Rusija kelia bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tiriantiems Sausio 13-osios bylą

Publikuota: 2018-07-23
Atnaujinta 2018-07-23 15:14
VŽ nuotr.
VŽ nuotr.

Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdybą iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Ji sakė, esą Lietuvos prokuratūros darbuotojų veiksmai yra žinomai melagingo pobūdžio, nes, anot jos, „minėti įvykiai Vilniuje įvyko Lietuvos buvimo SSRS metu, o kariniai padaliniai atliko savo tarnybinę prievolę, veikdami remiantis SSRS įstatymų baze“.

Ji tikino, esą Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.

„Būtina pabrėžti, kad Rusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais – praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, taikant atgalinį baudžiamųjų įstatymų galiojimą, griežtinantį bausmę“, – pareiškė Tyrimų komiteto atstovė.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių. 

Sausio 13-osios byloje už akių teisiamą buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą prokurorai siūlo pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir skirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Griežčiausia bausme prokurorai taip pat siūlo nubausti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką, vyriausiąjį oro desanto pareigūną Vilniuje Vasilijų Kustrio.

Prieš teismą Lietuvoje stojo tik du kaltinamieji. 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Pašilis: Rusijos bandymas bauginti prokurorus prieštarauja teisingumo principams

Rusijos užmojai kelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams bei teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, yra bandymas paveikti jų darbą, sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Anot jo, tai prieštarauja demokratiniams teisingumo principams.

„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – pranešime spaudai sako p. Pašilis. 

Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Lietuvos prokuratūra pabrėžė, kad šiuo metu iš Rusijos nėra gauta jokių oficialių pranešimų apie prokuroru atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą.

Prokuratūra atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.

Primenama, kad gegužę Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos baudžiamajame įstatyme.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, 1991 metais ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose, 65 asmenys teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir penkis karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos. Likusiems kaltinamiesiems, t. y. 61 asmeniui, prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų.

Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems daugiau nei 12,5 mln. Eur žalos.

Sausio 13-osios teisėja ir prokuroras: į Rusiją nevykome ir nevyksime

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantys teisėjai ir kaltinimą joje palaikantys prokurorai sako nesureikšminantys Rusijos pareiškimų apie jiems iškeltas bylas, o į Rusiją nevykdavo ir nevyks.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, Sausio 13-osios byloje dalyvaujanti kaip atsarginė teisėja, stebisi Rusijos veiksmais.

„Aš niekada ir neplanavau vykti į Rusiją, visiškai neaktualu, neplanuoju į tą pusę niekada važiuoti. Man kol kas jokių nepatogumų nesukelia. Esam sąmoningi žmonės, ir suprantame, kad net į tą pusę nepatartina vykti, jokių planų net nėra“, – pirmadienį BNS sakė p. Survilienė.

Paklausta, jei Lietuvos pareigūnai nuvyktų į užsienio valstybę ir ten būtų Rusijos prašymu sulaikyti, p. Survilienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad tokiu būdu būtų galima vykdyti Lietuvos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

„Nė vienoje demokratinėje valstybėje nėra kodekse tokio straipsnio. Niekur nėra numatyta atsakomybė teisėjui už tai, kad jis svarsto kokią nors bylą, net ir sulaikius, kita šalis negalėtų išduoti. Dar tokios šalies negirdėjau, kad teisėjas būtų persekiojimas už bylos nagrinėjimą, net ne už nuosprendį. Čia virš visko. Teisėjai tada nusišalintų nuo bylų, jei žinotų, kad gali persekiotų. Gal kita šalis ir galėtų trumpam sulaikyti, bet negalėtų išduoti Rusijai – turi būti dvigubas baudžiamumas, atitikmuo turi būti“, – BNS sakė p. Survilienė.

Paprastai kai užsienio valstybė sulaiko asmenį, kurį prašo išduoti kita valstybė, prašančioji išduoti nurodo, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį prašoma išduoti sulaikytąjį. Išduodančioji šalis vertina, ar jos Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už sulaikytajam inkriminuojamą nusikaltimą, kokia bausmė gresia ir t.t.

Valstybės kaltinimą abiejose Sausio 13-osios bylose palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius BNS sakė, kad taip pat neketina vykti į Rusiją.

„Planų tokių nebuvo, bet mums ir taip aišku, kad nereikia vykti į Rusiją. Nėra jokio reikalo ten vykti“, – BNS sakė p. Paškevičius.

Jis tvirtino, kad Rusijos veiksmai Lietuvos pareigūnų atžvilgiu jo nenustebino. Jis prisiminė, kad Rusija kėlė bylas tarnybos sovietų armijoje vengusiems šauktiniams.

„Tokios valstybės nėra, armijos tokios nėra, o jie gąsdino, kad persekios“, – BNS sakė p. Paškevičius. 

Lietuvos URM: Rusija kiršina ir klimpsta į sovietinės praeities liūną

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos teisėsaugos sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, pavadino atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.

„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami“, – rašoma Lietuvos URM pareiškime.

„Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – teigia Lietuvos URM.

Taip ministerija reagavo į Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pradėti Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą pagal straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

Anot Lietuvos URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia ypatingu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.

„(Rusija) aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – teigia Lietuvos URM.

Ministerija pabrėžė, kad teismas Sausio 13-osios byloje nuspręs dėl bausmės visiems šiuos nusikaltimus įvykdžiusiems ar prie jų kaip nors prisidėjusiems asmenims, o nuosprendis Medininkų žudynių byloje jau paskelbtas.

„Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad teisingumas Sausio 13-osios ir Medininkų bylose būtų įvykdytas“, – teigia Lietuvos URM.

Ministerija teigia prisimenanti šimtus tūkstančių Rusijos gyventojų, tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis spontaniškai išėjusių į Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų gatves bei tokiu būdu išreiškusių savo nepritarimą Sovietų Sąjungos kariuomenės ir vietos kolaborantų nusikalstamiems veiksmams Vilniuje.

„Šiandieninį Rusijos Federacijos tyrimų komiteto sprendimą matome kaip kiršinantį mūsų visuomenes ir neatspindintį tikrosios Rusijos žmonių pozicijos šiuo klausimu. Tokie Rusijos Federacijos veiksmai kenkia dvišaliams santykiams,“ – teigia Lietuvos URM.

Ragina nevykti į Rusiją ir satelitus

Maskvai paskelbus apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų persekiojimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šie teisėjai ir prokurorai turėtų nevykti į Rusiją ir jos „satelitines šalis“.

„Į Rusiją vykti nėra saugu, nes gali būti sulaikyti. Lygiai tas pats pasakytina apie satelitines Rusijai šalis. Čia akivaizdi rekomendacija“, – BNS pirmadienį sakė p. Linkevičius.

Konkrečių šalių be Rusijos, kuriose Lietuvos pareigūnams gali grėsti pavojus, ministras sakė kol kas negalįs detalizuoti.

Rusijos elgesį p. Linkevičius pavadino cinišku bandymu daryti spaudimą Lietuvos teisėsaugai, atsižvelgiant į tai, kad Maskva atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant sovietų agresiją.

Ministro Linkevičiaus vertinimu, Rusijos teisėsauga pastaruoju metu tampa „represiniu įrankiu, įteisinančiu aneksijas, okupacijas ir neigiančiu akivaizdžius nusikaltimus“.

Landsbergis siūlo nereaguoti į Rusijos veiksmus 

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis siūlo nereaguoti į Rusijos siekius kelti baudžiamąsias bylas Sausio 13-osios bylos prokurorams ir teisėjams. 

„Byla eina savo keliu be Rusijos pagalbos. Rusija mano, kad gali sutrukdyti tam kokiu nors brutaliu kišimusi. Manau, kad mūsų valdžia turėtų net nereaguoti. Nes lygiai taip pat jie gali iškelti bylas Amerikos prokurorams, kurie dabar persekioja Rusijos piliečius šnipus“, – BNS sakė p. Landsbergis.

Seimo pirmininkas kaltina Rusiją vykdant spaudimą

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį apkaltino Maskvą vykdant spaudimą Lietuvos pareigūnams.

Taip jis kalbėjo Rusijos teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių teisėjų ir prokurorų.

Parlamento vadovas teigė tikintis, kad tyrimas Rusijoje nepaveiks bylos Lietuvoje nagrinėjimo.

„Suprantu tai kaip spaudimą teismo ir prokuratūros darbui. Tikiu, kad šis Rusijos teisėsaugos sprendimas nepaveiks dabar vykstančio teismo proceso, kuriame nagrinėjami Sausio 13-osios įvykiai. Esame demokratinė ir teisiniais principais besiremianti valstybė, kur teismai veikia nešališkai ir objektyviai“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Tuo metu teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, jog Rusijos sprendimas pradėti tyrimą yra politinis, nes Maskva nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga nagrinėjant Sausio 13-osios bylą.

„Tokius Rusijos veiksmus vertiname kaip itin nekorektiškus, nes  jokia kita valstybė negali kištis į Lietuvoje vykstančius teisminius procesus“, – ministerijos atstovo spaudai persiųstame komentare cituojamas p. Jankevičius.

Širinskienė: tyrimas Rusijoje – desperatiškas bandymas paneigti Sausio 13-osios įvykius


Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad Rusijos teisėsaugos tyrimas Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu yra desperatiškas bandymas paneigti tragiškus įvykius.

„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko, koks buvo pasikėsinimas iš Rusijos pusės į Lietuvos žmonių laisvę ir jų gyvybes“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.

Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

Pasak p. Širinskienės, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė neegzistuoja.

Ji teigė, kad byla Rusijoje neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje.

„Aš labai abejoju, ar tai turės bent mažiausią įtaką bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juo labiau, kad Rusija ir anksčiau nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga bylos klausimais“, – kalbėjo politikė.

Politologas: propagandinis triuka

Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius.

Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.

„Aš manau, kad tai yra savotiškas viešos erdvės kovos ar propagandinis įrankis, siekiant permesti atsakomybę, permesti kaltę tiems patiems teisėjams ar net pačioms aukoms“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

Ponas Maliukevičius teigė, kad Rusija ir anksčiau imdavosi panašių priemonių, o vienas pastarųjų atvejų buvo bandymas finansiniais nusikaltimais apkaltinti britą Williamą Browderį (Viljamą Brauderį).

Šis verslininkas yra aršus Kremliaus kritikas ir daug prisidėjo, kad Jungtinių Valstijų Kongresas 2012 metais priimtų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, atvėrusį kelią Vašingtonui įvesti griežtas sankcijas dešimtims Rusijos aukšto rango pareigūnų.

Sergejus Magnitskis buvo p. Browderio investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ teisininkas. 2009 metų lapkritį jis mįslingai mirė Rusijos kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai.

„Akivaizdu, kad tai yra bendra agresyvi Kremliaus strategija ginantis nuo pateikiamų jiems ar jų veikėjams kaltinimų, ir tai ne pirmas atvejis“, – kalbėjo p.  Maliukevičius.

Pasak jo, Rusijos bandymai permesti atsakomybę matomi ir teisinėje, ir informacinėje erdvėje.

„Tokia strategija matoma tiek informacinėje plotmėje, kai yra kaltė permetama, pavyzdžiui, Ukrainai už lėktuvo numušimą, (...) tą patį matome ir teisinėje plotmėje, kai yra teisinėmis priemonėmis arba net naudojantis Interpolu bandoma permesti šitą atsakomybę“, – tvirtino politologas.

Žalimas: Rusijos elgesys – teisingumo parodija

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą.

Pasak p. Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“.

„Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė p. Žalimas.

„Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip – nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi“, – pridūrė teisėjas.

Pono Žalimo teigimu, Lietuva yra antroji šalis, kurios teisėsauga susidūrė su tokiu Rusijos elgesiu – neseniai panaši byla iškelta Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjams, pasmerkusiems Krymo aneksiją.

Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė manantis, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai turėtų peržiūrėti savo bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis šalimis.

„Reikėtų keisti teisėsaugos pareigūnų požiūrį, kad Rusijoje dirba kolegos profesionalai ir reikia su jais palaikyti profesinius ryšius. Jų veiksmai tarnauja Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos nusikaltimų šlovinimui“, – kalbėjo p. Žalimas.

Pasak jo, Lietuvos Konstitucinis Teismas nebendradarbiauja su institucijomis iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, išskyrus Moldovą. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kirtimų Labanoro girioje analizė: aplinkos ministro teigimu, grubių pažeidimų nebuvo

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 3

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 1

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 2

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 9

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 2

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 12

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 2

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18
Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją

Rimas Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ketvirtadienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Verslo aplinka
2018.10.18
Vyriausybė galės duoti biudžeto pinigų Kirkilo partijai 6

Prieš porą metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tik šiemet pavasarį įsteigta ir valdančiosios koalicijos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Karbauskiui paviešinus pokalbį tarp VTEK narių, oponentai įžvelgia spaudimą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Neeiliniame Seimo posėdyje opozicija nori įvertinti premjerą 1

Nepatenkinta premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais į klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Vilniaus meru sieksiantis tapti Uspaskichas už savo rinkiminius pažadus žada palikti 1 mln. Eur užstatą 14

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija...

Verslo aplinka
2018.10.18
VTEK: ūkio ministras pažeidė įstatymą 1

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažeidė įstatymą, nes laiku nedeklaravo, kad yra ministras, trečiadienį...

Verslo aplinka
2018.10.18
Guoga nedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose

Kaip galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Vilniaus merus viešai minimas...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau