Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą

Publikuota: 2018-08-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl pensijų kaupimo pertvarkos ir mokesčių reformos.

Pagal įsigaliosiančius įstatymus, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė. „Sodra“ taps vienintele anuitetų teikėja.

Be to, bus įvestos socialinio mokesčio įmokų lubos, konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, kartu pakoreguoti kai kurių mokesčių tarifai, be kita ko įvedant ir progresinius gyventojų pajamų mokesčius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė atsakymus į 34 aktualiausius klausimus apie pensijų kaupimą, mokesčių sujungimą ir išmokų mokėjimą.

PENSIJŲ KAUPIMAS

1. Po kiek reikės kaupti kitais metais?

Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3% nuo savo priskaičiuoto darbo užmokesčio („ant popieriaus“), o valstybė iš valstybės biudžeto skirs 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Šie procentai pateikti po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos, kai dirbančiųjų priskaičiuotasis darbo užmokestis išaugs 1,289 karto.

Norintieji pradėti nuo mažesnės įmokos, gali rinktis nuoseklų įmokos augimą nuo 1,8% kitąmet iki 3% po 5 m.

Tai reikštų, kad 2019 m. kaupimo įmoka būtų 1,8% nuo darbo užmokesčio, 2020 m. – 2,1%, 2021 m. – 2,4%, 2022 m. – 2,7%, 2023 m. – 3%.

Pasirinkus kaupti nuo 1,8%, valstybės paskata taip pat didėtų atitinkamai įmokos augimui: prasidėtų nuo 0,3% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio kitais metais ir pasiektų 1,5% – 2023-iaisiais.

2. Kokią įmoką 2019 m. mokės dirbantysis, kuris kitąmet bus pirmą kartą įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą - 3% ar 1,8%?

Pagal įstatymą tokio asmens įmokos tarifas pirmaisiais metais bus 1,8% ir pamažu didės, kol pasieks 3%. Jei žmogus iškart norėtų mokėti daugiau, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos mėnesio pabaigos.

3. Kokio dydžio įmoka bus kitais metais, jeigu dirbantysis dabar uždirba 500 Eur, 1.000 Eur ir 1.500 Eur „ant popieriaus“?

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 500 Eur ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 19,34 Eur. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka bus 11,60 Eur.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1.000 Eur ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 38,67 Eur. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka sieks 23,20 Eur.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1.500 Eur ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 58,01 Eur. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka bus 34,80 Eur.

4. Kiek eurų siekia valstybės paskata šiais metais ir kiek sudarys 2019 m.?

2018 m. valstybės paskata kaupiantiems pensiją – 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio siekia 15,58 Eur.

Kitais metais paskata kaupiantiems pensiją – 1,5% nuo vidutinio darbo užmokesčio (kuris padidės 1,289 karto) sudarys 16,40 Eur.

5. Ar bus mažinami mokesčiai?

Siekiant, kad pensijų kaupimas netaptų našta, 0,55% proc. sumažintos dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ ir 1% sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Taip pat taikomos socialinio draudimo įmokų lubos. Nuo pajamų, kurios per visus metus viršys 120 (2019 m.), 84 (2020 m.) ir 60 (nuo 2021 m.) vidutinių darbo užmokesčių (VDU), socialinio draudimo įmokų mokėti nereikės. Priskaičiuotasis mėnesio VDU šiuo metu sudaro apie 860 Eur, tad, pagal šį rodiklį, kitąmet „Sodros“ lubos įsigaliotų nuo maždaug 8.600 Eur mėnesio priskaičiuotojo atlyginimo.

6. Ką reiškia dirbančiojo įtraukimas į kaupimo sistemą? Ar tai nėra prievartinis mechanizmas?

Įtraukimas į kaupimo sistemą buvo pasitelktas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint paskatinti žmones kaupti, jeigu jie iki šiol dar nekaupė. Tačiau tai jokiu būdu nėra prievartinis mechanizmas, nes bet kuris dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų.

Pagal šią sistemą nekaupiantis žmogus iki 40 metų kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi pranešti savo sprendimą. Jeigu asmuo nepraneša apie nenorą kaupti, jis atsitiktine tvarka priskiriamas vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pradeda kaupti asmeninei pensijai. Tačiau į kaupimo sistemą įtrauktas dirbantysis taip pat gali sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Žmonės, kurie jau kaupia II pensijų pakopoje, taip pat bus įtraukiami į atnaujintą kaupimo schemą, nes jau yra pareiškę savo sutikimą anksčiau. Tačiau nebenorintiems kaupti ateityje atsiveria vienkartinė galimybė dar kartą pagalvoti ir priimti sprendimą – arba su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“, arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

7. Ką daryti, jei jaunas žmogus iki 40 metų nenori pradėti kaupti?

„Sodra“ iki 2019 m. sausio 31 d. kiekvieną dirbantį žmogų iki 40 metų amžiaus asmeniškai informuos apie asmens įtraukimą į kaupimo sistemą. Informavimas vyks per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir kitais būdais.

Sulaukęs tokio pranešimo jaunas dirbantysis iki 2019 m. birželio 30 d. turės pranešti „Sodrai“ apie nenorą kaupti.

Procesas bus kartojamas kas trejus metus iki dirbančiajam sukaks 40 metų.

8. Ką daryti, jei dirbantysis iki šiol kaupė, tačiau toliau kaupti nebenori?

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS.

Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

9. Ką gali rinktis dirbantysis, kuris nebenoriu kaupti toliau?

Jeigu šiuo metu kaupiantis asmuo neketina kaupti toliau, jis turi du pasirinkimus:

Grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma;

Stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

10. Ką gaus dirbantysis, kuris iki šiol kaupė, bet dabar nuspręs grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma?

Įprastai tokį sprendimą priėmusiam asmeniui bus atkuriamas „Sodros“ pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, tuomet žmogus galės įsigyti daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama „Sodros“ mokama senatvės pensija. Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, asmeniui bus atkuriamos teisės į nesumažintą „Sodros“ pensiją.

11. Ką daryti, jeigu asmuo iki 2019 m. birželio 30 d. dėl svarbių priežasčių nespės pranešti apie savo nenorą kaupti?

Jeigu žmogus dėl svarbių priežasčių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis turės teisę tai padaryti pasibaigus nustatytam terminui, bet kartu turės pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. „Sodros“ įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatys, ar priežastys išties gali būti laikomos svarbiomis.

Jeigu paaiškės, kad dirbantysis dėl svarbių priežasčių negalėjo pranešti apie nenorą kaupti, tokiu atveju sumokėtos pensijų įmokos grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo.

12. Nuo kada bus nuskaičiuojamos įmokos, jeigu dirbantis žmogus nori pradėti kaupti?

Įmokos įtrauktiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Tiems, kas per įtraukimo metų pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio 1 d.

13. Ką reikia daryti dirbančiajam, jeigu jis nori pradėti kaupti arba ketina kaupti toliau, nes kaupė iki šiol?

Jeigu dirbantysis iki 40 metų nori pradėti kaupti arba šiuo metu kaupiantis žmogus ketina kaupti toliau, nieko daryti nereikia.

14. Ką daryti vyresniam nei 40 metų žmogui, jei jis nekaupė, bet nori kaupti?

Vyresni nei 40 metų asmenys gali tapti pensijų kaupimo dalyviais sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.

15. Kaip bus, jei 2019 m. dirbantysis atsisakys kaupti, bet 2020 m. nutars pradėti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime? Ar bus galima pasirašyti pensijų kaupimo sutartį ir kokiomis sąlygomis?

Įstatymas nenumato jokių apribojimų sudaryti naują sutartį – nei tiems, kurie per įtraukimą atsisakys kaupti, nei tiems, kas šiuo metu dalyvauja kaupime, bet kitais metais išreikš norą grįžti į „Sodrą“ ar stabdyti kaupimą.

16. Kada apsimoka kaupti II pensijų pakopoje?

Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

17. Kas nutiks, jeigu asmuo praras darbą ir neturės darbo pajamų?

Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos II pensijų kaupimo pakopai nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Įstatymuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėn. pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

18. Kokias lengvatas gaus žmogus, jeigu kaups daugiau nei 3%? Ar gali prisidėti dirbančiojo darbdavys?

Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3% nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

19. Jei dirbantysis apsisprendžia kaupti daugiau nei 3% nuo savo darbo užmokesčio, ar GPM lengvata bus taikoma tik tai sumai, kuri viršija 3%?

Taip. Už įstatyme nustatyto dydžio įmoką žmogus gauna paskatą iš valstybės biudžeto. GPM lengvata bus taikoma tik už įmokas, viršijančias 3%.

20. Ar II pakopoje kaupiamos lėšos yra paveldimos?

Taip, II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Kai kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir jeigu būna sukaupęs daugiau nei 10.000 Eur, jis turi įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui. Nuo 2020 m. anuiteto teikėja bus „Sodra“.

Anuitetai bus kelių rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15% sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 m. ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 m. asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

21. Kada reikia įsigyti anuitetą, o kada pinigus galima pasiimti vienkartine išmoka?

Jeigu sukaupta 3.000 Eur ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3.001-10.000 Eur – mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau nei 10.000 Eur – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties.

Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60.000 Eur, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60.000 Eur, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

22. Kodėl „Sodra“ nuo 2020 m. taps vienintele anuitetų teikėja?

Centralizuotą anuitetų mokėjimą nutarta perduoti „Sodrai“, nes ji nėra komercinė įstaiga, nesiekia pelno bei gali efektyviau suvaldyti riziką. „Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro biudžeto ir administruojamos atskirai.

23. Kodėl anuitetas yra mokamas?

Anuitetas kainuoja, nes jo mokėtojas negali apskaičiuoti, kiek tiksliai gyvens lėšas kaupęs asmuo, tačiau įsipareigoja išmokas mokėti iki mirties net tais atvejais, kai žmogaus sukauptų pinigų nebepakanka. Tai vadinama rizika. Todėl anuitetų mokėtojai, siekdami suvaldyti riziką, turi turėti kuo daugiau klientų ir dar apsidraudžia imdami vienkartinį mokestį.

24. Kas bus su jau sudarytomis sutartimis dėl pensijų anuiteto?

Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės mokės pagal sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. Tai reiškia, kad anksčiau sudarytos ar kitais metais dar sudarysimos sutartys dėl anuiteto mokėjimo su gyvybės draudimo bendrovėmis toliau liks galioti.

25. Ar Lietuvoje planuojama ilginti senatvės pensijos amžių?

Neplanuojama. Pagal 2011 m. priimtus sprendimus pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 m. vyrams ir moterims – daugiau jokių sprendimų tuo klausimu priimti nesiūloma ir neplanuojama.

MOKESČIŲ SUJUNGIMAS

26. Kam reikalingas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas?

Tai ekspertų pasiūlymas šešėlio mažinimui darbo santykių srityje. Kai socialinio draudimo įmokos padalintos tarp darbuotojo ir darbdavio, gali susidaryti įspūdis, kad kiekviena pusė yra atsakinga už savo dalies įmokų mokėjimą, nors tai įmokos nuo vieno darbuotojui priklausančio bruto darbo užmokesčio.

Stipresnioji darbo santykių pusė gali siūlyti silpnesniajai tartis dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo mainais į „vokelį“. Taip darbuotojas praranda dalį socialinių garantijų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, dingsta paskata stipresniajai pusei tartis dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“.

27. Kokie įmokų ir mokesčių tarifai taikomi darbo užmokesčiui nuo 2019 m., už ką reikės mokėti?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų priskaičiuotasis (iki mokesčių, „ant popieriaus“) darbo užmokestis turės būti padidintas 1,289 karto.

Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:

1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

20% – darbo užmokesčiui (su priedais, priemokomis), kurio metinė suma neviršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);

27% – darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);

15% – už 2018 m. ar ankstesnius metus apskaičiuotam darbo užmokesčiui.

2. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98%;

3. Valstybinis socialinis draudimas – 12,52% (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);

4. Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47% (2,19% terminuotoms sutartims) (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);

5. Darbdavio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16% ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16% (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

Lengvatos: darbuotojams taip pat bus pritaikyta mokesčių lengvata – neapmokestinamas pajamų dydis, kuris 2019 m. sieks 300 Eur ir kurio taikymas plečiamas iki dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumos.

28. Ar valstybės tarnautojų atlyginimai nuo kitų metų bus didinami taip pat 1,289 karto?

Taip, valstybės tarnautojų darbo užmokestis taip pat bus didinamas 1,289 karto „ant popieriaus“.

29. Ar darbdaviai su darbuotojais turės persirašyti darbo sutartis?

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti pakeičiamos su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, bet išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas nebūtinas. Sutartyse turi būti nurodoma, kad darbuotojo priskaičiuotasis darbo užmokestis didinamas 1,289 karto.

Perskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai šios darbo apmokėjimo sistemos nuostatos taip pat turėtų būti keičiamos.

30. Ar darbdavys turi 1,289 karto padidinti ir priedus, priemokas, premijas bei kitas papildomas darbo užmokesčio dalis?

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse.

Tai reiškia, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), taip pat papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

31. Kaip bus užtikrinama, kad pasirašant naujas darbo sutartis, darbuotojų atlyginimai nesumažės?

Pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą.

32. Kokios sankcijos gresia darbdaviams, kurie sumažins šiuo metu mokamą mėnesinį atlyginimą darbuotojams?

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1.450 Eur. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1.400 iki 3.000 Eur.

Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2.700 iki 6.000 Eur.

IŠMOKŲ MOKĖJIMAS

33. Kaip keičiasi ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų procentas ir kodėl?

Sujungiant darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas, gyventojų atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Išmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, todėl dėl jo padidėjimo turės keistis ir procentinė ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar nedarbo išmokų dalis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad išmokos „į rankas“ lieka tokios pat.

Įstatymuose įtvirtintas procentinis išmokos pokytis palies ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip pat nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir ligos išmokas, kurios mokamos žmonėms, kai jie tampa laikinai nedarbingi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą, iš darbo ar profesinės ligos.

PAVYZDYS. Vaiko besilaukianti mama „ant popieriaus“ gauna 1.000 Eur atlyginimą.

Pasirinkusi išeiti vaiko priežiūros atostogų vieniems metams, pagal dabartinę sistemą ji turi teisę gauti 100% kompensuojamo uždarbio dydžio išmoką.

„Į rankas“ 100% kompensuojamo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka šiuo atveju siekia 790 eurų. Nuo 1.000 Eur nuskaičiuojamas 15% GPM ir 6% PSD.

Po mokesčių sujungimo šios moters atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs ir sieks 1.289 Eur.

Po reformos vaiko priežiūros išmoka, kai vaikas prižiūrimas vienus metus, procentais sudarys ne 100% kompensuojamo uždarbio dydžio, bet 77,58%.

77,58% nuo 1.289 Eur „ant popieriaus“ atskaičius GPM ir PSD yra 790 Eur „ į rankas“.

Tad išmoka „į rankas“ nesikeičia.

34. Kokie tarifai bus taikomi ligos, motinystės, ir kitoms išmokoms?

Įmokų ir mokesčių tarifai ligos, motinystės ir kitoms išmokoms nuo 2019 m. nesikeis, įskaitant ir darbdavio išmokamai ligos išmokai už pirmas ligos dienas.

Išmokoms taikomi – 15% GPM ir 6% PSD įmoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
R. Masiulis tęs diskusijas su mokytojais dėl etatinio apmokėjimo sistemos

Rokas Masiulis, laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras, po dviejų dienų...

Dvigubų standartų cinizmas 2

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50
Viešųjų pirkimų prievaizdo paskyrimą gaubia politinė migla Premium

Priartėjus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės Dianos Vilytės kadencijos pabaigai, tebėra neaišku, ar...

Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Th. May postas susvyravo, tačiau maištininkai jos iš balno neišmetė 28

Theresai May, JK premjerei, Torių partijos maištininkai inicijavo balsavimą dėl pasitikėjimo, bet nieko...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Grybauskaitė: tai valdžios santykio su visuomene krizė 8

Vyriausybės krizės nėra, yra valdančiosios daugumos santykio su visuomene krize, teigia prezidentė. „Manau,...

Verslo aplinka
2018.12.12
D. Trumpo buvusiam advokatui teismas skyrė 3 metus nelaisvės 11

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas belangėje turės praleisti trejus metus. Tokią...

Verslo aplinka
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Premjeras prezidentei įvardijo kandidatus į ministrus 1

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite įvardijo savo...

Verslo aplinka
2018.12.12
2019 m. ES biudžete – daugiau lėšų jaunimui ir mokslui

Trečiadienį europarlamentarai pritarė 2019 m. biudžetui. Dėl kitų metų ES biudžeto pavyko sutarti iš antro...

Verslo aplinka
2018.12.12
Premjeras į tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slapta pažyma susipažinęs R. Karbauskis 9

Premjeras Saulius Skvernelis į specialiąsias tarnybas kreipėsi pagrįstai, sako su slaptu raštu susipažinęs...

Verslo aplinka
2018.12.12
A. Veryga pažeidė įstatymą, pats tai aiškina žmogiškąja klaida

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos...

Verslo aplinka
2018.12.12
V. Titovui pareikšti įtarimai dėl pasisakymų apie A. Ramanauską-Vanagą 9

Buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui dėl jo pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą...

Verslo aplinka
2018.12.12
Parengtas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas: mažėtų draudimų

Teisingumo ministerija parengė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą: jame mažėtų draudimų, daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.12
EŽTT: Lietuva sukėlė pavojų čečėnų šeimai, atsisakydama svarstyti prieglobsčio prašymą 1

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė čečėnų šeimos teises, kai nepriėmė...

Verslo aplinka
2018.12.12
„MG Baltic“ byloje teismas apklausia žiniasklaidos agentūros „PHD“ vadovą

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį apklausia žiniasklaidos...

Verslo aplinka
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
2018.12.12
Rinkos tendencijos nulėmė veiklos modernizavimą Rėmėjo turinys

UAB „Baltic Refrigeration Group“, mažmeninės ir didmeninės prekybos kondicionavimo sistemomis ir jų priedais...

Plėtoti nereikia sustoti Rėmėjo turinys 5

Vienintelis Lietuvos jūrų uostas yra svarbi energetikos sistemos dalis, SGD bei naftos terminalai, elektros...

Transportas
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau