaštams, vis daugiau žmonų neįtelpa į aukščiau skurdo ribos esančio standarto ribas.

„Be to, vidutinis infliacijos rodiklis nebūtinai atspindi absoliučiai visus Lietuvos žmones. Nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai kur kas didesnę savo pajamų dalį yra priversti skirti būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, todėl jų kainai augant sparčiau nei vidutinis infliacijos rodiklis, šių žmonių asmeninė infliacija taip pat natūraliai yra didesnė nei oficialiai matuojama Statistikos departamento“, – aiškino p. Nausėda.

Pasak jo, siekiant mažinti skurde gyvenančių žmonių skaičių, visų pirma reikia didinti per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tai generuojant didesnius finansinius išteklius į labiausiai nepasiturinčius gyventojus nukreiptai socialinei politikai.

„Socialinės išmokos nuo 2018 m. pradėtos indeksuoti, bet kaip dažniausiai būna, to indeksavimo nepakanka 100%, kompensuoti perkamosios galios praradimų. Pensijų indeksavimas bent jau šiuo metu turėtų užtikrinti ne mažesnį jų didėjimą nei infliacijos rodiklis, nes pensijų didėjimas yra susietas su darbo užmokesčio fondu, o darbo užmokestis statistiškai šiuo metu auga sparčiau nei infliacija“, – sakė p. Nausėda.

Pasak jo, kol situacija yra tokia ir dirbančiųjų skaičius nemažėja, toks indeksavimo modelis leidžia pensininkas tikėtis pastovaus arba ženkliai nesmunkančio pragyvenimo lygio.

„Bet jeigu ateityje situacija pasikeis, tarkime, pradės mažėti dirbančiųjų skaičius, indeksavimas gali būti nepakankamas infliacijai kompensuoti ir tada tas skurdo paūmėjimas gali būti dar ryškesnis“, – teigė ekonomistas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
KTU smulkiam verslui kuria pusiau nemokamą klientų rizikos vertinimo įrankį 1

Klientų rizika ir jos vertinimas yra svarbi verslo dalis. Tačiau smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) lengvai...

Paslaugos
2019.03.25
Atleidžiamas Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus 76

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atleistas iš...

Logistika
2019.03.25
Th. May: kol kas balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo nebus 1

Pirmadienį kalbėdama Bendruomenių rūmuose JK premjerė Theresa May pripažino, kad kol kas jai nepavyko...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltnetos komunikacijų“ darbas buvo sutrikęs dėl elektros gedimo 10

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų UAB „Baltnetos komunikacijos“...

Paslaugos
2019.03.25
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 1

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Ar galima apsaugoti verslo idėją? Verslo tribūna

Idėja nesaugoma. Jos negalima patentuoti ar kitaip registruoti, jai netaikoma autorių teisių apsauga. Tad ar...

Verslo aplinka
2019.03.25
Teisėjų korupcijos byloje įtariamas advokatas D. Zagreckas paleistas į laisvę 1

Teisėjų korupcijos byloje įtariamas advokatas Drąsutis Zagreckas paleistas į laisvę, pirmadienį pranešė...

Verslo aplinka
2019.03.25
Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų...

Paslaugos
2019.03.25
Investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika šiek tiek sustiprėjo

Pastaraisiais metais smarkiai susvyravęs užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Pramonininkai Vyriausybei: dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys 2

Verslas tikisi, kad valdžia įsiklausys į jo pasiūlymus, ką reikėtų daryti, siekiant šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.03.25
Savaitgalį bus įvestas vasaros laikas

Paskutinę kovo dieną Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje bei dar daugiau kaip 60-tyje pasaulio...

Verslo aplinka
2019.03.25
Naujas „Verslo žinių“ reitingas – „Lietuvos verslo lyderiai 500“ 4

Pajamos, jų augimas šiandieninėje verslo aplinkoje nėra vieninteliai kriterijai, kurie garantuoja įmonės...

Verslo aplinka
2019.03.25
JAV specialaus tyrimo išvada: D. Trumpas nebuvo susimokęs su Rusija 1

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, 2016 m. rinkiminė kampanija nebuvo susimokiusi su Rusija. Tokią išvadą...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Persidirbusių“ jupiterių prieglauda 12

Seimo nariai ir toliau nori praleidinėti posėdžius, o algą gauti už visas pravaikštas. Mėginimui sugriežtinti...

Verslo aplinka
2019.03.25
15 faktų apie Lietuvos 15 metų NATO Premium

Penktadienį, kovo 29-ąją, sukaks 15 metų, kai Lietuva įstojo į galingiausią pasaulyje gynybinį aljansą –...

Verslo aplinka
2019.03.25
Rinkimų rezultatai patvirtinti, dėl kai kurių dar bus teismų  14

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino kovo 3 ir 17 dienomis vykusių savivaldos rinkimų...

Verslo aplinka
2019.03.24
Už 6,4 mln. Eur rengiamasi rekonstruoti Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje 1

Už 6,4 mln. Eur rengiamasi rekonstruoti Užsieniečių registracijos centrą (URC) Pabradėje, Švenčionių rajone.

Verslo aplinka
2019.03.24
Kruizinis laivas plaukia į Norvegijos Moldės uostą, keleivių evakuacija baigta 1

Kruizinio laivo, įstrigusio netoli vakarinės Norvegijos pakrantės, keleivių evakuacija baigta, laivas „Viking...

Verslo aplinka
2019.03.24
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau