Apklausa patvirtino seną tiesą – provincija pamažu „nukraujuoja“

Publikuota: 2018-08-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nemenka dalis iš Lietuvos miestelių ir kaimiškų vietovių kilusių žmonių pakeičia gyvenamąją vietą, išvažiuodami į penkis didžiausius Lietuvos miestus, ypač Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

Tai parodė šalies teritorijos bendrojo plano rengimą organizuojančios Aplinkos ministerijos kartu su partneriais užsakytas tyrimas, kurio metu aiškintasi, kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.

Svarbesni reikalai – miestuose

Pasak ministerijos pranešimo spaudai, „reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, išvyko net 37% apklaustųjų“.

„Tuo tarpu palikusieji kaimo vietoves (27% respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: ženkli dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16%)“, – rašoma pranešime.

Bet net ir pasirinkusieji gyventi miesteliuose ir kaimuose tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą: „Pagrindinis tikslas – apsipirkti, ką darantys nurodė 94% respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86%), gauti finansinių paslaugų (72%.) bei buitinių paslaugų (70%).“

Religinių paslaugų į didesnius miestus vyko 46% respondentų, dirbti – 45%. Apie trečdalis vyko mokytis, o vaikus į švietimo įstaigas didesniuose miestuose vežė 22% respondentų.

Dažniausiai važinėja savais automobiliais

Beveik visi apklausos dalyviai (90%) dirbo ar mokėsi ir kasdienėms kelionėms į darbo ar mokslų įstaigas rinkosi automobilį: juo vykstantys nurodė 47% visų respondentų. Dar penktadalis teigė keliaujantis pėsčiomis, tik 15% vyko viešuoju transportu. Dviračius kasdienėms kelionėms rinkosi 3% respondentų.

Ketvirtadaliui žmonių kasdienių kelionių į darbą ar mokslo įstaigą metu tenka įveikti mažesnį nei 2 km atstumą, beveik tiek pat kasdien keliauja 3-5 km. 13% respondentų nurodė kasdien įveikiantys daugiau kaip 20 km atstumą.

„Akivaizdu, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug“, – daro išvadą užsakiusieji tyrimą.

14% į Vilnių atvyko gyventi iš Kauno

Į klausimą, kada paskutinį kartą keitė gyvenamąją vietą ne tame pačiame mieste ar kaime, beveik pusė – 46% apklaustųjų – atsakė, kad niekada nekeitė gyvenamosios vietos – visada gyveno tame pačiame mieste ar kaime, kuriame gyvena ir šiuo metu. Apklausos duomenimis, lojaliausi gyvenamajai vietai yra didžiųjų miestų gyventojai. Bet net 14% į Vilnių atsikrausčiusių respondentų nurodė atvykę iš Kauno.

Pasirinkta nauja gyvenimo vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pvz., į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus, anot pranešimo spaudai, „renkasi siekiantys gyventi patogiau“.

Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.

Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54%) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, taip pat aukštas būsto kainas (36%). Pastarąjį faktorių pagrindiniu įvertino tiek kauniečiai (35%), tiek klaipėdiečiai (39%). O antrąsias vietas šių miestų gyventojai skyrė „susvetimėjusiai bendruomenei“.

Net 54% šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo tarpu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas.

Duomenis panaudos rengdami Bendrąjį planą

„Apklausa taip pat parodė, kad, žmonės yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta, dauguma ją įvertino dešimtuku (22%), 7-9 balus skyrė 54% apklaustųjų. Daugiausiai maksimalių įvertinimo savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28%), mažiausiai – šiauliečiai (vos 11%)“, – teigia ministerija.

Pranešime spaudai cituojama Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė, kuri pabrėžia, kad rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą šios įžvalgos – labai svarbios: „Egzistuoja daugybė objektyvių rodiklių, indeksų, pagal kuriuos vertiname šalies esamą būklę ir potencialą. Tačiau siekiame kad kuriamas planas tarnautų žmonėms, todėl ypač svarbu gilintis ir į subjektyvias priežastis, žmonių nuomonę, įpročius ir skirtingų vietovių privalumus bei trūkumus.“

Apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, apklaususi 1.600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos ūkis praranda tempą: augo lėčiausiai per 9 metus

Kinija penktadienį paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos ekonomika auga lėčiausiai nuo 2009 m. finansų krizės.

Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkių 1

Seimo narė Aušrinė Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotojų, ji...

Kirtimų Labanoro girioje analizė: aplinkos ministro teigimu, grubių pažeidimų nebuvo 2

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 8

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 2

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 5

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 12

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
May Europos lyderiams užsiminė apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą 2

ES ir JK kol kas nepavyko pasiekti reikšmingo progreso derybose dėl skyrybų sutarties, vis dar išlieka...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 12

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18
Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją

Rimas Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ketvirtadienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Verslo aplinka
2018.10.18
Vyriausybė galės duoti biudžeto pinigų Kirkilo partijai 6

Prieš porą metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tik šiemet pavasarį įsteigta ir valdančiosios koalicijos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Karbauskiui paviešinus pokalbį tarp VTEK narių, oponentai įžvelgia spaudimą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Neeiliniame Seimo posėdyje opozicija nori įvertinti premjerą 1

Nepatenkinta premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais į klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Vilniaus meru sieksiantis tapti Uspaskichas už savo rinkiminius pažadus žada palikti 1 mln. Eur užstatą 14

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau