Apklausa patvirtino seną tiesą – provincija pamažu „nukraujuoja“

Publikuota: 2018-08-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nemenka dalis iš Lietuvos miestelių ir kaimiškų vietovių kilusių žmonių pakeičia gyvenamąją vietą, išvažiuodami į penkis didžiausius Lietuvos miestus, ypač Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

Tai parodė šalies teritorijos bendrojo plano rengimą organizuojančios Aplinkos ministerijos kartu su partneriais užsakytas tyrimas, kurio metu aiškintasi, kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.

Svarbesni reikalai – miestuose

Pasak ministerijos pranešimo spaudai, „reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, išvyko net 37% apklaustųjų“.

„Tuo tarpu palikusieji kaimo vietoves (27% respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: ženkli dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16%)“, – rašoma pranešime.

Bet net ir pasirinkusieji gyventi miesteliuose ir kaimuose tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą: „Pagrindinis tikslas – apsipirkti, ką darantys nurodė 94% respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86%), gauti finansinių paslaugų (72%.) bei buitinių paslaugų (70%).“

Religinių paslaugų į didesnius miestus vyko 46% respondentų, dirbti – 45%. Apie trečdalis vyko mokytis, o vaikus į švietimo įstaigas didesniuose miestuose vežė 22% respondentų.

Dažniausiai važinėja savais automobiliais

Beveik visi apklausos dalyviai (90%) dirbo ar mokėsi ir kasdienėms kelionėms į darbo ar mokslų įstaigas rinkosi automobilį: juo vykstantys nurodė 47% visų respondentų. Dar penktadalis teigė keliaujantis pėsčiomis, tik 15% vyko viešuoju transportu. Dviračius kasdienėms kelionėms rinkosi 3% respondentų.

Ketvirtadaliui žmonių kasdienių kelionių į darbą ar mokslo įstaigą metu tenka įveikti mažesnį nei 2 km atstumą, beveik tiek pat kasdien keliauja 3-5 km. 13% respondentų nurodė kasdien įveikiantys daugiau kaip 20 km atstumą.

„Akivaizdu, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug“, – daro išvadą užsakiusieji tyrimą.

14% į Vilnių atvyko gyventi iš Kauno

Į klausimą, kada paskutinį kartą keitė gyvenamąją vietą ne tame pačiame mieste ar kaime, beveik pusė – 46% apklaustųjų – atsakė, kad niekada nekeitė gyvenamosios vietos – visada gyveno tame pačiame mieste ar kaime, kuriame gyvena ir šiuo metu. Apklausos duomenimis, lojaliausi gyvenamajai vietai yra didžiųjų miestų gyventojai. Bet net 14% į Vilnių atsikrausčiusių respondentų nurodė atvykę iš Kauno.

Pasirinkta nauja gyvenimo vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pvz., į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus, anot pranešimo spaudai, „renkasi siekiantys gyventi patogiau“.

Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.

Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54%) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, taip pat aukštas būsto kainas (36%). Pastarąjį faktorių pagrindiniu įvertino tiek kauniečiai (35%), tiek klaipėdiečiai (39%). O antrąsias vietas šių miestų gyventojai skyrė „susvetimėjusiai bendruomenei“.

Net 54% šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo tarpu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas.

Duomenis panaudos rengdami Bendrąjį planą

„Apklausa taip pat parodė, kad, žmonės yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta, dauguma ją įvertino dešimtuku (22%), 7-9 balus skyrė 54% apklaustųjų. Daugiausiai maksimalių įvertinimo savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28%), mažiausiai – šiauliečiai (vos 11%)“, – teigia ministerija.

Pranešime spaudai cituojama Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė, kuri pabrėžia, kad rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą šios įžvalgos – labai svarbios: „Egzistuoja daugybė objektyvių rodiklių, indeksų, pagal kuriuos vertiname šalies esamą būklę ir potencialą. Tačiau siekiame kad kuriamas planas tarnautų žmonėms, todėl ypač svarbu gilintis ir į subjektyvias priežastis, žmonių nuomonę, įpročius ir skirtingų vietovių privalumus bei trūkumus.“

Apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, apklaususi 1.600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Sodros“ įmokas dirbantiems savarankiškai siūloma skaičiuoti nuo 90% pajamų

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo...

Verslo aplinka
2019.11.20
Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei...

Verslo aplinka
2019.11.20
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui 1

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Verslo aplinka
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
G. Nausėda sako, kad vetuotų biudžetą, kuris neatitinka fiskalinės drausmės

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepasirašytų biudžeto įstatymo, jei jis prieštarautų konstitucinėms...

Verslo aplinka
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
Biudžeto puodas kunkuliuoja: pasiūlymai didinti išlaidas byra iš visų pusių Premium

Artėjant biudžeto priėmimui Seime tebėra apstu nesutarimų, kaip turėtų atrodyti ir jis pats, ir jį lydintys...

Verslo aplinka
2019.11.20
Kai pasitikėjimo kartelės nepasieki 3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jų koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija...

Verslo aplinka
2019.11.20
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
2019.11.20
D. Trumpas: nesudarius susitarimo, Kinijai nustatyti muitai bus „dar padidinti“

Jeigu JAV ir Kinijos prekybos susitarimas nebus sudarytas, kiniškoms prekėms nustatyti importo muitai bus dar...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengs raudonųjų linijų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, tačiau neperžengs raudonųjų linijų ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES)...

Verslo aplinka
2019.11.19
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
Seime stringa pakartotinis balsavimas dėl urėdijų reformos įstatymo

Pritrūkus balsų Seimas antradienį iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio urėdijų reformą. Parlamentas...

Verslo aplinka
2019.11.19
Dairysis naujo ekonomikos ministro, bet nebūtinai skubės  Premium 2

Po nepilnų dviejų savaičių Virginijus Sinkevičius turėti pradėti eiti eurokomisaro pareigas, todėl neteks...

Verslo aplinka
2019.11.19
M. Šefčovičius: dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pratęsimo turi kalbėtis prezidentai

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Rusijos ir Ukrainos derybų dėl dujų tarpininkas, Marošas...

Pramonė
2019.11.19
N. Venckienė paleidžiama į laisvę, nusprendė teismas

Iš JAV pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė paleidžiama į laisvę už 10 tūkst. eurų...

Verslo aplinka
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau